Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, išnagrinėjo kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 8 d., pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. J. turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu ir jo dalyviais, taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis bei užsienio valstybėse – Libano Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, 2020 m. rudens – 2021 m. pavasario laikotarpiu neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė narkotinės medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos. Jis dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, vykdydamas bendrininkų nurodymus, organizavo: laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. iš Čekijos Respublikos per Europos valstybių teritorijas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika neteisėtą gabenimą vilkiku labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1 480,4 kg kanapių dervos (hašišo), paslėptos granito plokštėse padarytose slėptuvėse; neturint leidimo paminėtos narkotinės medžiagos pergabenimą per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį Europos g. 21, Salaperaugio k., Liubavos sen., Kalvarijos sav., nepateikiant krovinio muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant granito plokštėse padarytose slėptuvėse; neteisėtą pergabenimą nurodytu laikotarpiu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Kauno rajono; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d. neteisėtą laikymą ir gabenimą vilkikais po Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; 2021 m. sausio 24 d. – 2021 m. sausio 25 d. laikotarpiu neteisėtą gabenimą ne mažiau kaip 1 480,4 kg kanapių dervos (hašišo) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos – Latvijos Respublikos valstybės sienos, neturint leidimo minėtos narkotinės medžiagos pergabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant krovinio muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant granito plokštėse padarytose slėptuvėse ir naudojantis priedanginiam kroviniui skirtais dokumentais; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. kovo 12 d. neteisėtą gabenimą Latvijos Respublikos teritorijoje labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; neteisėtą 2021 m. kovo 12 d. gabenimą vilkiku dalies narkotinės medžiagos – 974 953 g kanapių dervos (hašišo) į Rusijos Federaciją, kol 2021 m. kovo 12 d. 5.30 val. kelyje A6, prie degalines ,,Astarte“ Olinkalne, Klintaines valsčiuje, narkotikų krovinys buvo sulaikytas Latvijos policijos pareigūnų. Šie V. J. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 7?straipsnio 12?punktą, 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą 2023 m. lapkričio 8 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. turtui – gryniesiems pinigams – 65 000 Eur, rastiems ir paimtiems 2022 m. lapkričio 22 d. kratos V. J. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatant nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas šešiems mėnesiams nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi šis terminas pratęstas iki 2025 m. gegužės 8 d.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar galimą išplėstinį turto konfiskavimą, panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims, taip pat atsižvelgiant į galimą baudžiamojo proceso trukmę, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam V. J. priklausančiam turtui – gryniesiems pinigams – 65 000 Eur, rastiems ir paimtiems 2022 m. lapkričio 22 d. kratos V. J. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu, pratęstas 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 8 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo V. J. gynėjas advokatas Aidas Venckus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. J. turtui.

4.1. Gynėjo manymu, skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes buvo priimta netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso normas bei ignoruojant V. J. baudžiamojo persekiojimo ribas, todėl turėtų būti panaikinta.

4.2. Skunde pažymima, kad paprastai duomenys apie faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos priemones ir/ar jų rezultatą, turtinės naudos (ne)gavimą iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu paimto turto kilmę ir/ar jo įgijimo teisėtumą, proceso dalyvių teisėtai gautų pajamų atitikimą jų patirtoms išlaidoms ir kitos faktinės aplinkybės yra nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šios priežasties laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų turtui, pirminėje tyrimo stadijoje gali būti taikomas ir pateisinamas remiantis vien tik bylos duomenimis pagrįstu manymu apie galimai nusikalstamą jo kilmę, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nurodytą manymą turi patvirtinti arba paneigti.

