- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-270-1076/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- O. K.
- Advokatai
- Simonas Slapšinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (vaizdo konferencijos ir dalyvaujant salėje) išnagrinėjo kaltinamojo O. K. (O. K.) gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nuo 2025 m. lapkričio 3 d. iki 2026 m. vasario 3 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje O. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
2. O. K. kaltinamas tuo, kad dalyvavo „D“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, taip pat tuo, kad būdamas vienu iš „D“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu, dalyviais, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi O. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2022 m. lapkričio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis, kurį vykdant 2022 m. lapkričio 22 d. O. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir 2023 m. vasario 3 d., 22.20 val., perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 5 d. nutartimi palikta galioti O. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams (iki 2023 m. gegužės 3 d.). Vėlesnėmis nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas; paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. spalio 3 d.
4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi O. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam O. K. taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Kaltinamojo O. K. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį, paskirti kaltinamajam bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą ir O. K. iš suėmimo paleisti.
5.1. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais būtinybę pratęsti kaltinamajam O. K. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą maksimaliam jos taikymo terminui.
5.2. Skunde pažymima, jog O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, sukūręs šeimą (turi sutuoktinę ir nepilnametį vaiką), turintis legalų pragyvenimo šaltinį ((duomenys neskelbtini) nuomojamas nekilnojamasis turtas), neteistas, nuo 2016 m. gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir čia turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat niekada nebuvęs ir negyvenęs Lietuvoje, nepažįstantis čia gyvenančių ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-1053/2025 (anksčiau ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09596-21) figūruojančių asmenų.
5.3. Gynėjo teigimu, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent O. K. galėjo padaryti jam kaltinamuoju aktu inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie leistų bent minimaliai individualizuoti būtent O. K. veiksmus kaip nusikalstamus ir susijusius su baudžiamąja byla. Tuo tarpu, skundžiamoje nutartyje, kaip ir ankstesnėse nutartyse, deklaratyviai pakartoti duomenys neatskleidžia jokių O. K. galimai neteisėtų veiksmų.
5.4. Skundžiamoje nutartyje, anot gynėjo, apygardos teismas ir vėl nurodė tuos pačius niekuo nepagrįstus ir diskriminacinio pobūdžio argumentus, jog O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, socialiniais ryšiais susijęs su užsienio valstybėmis, o Lietuvoje neturi nei socialinių, nei ekonominių ryšių, nei nekilnojamojo turto, kas tariamai sudaro pagrindą manyti, kad, neturėdamas ryšių su Lietuva, O. K. galėtų bėgti ir slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pačių Lietuvos teisėsaugos institucijų „dėka“ nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, jog, vadovaujantis prokurorės 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu, O. K., (duomenys neskelbtini), turintis leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) ir čia gyvenantis dar nuo 2016 metų, buvo sulaikytas, išvežtas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir dabar tiek prokuroras, tiek teismas, teigdami, kad užsienio pilietis, niekada nebuvęs Lietuvoje ir čia neturintis jokių socialinių ar ekonominių ryšių (kas jau iš esmės prieštarauja prokurorės 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimui bei teiginiams, jog jis, O. K., su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais neva vykdė nusikalstamas veikas), privalo būti suimtas maksimaliam trijų mėnesių terminui, o dabar dar šis terminas ir privalo būti tęsiamas maksimalų terminą, kadangi kitu atveju, jų nuomone, O. K. pabėgs ir pasislėps nuo teisėsaugos pareigūnų. Tokia pačių teisėsaugos institucijų sukurta situacija bei skundžiamoje nutartyje suformuota pozicija, anot gynėjo, prieštarauja asmenų lygybės prieš įstatymą principui, taip pat diskriminacijos draudimui, nustatytam Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 14 straipsnyje, kadangi užsienio piliečiui, atvežtam į Lietuvą, negali būti taikoma ir tęsiama pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas maksimaliam trijų mėnesių terminui vien tik dėl to, kad jis niekada nebuvęs Lietuvoje, čia neturi sukūręs šeimos, įgijęs nekilnojamojo turto ar užmezgęs socialinių, ekonominių ryšių, kaip ir negali tokios kardomosios priemonės taikymas būti grindžiamas aplinkybe, jog kaltinamasis yra konkrečios valstybės, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), pilietis ar kad šioje užsienio valstybėje gyvena jo šeima, o Lietuvoje jis šeimos ar kitokių socialinių ryšių neturi. Asmens teisė pasirinkti, kurioje valstybėje jis nori gyventi, yra užtikrinta įstatymais ir negali būti varžoma, o vėliau šiuo pagrindu ir diskriminuojama. Gynėjo teigimu, ta aplinkybė, jog O. K. šešerius metus gyveno (duomenys neskelbtini), o prieš tai (duomenys neskelbtini), kurioje turi leidimą gyventi, negali tapti pagrindu teigti, kad O. K. dėl šių aplinkybių gali pabėgti ir pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, institucijų ir teismo, ypač kai abi šios valstybės priklauso Europos Sąjungai.
