Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo O. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), t. y. tuo, kad dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3.1. Skunde gynėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent O. K. galėjo padaryti jam kaltinamuoju aktu inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie leistų bent minimaliai individualizuoti O. K. veiksmus kaip nusikalstamus ir susijusius su baudžiamąja byla. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nenurodė nė vieno konkretaus dokumento, informacijos šaltinio ar kito įrodymo, kuris objektyviai pagrįstų kaltinimus O. K. bei pagrįstų būtinybę pratęsti O. K. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, maksimaliam 3 mėnesių terminui, taip pat deklaratyviai atkartojo niekuo nepagrįstus teiginius dėl būtinybės pačią griežčiausią kardomąją priemonę tęsti maksimaliam 3 mėnesių terminui, net formaliai nesvarstant trumpesnio šios kardomosios priemonės termino.

3.2. Gynėjas pažymi, kad bylos medžiagoje nesant, o atitinkamai ir nenurodant jokių konkrečių duomenų, pagrįstų byloje surinkta konkrečia medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja pagrindas manyti, jog O. K. gali iš tiesų bandyti bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, remiantis ne vien tik kaltinimo sunkumu ir pagrįstumu, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, toks argumentas laikytinas prieštaraujančiu paties BPK 122 straipsnio 2 dalies reikalavimams bei nuosekliai šiuo klausimu suformuotai Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai.

3.5. Gynėjas akcentuoja, kad O. K. nėra teistas, turi šeimą, legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. Rusijoje nuomoja nekilnojamąjį turtą. Todėl teismo teiginiai, kad kaltinamasis lėšas įgydavo nusikalstamu būdu, yra nepagrįsti. Tuo labiau, kad iš baudžiamojoje byloje esančio Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad biuras atsisakė kreiptis į Rusiją dėl informacijos apie O. K. gavimo, todėl nesant įrodymų pagrindžiančių teismo teiginius, nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

3.6. O. K. 2024 m. gruodžio 19–20 d. dėl gausaus kraujavimo buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo nustatytas tiesiosios žarnos auglys, dėl ko O. K. yra reikalingas gydymas, o, esant laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kitų sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų (teikiančių greitesnes ir kokybiškesnes, platesnio spektro paslaugas) nėra galimybės pasirinkti, dėl ko, pritaikius už suėmimą švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, O. K. galėtų šiomis jo gyvybei ir sveikatai svarbiomis medicininėmis paslaugomis ir jų gavimu pasirūpinti pats. O. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jau mėnesį laiko negali patekti pas gydytoją, kas rodo medicininių paslaugų suėmimo įstaigoje netinkamumą, kas kelia tiesioginę grėsmę sveikatai ir gyvybei.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo O. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundas atmetamas

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo O. K. gynėjo skundą ir, įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidžiant BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad O. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti: iš užsienio valstybių gautuose dokumentuose pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus (Europolo kanalo pasikeitimo informacija SIENA 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešime Nr. 1568804-87-1, Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos 2021 m. sausio 5 d. procesinės prievartos priemonių taikymo protokole Nr. 00133, taip pat kituose Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose bei apibendrinimuose); Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūros (dėl susižinojimo kriptuoto ryšio platforma ,,Sky Ecc“, dėl narkotinių medžiagų sulaikymo), kratų ir kitų procesinių prievartos priemonių Lietuvoje ir užsienio šalyse, daiktų ir dokumentų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje.

6.3. 2023 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl tyrimui reikšmingų duomenų nustatymo nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariai ir su jais nusikalstamais ryšiais susiję asmenys konspiracijos tikslu tarpusavio ryšio palaikymui, nusikalstamų veikų organizavimui naudojosi „Sky Ecc“ sistemoje veikiančiomis šifruotą ryšį užtikrinančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti minėtų asmenų „Sky Ecc“ sistemoje naudojamų ryšio priemonių unikalūs identifikatoriai. Išanalizavus šiuos duomenis, be kita ko, nustatyta, jog O. K. 2021 m. vasario 16 d. siuntė tekstinius pranešimus, taip pat nuotraukas A. Z., D. P., kuriose galimai užfiksuotos narkotinės medžiagos, 2021 m. kovo 12 d. rastos Latvijos Respublikos pareigūnams atlikus kratą A. L. vairuojamame vilkike;

6.4. Baudžiamojoje byloje yra duomenys, jog inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu O. K. palaikė nuolatinį ryšį su kitais „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir dalyviais, aptarinėdamas vykdomą veiką (bendravimas minėtoje „Sky Ecc“ sistemoje, siunčiant pranešimus N. T., A. Z., D. P., Riccardo M. R., 2023 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas dėl tyrimui reikšmingų duomenų);

7. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, sprendžia, kad apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimą padarymą.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei egzistuoja suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nors kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą teismas privalo remtis naujais motyvais ir nurodyti naujus argumentus dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Tuo atveju, kai byloje neišnyksta pagrindai, kuriais remiantis teismas paskyrė asmeniui kardomąją priemonę, nėra būtinybės nustatyti naujus pagrindus bei motyvus šios kardomosios priemonės termino pratęsimui, kadangi anksčiau nustatyti ir vis dar neišnykę pagrindai patvirtina šios kardomosios priemonės taikymo būtinumą ir tolimesniame bylos nagrinėjimo procese. Skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam O. K. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šie pagrindai išlieka aktualūs ir skundo nagrinėjimo metu.

9. Kardomoji priemonė – suėmimas, skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes: į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą ir pan.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) tikimybės itin svarbūs asmens ryšiai užsienio valstybėse, kadangi būtent pabėgimas į užsienio valstybę gali iš esmės apsunkinti (ar to asmens atžvilgiu padaryti neįmanomą) tolimesnį bylos nagrinėjimą. O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Įvertinant nutrauktus Lietuvos Respublikos santykius bendradarbiaujant baudžiamajame procese su šia valstybe, nuolat fiksuojamus neteisėtus Lietuvos-Baltarusijos, taip pat Lietuvos-Rusijos (Kaliningrado sritis) sienos kirtimus, O. K., kaip (duomenys neskelbtini) piliečio, pasislėpimo šiose valstybėse tikimybė yra ypatingai didelė. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su kaltinamojo gynėjo skundo teiginiais, kad O. K. diskriminuojamas dėl tautybės. Pažymėtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas šią aplinkybę vertino tik galimo kaltinamojo pasislėpimo rizikos kontekste.

10. Svarbus šiuo atveju ir inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis – galimai narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš Libano Respublikos, jų galutinė paskirties vieta – vėlgi Rusijos Federacija (kurios pilietis, kaip minėta, yra O. K.). Galimai gabentų narkotinių medžiagų kiekis buvo labai didelis, gabenimas buvo itin profesionaliai, tiksliai organizuotas, pasitelkiant kelias transporto rūšis, dedant dideles pastangas galimų narkotinių medžiagų paslėpimui. Toks didelis organizuotumas, sudėtingas konspiracijos lygis, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina ir kaltinamųjų, be kita ko ir O. K., ryšius ne vienoje užsienio valstybėje ir didina jo pabėgimo riziką. Dar daugiau, suimtajam O. K. inkriminuotų veikų pobūdis rodo, kad jis turi kriminalinio pobūdžio ryšių ir kitose užsienio šalyse (Čekijos Respublikoje, Graikijos Respublikoje, Libano Respublikoje ir kt.), kuriais jis gali pasinaudoti.

11. Spręsdama dėl O. K. pabėgimo tikimybės teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šio asmens telefone buvo rasta galimai suklastoto paso nuotrauka. Nors šis dokumentas galimai ir buvo skirtas kitam asmeniui (D. P.), pats O. K. šiuo dokumentu nedisponavo, tokio pobūdžio nuotraukų saugojimas telefone visgi rodo, kad kaltinamasis galimai domėjosi suklastotais dokumentais, kas vėlgi didina jo pasislėpimo riziką (be kita ko, slepiant savo tapatybę, kas iš esmės apsunkintų jo suradimą). O. K. turimų asmens dokumentų skaičiumi ir jų tikrumu leidžia abejoti ir vieno iš šio kaltinamojo gynėjų advokato Vytauto Sirvydžio ikiteisminio tyrimo metu teikti duomenys – kartu su 2023 m. birželio 15 d. prašymu advokatas pateikė ir šio asmens santuokos liudijimą, kuriame O. K. gimimo data nurodyta kaip (duomenys neskelbtini) (nors kaltinamasis turimais duomenimis gimęs (duomenys neskelbtini)).