4.3. Gynėjo nuomone, pabaigus ikiteisminį tyrimą, surašius kaltinamąjį aktą ir jame aiškiai išdėsčius faktines inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodant konkrečias jos padarymui panaudotas priemones ir iš jos gautą rezultatą, taip apibrėžiant baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens baudžiamojo persekiojimo ribas, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jau negali būti tęsiamas remiantis vien tik teismo manymu, kuris nėra pagrįstas teismui perduotos nagrinėti baudžiamosios bylos medžiaga. Iš teismui perduotos nagrinėti baudžiamosios bylos akivaizdu, kad per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį nebuvo gauta jokių papildomų ir objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad V. J. gyvenamojoje vietoje 2022 m. lapkričio 22 d. surasti ir paimti pinigai – 65 000 Eur, galėtų būti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos priemonė arba rezultatas ar, kad jie galėtų būti konfiskuojami BK 72³ straipsnio pagrindu.

4.4. Kaltinamojo V. J. gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamajam nėra inkriminuojamas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje ar naudos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų gavimas. Nors BK 72 straipsnis numato galimybę konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemones ar rezultatą, tačiau toks turtas turi būti susijęs su inkriminuojama nusikalstama veika.

4.5. Gynėjo nuomone, pagal V. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kratos metu rasti pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, negali būti pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone. Jie taip pat negali būti V. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų rezultatu, nes jam nėra inkriminuojamas civilinėje apyvartoje uždraustų daiktų, tame tarpe ir narkotinių medžiagų, pardavimas bei kitoks realizavimas ar kokių nors atlygintinių, baudžiamojo įstatymo uždraustų, paslaugų teikimas.

4.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo (jo termino pratęsimo), rastų pinigų kilmė yra viena iš įrodinėtinų aplinkybių, nes ji susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu. Gynėjo nuomone, iš teismui pateikto kaltinamojo akto turinio akivaizdu, kad tokia skundžiamos nutarties argumentacija neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kadangi netgi valstybės kaltintojai šiuo atveju nesiekia įrodinėti, kad pinigus, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, V. J. įgijo nusikalstamai ar neteisėtai. Todėl net tuo atveju, jei V. J. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai savaime nesudarytų pagrindo, taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti kratos metu rastus ir paimtus pinigus.

4.7. Gynėjo teigimu, skundžiamoje apygardos teismo nutartyje visiškai nepagrįstai ir formaliai nurodyta, kad šiuo atveju galimas ir išplėstinis turto konfiskavimo taikymas, to plačiau neargumentuojant. Faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu surastas ir paimtas turtas gali atitikti visas tris BK 72³ straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, yra nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu, paprastai atliekant turto tyrimą. Iš teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atliktas ir V. J. bei jo šeimos narių (sutuoktinės) turto tyrimas, vertinant šeimos gautas pajamas ir jų teisėtumą bei lyginant jas su patirtomis išlaidomis. Atlikus nurodytus procesinius veiksmus nebuvo nustatytos nei BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte, nei 3 punkte nurodytos faktinės aplinkybės, kurios yra būtinos išplėstinio turto konfiskavimui. Taigi, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. J. jam inkriminuojamos, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo būtų įgijęs turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ir tai, kad V. J. negalėtų pagrįsti jo turimo turto įgijimo teisėtumo.

4.8. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikti oficialūs dokumentai, t. y. V. J. ir jo sutuoktinės pajamų mokesčio deklaracijos, iš kurių akivaizdu, kad L. J. 2021–2022 m., iš savo darbinės ir individualios veiklos gavo 85 541,59 Eur pajamų, kurias įstatymų nustatyta tvarka deklaravo VMI ir nuo jų sumokėjo nustatyto dydžio pajamų mokestį. V. J. 2021?–2022 m., iš savo darbinės ir individualios veiklos gavo 123 646,76 Eur pajamų, kurias taip pat nustatyta tvarka deklaravo VMI ir sumokėjo nustatyto dydžio mokesčius. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad nurodytos piniginės lėšos yra įgytos teisėtai.

4.9. Be to, duomenų, pateiktų VMI pajamų mokesčio deklaracijose, teisingumas buvo tikrinamas ir atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, lyginant deklaracijose pateiktus duomenis su kita informacija, tačiau atlikus nurodytų duomenų patikrinimą nebuvo nustatyta, kad V. J. ar jo sutuoktinės L. J. VMI pateiktose pajamų deklaracijose už 2021– 2022 m. nurodyti duomenys yra neteisingi ar kad kratos būdu surasti ir paimti 65 000 Eur nebuvo uždirbti ar įgyti teisėtu būdu.

