Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. T. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), tai yra tuo, kad organizavo „duomenys neskelbtini“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kuriam vadovavo D. P., neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, taip pat tuo, kad būdamas vienu iš „duomenys neskelbtini“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos, ir tuo, kad būdamas vienu iš „duomenys neskelbtini“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo) įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje. Išsamiai N. T. pareikštas kaltinimas yra išdėstytas kaltinamajame akte.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.11. Pasak gynėjos, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje vėlgi grindžiamas N. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu ir pobūdžiu. Vien tai, kad, prokuroro manymu, veikas reikia kvalifikuoti pagal konkretų baudžiamojo įstatymo straipsnį ir kaip padarytas bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime, nereiškia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Byla nėra išnagrinėta teisme, nėra nustatyta, ar inkriminuojamos veikos apskritai buvo padarytos, jei taip, tai kokia bendrininkavimo forma, todėl šie teismo motyvai nėra pagrįsti.

4.12. Gynėja nesutinka su teismo argumentais, jog kaltinamasis N. T. galimai gyvena iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, nes tai nėra pagrįsta bylos duomenimis. Priešingai, į bylos medžiagą buvo pateikti duomenys, rodantys, kad N. T. net ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu JAV turėjo savo vardu registruotų įmonių, taigi buvo dirbantis ir teisėtas pajamas gaunantis asmuo. Nors N. T. ir buvo anksčiau teistas, tačiau tai įvyko prieš eilę metų, jis yra pilnai atlikęs paskirtą bausmę, teistumas yra išnykęs. Taigi jis laikomas neteistu. Jokių duomenų, kad kaltinamasis rengtųsi, ruoštųsi, planuotų daryti kokį nors nusikaltimą, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.

4.13. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas realiai net nesvarstė galimybės taikyti N. T. kitas kardomąsias priemones. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog N. T. negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, tuo nebuvo įvykdytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas.

4.14. Pasak gynėjos, tai, jog teismas neįvykdė įpareigojimo ilgą laiką tęsiant suėmimo terminą kiekvieną kartą vis atidžiau nagrinėti suėmimo pagrindų realumą, įrodo akivaizdi aplinkybė, kad kaltinamasis N. T. jau ne kartą išreiškė ketinimą įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Posėdžio metu skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat buvo informuotas apie tai, jog kaltinamojo artimieji yra sumokėję 60 000 Eur dydžio užstato sumą, kurią prireikus galima butų ir padidinti. Tačiau šios aplinkybės teismas iš esmės nevertino, vien tik deklaratyviai nurodydamas, jog užstatas nėra pakankamas siekiant užtikrinti N. T. dalyvavimą procese. Pažymima, kad teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio užstatas būtu pakankamas. Gynėjos įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismas sąmoningai nesvarstė kitų kardomųjų priemonių alternatyvos. Net didelio rezonanso sulaukusiose baudžiamosiose bylose, kaip kad „kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byloje, įtariamieji (kaltinamieji) buvo paleisti iš suėmimo, teismui jų atžvilgiu paskyrus daug mažesnio dydžio užstato sumas. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų didelį turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri teismų sėkmingai taikoma ir analogiškose bylose. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati N. T. inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui, nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams.