5.5. Gynėjo skunde taip pat pažymima, kad apygardos teismas individualiai nevertino nagrinėjamos situacijos, nes, pasisakydamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto suėmimo pagrindo, nurodė kito kaltinamojo – D. P. – pavardę, bei išvadą padarė būtent dėl D. P., o ne O. K., taigi šiuos suėmimo pagrindus perrašė iš kitos kaltinamajam D. P. skirtos nutarties.
5.6. Gynėjas skunde pažymi, jog teismui ankstesnėse nutartyse vis kartojant, jog O. K. nesant susaistytam su Lietuva ir čia neturint gyvenamosios vietos, dėl ko, paleistas iš suėmimo, jis gali pabėgti, O. K. sudarė buto nuomos sutartį, pagal kurią trejų metų laikotarpiui (su galimybe šį terminą pratęsti) išsinuomojo butą, kurio nuomos sutartyje net numatė galimybę deklaruoti čia savo gyvenamąją vietą. Į baudžiamąją bylą yra pateikta ne tik nuomos sutarties kopija, bet ir įrodymai, jog ši nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre. Taigi šios aplinkybės, anot gynėjo, įrodo, kad O. K. turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių visai nevertino ir dėl jų nutylėjo.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Gynėjas skunde nurodo, jog O. K. žinojo apie kito kaltinamojo A. Z. sulaikymą, tačiau net pusantrų metų niekur nebėgo ir nepasislėpė, be to, nors tuo metu buvo sekamas, jokių duomenų apie nusikalstamas veikas per sekimo laikotarpį negauta, kas akivaizdžiai paneigia bet kokias spėliones apie galimybę, kad O. K. galėtų pabėgti ir pasislėpti, ar paleistas iš suėmimo daryti naujas nusikalstamas veikas. Tiek įstatymas, tiek teismų praktika reikalauja, jog galimybė, kad kaltinamasis gali pabėgti ir pasislėpti, būtų pagrįsta konkrečiais byloje esančiais duomenimis, o ne jokio pagrindo neturinčiais spėjimais. Taigi, nesant duomenų, jog O. K. galėtų pabėgti ir pasislėpti, ar paleistas iš suėmimo daryti naujas veikas, taip pat pastarajam Lietuvoje turint gyvenamąją vietą pagal buto nuomos sutartį, atitinkamai O. K. paskirtas švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių kompleksas, pavyzdžiui, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ar net intensyvi priežiūra, taikoma kartu su užstatu, gynėjo manymu, užtikrintų, kad O. K. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo niekur nepabėgtų bei nepasislėptų, netrukdytų proceso eigai. Tokių kardomųjų priemonių kompleksas (dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra kartu su užstatu) visiškai panaikintų ir prokuroro nurodytą bei teismo nutartyje atkartotą tariamą grėsmę, jog O. K. galėtų pabėgti į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vėliau galėtų O. K. Lietuvos Respublikai neišduoti.
5.8. Gynėjas skunde pažymi, kad dėl tų pačių aplinkybių Latvijoje nagrinėjama baudžiamoji byla, ir nė vienas iš kaltinamųjų – A. Z., A. L., J. K., M. Z., J. A. nėra suimti, o yra iš suėmimo paleisti už užstatą, taip pat nė vienas niekur nepasislėpė, nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo. Skundžiama nutartis prieštarauja teisingumo principui, kuomet byloje nesant pakankamai įrodymų, skundžiamos nutarties pagrindu nepagrįstai yra varžoma asmens laisvė, asmuo yra diskriminuojamas pagal turimą pilietybę, kai, tuo tarpu, vykstančioje analogiškoje byloje visi kiti kaltinamieji iš suėmimo yra paleisti.
5.9. Skundžiamoje nutartyje atkartotas argumentas, jog O. K. yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą, išimtinai tik su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, gynėjo vertinimu, nelaikytinas pagrįstu, kadangi bylos medžiagoje nesant, o atitinkamai ir nenurodant jokių konkrečių duomenų, pagrįstų byloje surinkta konkrečia medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, kad realiai egzistuoja pagrindas manyti, jog O. K. gali iš tiesų bandyti bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, remiantis ne vien tik kaltinimo sunkumu ir pagrįstumu, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, toks argumentas laikytinas prieštaraujančiu paties BPK 122 straipsnio 2 dalies reikalavimams bei nuosekliai šiuo klausimu suformuotai Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai.