4.10. Gynėjo nuomone, šioje proceso stadijoje yra visiškai akivaizdu, kad išplėstinis turto konfiskavimas V. J. šeimos piniginėms santaupoms, kurios buvo surastos ir paimtos dar 2022 m. lapkričio 22 d., netgi priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, negalėtų būti taikomas, nes šią bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, bylos nagrinėjimo metu neturi galimybės nustatyti faktinių aplinkybių, atitinkančių BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų turinį.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Aido Venckaus skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas 6 mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. J. turtui – gryniesiems pinigams – 65 000 Eur, rastiems ir paimtiems 2022 m. lapkričio 22 d. kratos V. J. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

8. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7?straipsnio 12?punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti: liudytojų parodymuose, kratos, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Svarbu pažymėti, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

9. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė konstatavęs, kad nėra išnykę šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 151 straipsnyje, t. y. galimas turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas.

10. Kaip jau minėta, V. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, jo dalyviais, taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis bei kitose užsienio valstybėse veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, 2020 m. rudens – 2021 m. pavasario laikotarpiu neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė narkotinės medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos. Būtent V. J. inkriminuojamų veikų pobūdis, jų padarymo aplinkybės (narkotinių medžiagų kiekis, jų vertė neteisėtoje rinkoje) leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų arba siekė ekonominės naudos, kuri galimai atitiktų turto, kuriam būtų taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, požymius.

11. Kaltinamojo gynėjas advokatas Aidas Venckus skunde akcentuoja ikiteisminio tyrimo metu atliktą V. J. bei jo šeimos narių (sutuoktinės) turto tyrimą, taip pat pareigūnams pateiktas jo ir jo sutuoktinės pajamų mokesčio deklaracijos, kurios, gynėjo nuomone, patvirtina, kad kratos metu rasti pinigai buvo įgyti teisėtai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamoji byla yra teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl skunde minimus duomenis teismas turi ištirti, atlikti jų analizė ir sistemiškai įvertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Taigi tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus galima daryti išvadą ir dėl turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, gavimo ir jo priklausymo aplinkybių. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje atliktas V. J. ir jos sutuoktinės turto tyrimas bei kiti pateikti duomenys, nepaneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo. Kaip jau minėta, šios aplinkybės, kaip ir kitos gynėjo keliamos versijos, bus patvirtintos arba paneigtos teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje, BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka ir skunde minimus duomenis įvertintinus kitų byloje esančių duomenų kontekste.

12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje įstatymas reikalauja tik duomenimis pagrįsto manymo, jog konkretus turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir galėtų būti konfiskuotas ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų nagrinėjamu atveju pakanka. Kita vertus, tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teismas proceso metu nustatys, kad taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo V. J. turtą nėra pagrindo, procesinės prievartos priemonės taikymas privalės būti nedelsiant nutrauktas (BPK 151 straipsnio 8 dalis) arba pakeistas procesinės prievartos priemonės taikymo mastas.

13. Nekyla abejonių dėl to, kad taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų, todėl šiuo atveju šios priemonės taikymo proporcingumo ir reikalingumo nepaneigia ir šios priemonės taikymo trukmė. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma ilgą laiko tarpą, netgi iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki teismui byloje priimant galutinį sprendimą nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, šiuo konkrečiu atveju – galimas turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas.

14. Įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamajam, pobūdį, jų sunkumą bei baudžiamojo proceso trukmę, konstatuoti, kad V. J. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Šiuo metu kaltinamojo V. J. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų.

15. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės (taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo), taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Pažymėtina, kad šiuos klausimus išsprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą joje.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. J. turtui, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl skunde išdėstytų argumentų šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.