12. Nagrinėjamu atveju ne tik inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, jų tarptautinis mastas, bet ir kaltinamojo ryšiai su Rusijos Federacija, kiti asmenybę apibūdinantys duomenys (telefone rasta suklastoto paso nuotrauka, ikiteisminio tyrimo institucijai teiktas santuokos liudijimas su neaiškia jo gimimo data) yra pakankami siekiant konstatuoti ypatingai didelę kaltinamojo O. K. pabėgimo riziką, taigi ir suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimą, kartu su aptartomis aplinkybėmis, tik sustiprina ir griežta įtariamajam gresianti bausmė. Tiek BK 249 straipsnio 2 dalies, tiek BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos numato itin griežtas bausmes – už dalyvavimą šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo šešerių iki dvidešimties metų, taip pat laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, o už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tokios išvados nekeičia ir aplinkybė, jog O. K. Lietuvos Respublikoje sudarė buto nuomos sutartį, kurios nutraukimo sąlygose yra numatyta bauda, kadangi sudaryta nuomos sutartis nei sustiprina kaltinamojo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nei padės sustabdyti kaltinamąjį nuo galimo pabėgimo (pasislėpimo).

13. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. O. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalies sąraše, jis kaltinamas 2014–2022 m. dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai padaryti nusikaltimai, susiję su disponavimu labai dideliu kiekiu įstatymo uždraustų medžiagų bei jų kontrabanda, kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuotose veikose nebuvo antraeilis, veikos buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, koordinuotos, galimai padarytos siekiant savanaudiškų tikslų, gautos lėšos buvo pagrindinis kaltinamojo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis (kovos su narkotikais biuro pareigūno 2022 m. sausio 12 d. protokole Nr. 00132/2022/000037 pateikta informacija, jog O. K. nėra pagrindęs savo lėšų kilmės, nors iki sulaikymo gyveno dideliame bute Nicoje, naudojosi aukščiausios klasės nuomojamu automobiliu, oficialių pragyvenimo šaltinių ir pajamų neturėjo, didžioji išlaidų dalis buvo apmokama grynaisiais, be to, O. K. neturi ir banko sąskaitos Prancūzijoje). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog uždarbis iš šių galimai narkotinių medžiagų turėjo būti išties labai didelis (daugiamilijoninis). Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad O. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

14. Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas skunde, apygardos teismas svarstė galimybę O. K. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo galimą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį bei kitus bylos duomenis, sutiktina su apygardos teismo išvada, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrindo O. K. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena iš jų (ar netgi jų kompleksas), įvertinant anksčiau nutartyje aptartas aplinkybes, nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaip minėta, O. K. inkriminuojami nusikaltimai galimai buvo gerai organizuoti, pasižymėjo itin aukštu konspiracijos lygiu, narkotinės medžiagos buvo galimai gabenamos per kelias valstybes, pajamos iš narkotinių medžiagų galimai buvo pagrindinis nusikalstamo susivienijimo narių pajamų šaltinis. Taigi iš pateiktų duomenų apie galimą nusikalstamų veikų pobūdį, teismas negali konstatuoti, jog paskirta intensyvi priežiūra ar namų areštas (taip pat kitos, dar švelnesnės skunde minimos kardomosios priemonės) būtų efektyvios siekiant sumažinti naujų nusikalstamų veikų padarymo ar pabėgimo riziką. Skunde O. K. gynėjo nurodomas 50 000 Eur dydžio užstatas kartu su švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pripažintas pakankama garantija kaltinamojo bėgimo ar slėpimosi, taip pat naujų nusikalstamų veikų darymo rizikoms suvaldyti, kadangi be kitų jau paminėtų aplinkybių, pagal pareikštą kaltinimą O. K. su bendrininkais galimai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, iš kurių prekybos „juodojoje“ rinkoje galėjo gauti itin dideles neteisėtų lėšų sumas.

15. Kaltinamojo O. K. gynėjo skunde nurodoma O. K. sveikatos būklė taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad griežčiausia kardomoji priemonė šiuo metu jam apskritai negali būti taikoma. Įstatymai numato suimtųjų teisę gauti laisvės atėmimo įstaigose tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas ir laisvėje esantiems asmenims, o esant būtinumui – gydymą kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam O. K. įkalinimo įstaigoje nebūtų suteikiama medicininė priežiūra ir (ar) tinkamas gydymas. Aplinkybė, kurią nurodo kaltinamojo gynėjas, kad O. K. mėnesį laiko negali patekti pas gydytoją, taip pat nesudaro pagrindo pakeisti šiuo metu jam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę. Baudžiamosios bylos medžiagoje, išskyrus kaltinamojo gynėjo teiginius, nėra duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajam O. K., atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Be to, kaltinamasis ar jo gynėjai turi teisę kreiptis į įstaigos administraciją arba teikti skundą dėl netinkamai užtikrinamos teisės laisvės atėmimo įstaigoje gauti gydymo paslaugas.

16. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad O. K. taikomo suėmimo trukmė yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų sunkumui bei viešojo intereso užtikrinimui, ja nepažeidžiamos BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos, o suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo O. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi 3 mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.