4.15. Pažymima ir tai, kad baudžiamoji byla Nr. 1-51-1053/2025 Vilniaus apygardos teisme gauta 2024 m. gegužės 8 d., iki šiol nėra išnagrinėta ir per pratęstą suėmimo terminą nebus išnagrinėta, teisminis nagrinėjimas tęsis kur kas ilgiau. Be to, prie baudžiamosios bylos Nr. 1-51-1053/2025 prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-145-497/2025. Todėl vertinant dabartinę procesinę stadiją kontekste su jau išdėstytais argumentais, daroma išvada, jog tolesnis N. T. kalinimas negali būti laikomas proporcingu.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo N. T. gynėjas advokatas E. Čerškus prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės E. Belevičienės skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo, skundžiamos teismo nutarties bei proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas N. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesiams, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nenukrypo nei nuo nacionalinių teismų, nei nuo EŽTT praktikos. Šioje byloje matyti, jog apygardos teismas įvertino ne vien kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet visas aplinkybes, kurios susijusios su kaltinamojo pabėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos institucijų rizika.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies reglamentavimą kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamajame akte aprašyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad N. T. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti įtariamojo T. V., liudytojų M. K. ir kt. apklausose, daiktų ir dokumentų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, iš užsienio valstybių gautuose dokumentuose pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus (Europolo kanalo pasikeitimo informacija SIENA 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešime Nr. 1568804-87-1, Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos 2021 m. sausio 5 d. procesinės prievartos priemonių taikymo protokole Nr. 00133, taip pat kituose Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose bei apibendrinimuose), Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūros (dėl susižinojimo kriptuoto ryšio platforma ,,Sky Ecc“, dėl narkotinių medžiagų sulaikymo), kratų protokoluose, taikant procesines prievartos priemones Lietuvoje ir užsienio šalyse, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Žemesnysis teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą tolimesnio kardomosios priemonės taikymo kontekste, laikėsi minėtų BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri yra reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui išspręsti. Kartu pažymėtina, kad išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir inkriminuojamų bylos aplinkybių nustatymo teismas padarys teisminio proceso pabaigoje priimtame baigiamajame akte.

8. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam N. T. taikomo suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija su tokiu apygardos teismo vertinimu sutinka.

9. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) riziką. N. T. kaltinamas padaręs sunkią ir labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad gresiančios bausmės griežtumas nebūtinai turi lemti asmens ketinimus pasislėpti nuo teismo, tačiau tokios rizikos realumą apygardos teismas tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo socialiniais-ekonominiais ryšiais bei jo asmenybe. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, akcentuotas ir gynėjos, jog kaltinamąjį saisto pakankamai tvirti socialiniai (šeimyniniai) ryšiai – jis palaiko ryšį su vaikų motina ir vaikais. Kaip nurodoma skunde, gyvendamas JAV N. T. išlaikė iš esmės visus objektyviai įmanomus socialiai pozityvius ryšius su Lietuvos Respublika, kur gyvena jo motina ir seserys. Šiuos socialinius ryšius kaltinamojo gynėja nurodo kaip pakankamus sprendžiant, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo baudžiamojo persekiojimo. Nėra abejonių, kad artimų, šeiminių ryšių palaikymas yra vienas iš apsauginių veiksnių, lemiančių asmens ryšių su valstybe tamprumą, mažesnę pabėgimo, taip pat ir tolimesnio nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik šios gynėjos akcentuotos aplinkybės nors ir yra svarios, tačiau šiuo atveju nėra pakankamos kaltinamojo bėgimo (slapstymosi) rizikai užkardyti. Teigiamai vertintina aplinkybė, jog kaltinamasis paleistas iš suėmimo būtų įdarbintas, turėtų deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau šie faktoriai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu taip pat neeliminuoja galimybės bėgti ir slėptis.

10. Nagrinėjamo klausimo ir kaltinamojo pasislėpimo rizikos kontekste svarbus inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis. N. T. kaltinamas organizavęs „duomenys neskelbtini“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kartu su kitais kaltinamaisiais neteisėtai disponavęs labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavęs jų kontrabandą. N. T. kaltinime įvardijamas kaip galimai vienas pagrindinių sprendimų priėmėjų nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais susivienijimo lyderiais organizavęs, koordinavęs jo veiklą, palaikęs ryšius su užsienio šalių piliečiais, darančiais nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad organizuotas nusikalstamas susivienijimas galimai veikė ne vienoje užsienio valstybėje, jame dalyvavo ir užsienio valstybių piliečiai, nusikalstamos veikos buvo kruopščiai planuojamos ir vykdomos užsienyje, nusikalstamų veikų bendrininkai veikė konspiruotai ir ilgą laiko tarpą. Šias aplinkybes žemesnysis teismas pagrįstai vertino kartu su kaltinamojo gynėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius.

11. Vertinant kaltinamojo galimybes pasislėpti, ypatingą reikšmę turi tai, kad N. T. turi glaudžius ryšius kitose užsienio šalyse, o tai yra pakankamai svarus pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ir norėdamas išvengti jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo persekiojimo, o kartu ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis gali siekti šiais ryšiais pasinaudoti. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis N. T. ilgą laiką gyveno užsienyje, t. y. iki sulaikymo gyveno JAV, anksčiau Vokietijoje. Kaltinamajam buvo paskelbta paieška, jis pagal ekstradicijos prašymą buvo sulaikytas JAV ir išduotas Lietuvos Respublikai. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, N. T. inkriminuoti nusikaltimai galimai buvo daromi kelių valstybių teritorijose (Libane, Graikijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Ispanijos Karalystėje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje ir kt.), nusikalstamame susivienijime galimai dalyvavo skirtingų valstybių piliečiai (Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos ir kt.). Be to, N. T. anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Nyderlandų Karalystėje, Prancūzijoje). Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turi asmeninių ir galimai kriminalinio pobūdžio ryšių užsienio valstybėse – tiek JAV, tiek Europos Sąjungos, tiek trečiosiose šalyse, kuriais pasinaudodamas gali bandyti slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Gynėja akcentuoja, jog kaltinamasis savo išvykimą į užsienį buvo deklaravęs oficialiai, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnams N. T. gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys buvo žinomi; be to, JAV kaltinamasis sudarė santuoką, oficialiai dirbo, ten oficialiai gyveno ir jo vaikai, lankė JAV esančias ugdymo įstaigas. Tačiau šios gynėjos nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad kaltinamasis pakankamai stipriai susijęs su šia šalimi ir joje turi tvirtus ryšius.

12. Vertintina ir tai, kad N. T. anksčiau buvo teistas, be kita ko, ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis Nyderlanduose. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, asmens ankstesni teistumai (ir išnykę) gali būti vertinami kaip kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kas ir buvo padaryta (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-182-487/2022 ir kt.). Taigi, šiuo atveju duomenys apie ankstesnius N. T. teistumus parodo jo ankstesnę kriminalinę istoriją, požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia teismui spręsti apie kaltinamojo polinkį nusikalsti. Sutiktina su skundo argumentu, jog N. T. kaltinimas disponavimu suklastotais dokumentais nėra reiškiamas, tačiau apygardos teismas įvertino duomenis apie kaltinamojo ryšius su kitais šioje byloje kaltinamais asmenimis, kurie, be kita ko, kaltinami ir disponavimu suklastotais asmens dokumentais. Ši aplinkybė suteikia pagrindo manyti, kad nusikalstamo susivienijo nariai turi prieigą ir galimybę gauti padirbtus asmens dokumentus, o tai labai palengvintų pasislėpimą nuo teisėsaugos. Gynėja skunde akcentuoja ir tai, kad pasislėpdamas nuo proceso kaltinamasis prarastų galimybę įrodyti savo nekaltumą. Vis tik teisėjų kolegija, minėtą aplinkybę įvertinusi kitų šio klausimo išsprendimui aktualių aplinkybių kontekste, sprendžia, jog šioje proceso stadijoje yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o tai sudarytų prielaidas kaltinamajam išvengti atsakomybės bei sutrukdytų teismui jau perduotos baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis N. T. galėtų bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindas nėra išnykęs.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog tebeegzistuoja reali tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis N. T. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kaip minėta, N. T. praeityje teistas, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimą aptariamu pagrindu, įvertino ir kitas aplinkybes. Lietuvoje kaltinamasis nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio. Liudytojas T. V. parodė jį įdarbinęs, tačiau, jo teigimu, N. T. darbinių funkcijų nevykdė, įsidarbinti norėjo dėl to, kad galėtų išvykti į JAV. Kaltinamasis inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu JAV turėjo jo vardu registruotų įmonių, tačiau teisėtų pajamų gavimas galimai nesulaikė kaltinamojo nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, kaltinamajam N. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su materialinės naudos gavimu arba su siekiu tokią naudą gauti. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas N. T., galimai truko ilgą laiką, galimai nebuvo atsitiktinės, o gerai suplanuotos ir organizuotos. Bylos duomenys, kad ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviai disponavo didelėmis pinigų sumomis, buvo įgiję prabangių daiktų, apygardos teismui leido pagrįstai manyti, kad pagrindinis susivienijimo dalyvių ir kaltinamojo N. T. pragyvenimo šaltinis buvo iš nusikalstamų veikų gaunamos lėšos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, nesureikšmino ir nesuteikė jokio prioriteto jokioms aplinkybėms, todėl padarė teisingą išvadą, jog ir šis pagrindas neišnyko bei nepasikeitė.

15. Nustatyti suėmimo taikymo pagrindai paneigia gynėjos skundo teiginius, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, duomenis apie galimai disponuotą narkotinių medžiagų kiekį, jo asmenybę, realias galimybes išvykti į užsienio šalis, neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į gynėjos nurodomas švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir sumokėtas 60 000 Eur užstatas, intensyvi priežiūra bei kitos švelnesnės kardomosios priemonės šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali eliminuoti galimos kaltinamojo pasislėpimo nuo proceso rizikos. Šiuo atveju pritaikius užstatą, kad ir didelio dydžio, galimas tik tam tikrų pajamų, o ne fizinės laisvės netekimas. Be to, net ne paties kaltinamojo, o jo artimųjų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, užstatas nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankama kardomoji priemonė. Nors kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra daugeliu atvejų gali efektyviai padėti sumažinti asmens pasislėpimo rizikas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje, turint omenyje jau aptartus aspektus, esant kaltinamojo glaudiems ryšiams su užsienio valstybėmis, realiai kaltinamojo galimybių pasislėpti nesumažintų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad kitos dar švelnesnės kardomosios priemonės (dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje), nebūtų pakankamos ir negali būti taikomos.

16. Skunde, prašant paskirti N. T. švelnesnes kardomąsias priemones, didelis dėmesys skiriamas kitiems šioje byloje (taip pat ir kitoje „kamuolinių“ baudžiamojoje byloje) kaltinamiesiems taikomas švelnesnes kardomąsias priemonės (mažesnį piniginį užstatą), akcentuojami kitų kaltinamųjų charakterizuojantys duomenys. Tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesuteikia pagrindo kaltinamąjį paleisti į laisvę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėmimo, kaip kardomosios priemonės, skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami nustatant įstatyme numatytus procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus ir sąlygas, vertinant individualias bylos aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, o nagrinėjamu atveju buvo nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.

17. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog šiuo atveju suėmimo pratęsimas ir kaltinamojo teisių suvaržymas proporcingumo principo nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali ir pagrįsta tikimybė, kad panaikinus taikomą kardomąją priemonę, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Pažymėtina, šiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis), ar realiai rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis N. T. vykdant ekstradiciją Lietuvos Respublikai perduotas ir sulaikytas 2023 m. rugsėjo 23 d., tad šioje byloje yra suimtas nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. Jo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Suėmimo taikymo trukmė šiuo metu nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą, įvertinti pareikštus kaltinimus, apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ilgesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos ilgalaikį taikymą lemia būtinybė apginti viešąjį interesą. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus skunde cituojamus EŽTT pateiktus išaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbus ne tik laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, bet ir byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro virš 215 tomų, joje yra daug proceso dalyvių, 17 kaltinamųjų. Kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO, teisiamieji posėdžiai vyko intensyviai, sudarytas intensyvus teisiamojo posėdžio grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2026 m. birželio 3 d. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

18. Svarbu pažymėti ir tai, kad skundžiamos nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro gynėjos nurodoma aplinkybė, jog joje pasikartoja tam tikri argumentai bei motyvai iš anksčiau priimtų nutarčių, kuriomis N. T. atžvilgiu buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas. Akivaizdu, kad tuo atveju, kai sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, gali būti, jog teismo išvados bus iš esmės panašios. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, be kita ko, vertino duomenis apie N. T. akcentuojamą sveikatos būklę. Teismas įvertino naujus duomenis apie tai, kad kaltinamajam būnant suėmime yra teikiamos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, 2025 m. rugpjūčio 18 d. gauta informacija, kad asmuo buvo konvojuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinį, atsakingą už sveikatos priežiūrą. Žemesnysis teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad N. T. sveikatos būklė būtų itin prasta. Teismas pažymėjo ir tai, kad yra galimybės užtikrinti kaltinamojo N. T. dalyvavimą teismo posėdžiuose ir nuotoliniu būdu, jei jo sveikatos būklė sukelia jam nepatogumų jį pristatant. Atkreipė dėmesį, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. posėdyje N. T. dalyvavo nuotoliniu būdu.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės E. Belevičienės skundą nėra, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria N. T. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.