5.10. Vadovaujantis EŽTT suformuota praktika, ypač griežtos kardomosios priemonės skyrimas ir jos pratęsimas negali būti grindžiamas tik nusikalstamos veikos sunkumu, nesant kitų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių. O. K. nesant teistam, taip pat turint teisėtą pragyvenimo šaltinį, kurį net pats Vilniaus miesto apylinkės teismas aptarė ankstesnėse nutartyse, kalbėdamas apie BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, todėl dabar priešingi Vilniaus apygardos teismo skundžiamos nutarties teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais bei prieštaraujančiais anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtų nutarčių teiginiams. Gynėjas pažymi, kad O. K. nuo pat pradžių nurodė ir visuose posėdžiuose bei skunduose kartoja, jog jo šeima, taip pat ir jis pats turi legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. (duomenys neskelbtini) nuomoja nekilnojamąjį turtą. Gynėjo manymu, būtent ikiteisminio tyrimo institucijos, vykdančios ikiteisminį tyrimą, turėjo pareigą surinkti visus reikšmingus duomenis, ir tik tuomet asmeniui gali būti taikomos jo laisvę apribojančios kardomosios priemonės. Nepaisant to, byloje yra Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas, kuriame nurodoma, kad biuras atsisako kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie O. K. gavimo. Todėl šia aplinkybe, jog apie O. K. byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kuomet šių duomenų ikiteisminio tyrimo institucijos tiesiog nerinko arba net atsisakė rinkti, nors turėjo ir turi tokią pareigą, negali būti grindžiamas O. K. taikomo suėmimo termino pratęsimas. Nurodyti skundžiamos nutarties teiginiai, kad nors O. K. nėra teistas bei turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, jis būdamas laisvėje, gali vykdyti naujus nusikaltimus, pažeidžia O. K. nekaltumo prezumpciją bei negali būti laikomi pagrįstu pagrindu, remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pratęsti O. K. pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą maksimaliam trijų mėnesių terminui, ypač kai jokių kitų įrodymais pagrįstų teiginių, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto egzistavimą, teismas nenurodo.
Žemesnės instancijos teismas
5.11. Baudžiamojoje byloje nesant duomenų, jog O. K. per pusantrų metų laikotarpį, kuomet jam nebuvo pareikšti įtarimai, bet ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas, taip pat per visą laikotarpį, kol O. K. yra suėmime, nemėgino nė karto pabėgti ir pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo, taip pat baudžiamojoje byloje esant informacijai, kad O. K. yra neteistas, jo šeima gyvena iš nekilnojamojo turto nuomos, o per jo visą sekimo laikotarpį negavus duomenų apie jo tariamai tęsiamas ar naujai daromas nusikalstamas veikas, atitinkamai atsisakymas O. K. taikyti už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą, remiantis priešingais teiginiais, gynėjo vertinimu, laikytinas nepagrįstu.
5.12. Skunde pažymima, jog vykusio teismo posėdžio metu O. K. gynėjas nurodė, kad už kaltinamąjį galėtų būti sumokėtas 100 000–200 000 Eur dydžio užstatas. Nepaisant to, jog O. K. gynėjo nurodyta galimo užstato suma yra nepaprastai didelė, praktikoje tokios užstatų sumos taikomos tik išimtiniais atvejais, tačiau net ir ši suma Vilniaus apygardos teismui pasirodė netinkama, nors teismas pats neįvardino, kokia užstato suma, teismo nuomone, visgi, būtų pakankama, kad O. K. proceso metu būtų paleistas iš suėmimo. Ši aplinkybė, anot gynėjo, tik įrodo, jog tokiu būdu teismas siekia bet kokiu būdu atimti iš O. K. jo teisę proceso metu būti paleistam. Latvijoje vykstančioje analogiškoje byloje iš suėmimo paleisti visi kaltinamieji, jiems taikant užstatus, Lietuvos Respublikos piliečiai šioje baudžiamojoje byloje taip pat iš suėmimo yra paleisti, jiems paskyrus užstato sumokėjimą, kuris, gynybos žiniomis, nėra didesnis nei 100 000 Eur. Todėl, gynėjo vertinimu, situacija, kuomet O. K. nėra paleidžiamas iš suėmimo, jam siūlant įmokėti net du kartus didesnį užstatą nei nagrinėjamoje byloje yra įmokėję kiti kaltinamieji, o teismui O. K. nepaleidimą iš suėmimo iš esmės motyvuojant vien tik diskriminacinio pobūdžio argumentais, laikytina visiškai nepagrįsta ir neteisėta.
5.13. Skunde nurodoma, kad O. K. 2024 m. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl ko O. K. yra reikalingas gydymas, o, esant laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kitų sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų (teikiančių greitesnes ir kokybiškesnes, platesnio spektro paslaugas) nėra galimybės pasirinkti, dėl ko, pritaikius O. K. už suėmimą švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, O. K. galėtų šiomis jo gyvybei ir sveikatai svarbiomis medicininėmis paslaugomis ir jų gavimu pasirūpinti pats. Teismo posėdžių metu O. K. nurodė, jog jam buvo atlikta operacija, tačiau jau mėnesį laiko jis negali patekti pas gydytoją, kas rodo medicininių paslaugų suėmimo įstaigoje netinkamumą, o tai kelia tiesioginę grėsmę O. K. sveikatai ir gyvybei. Visgi, dėl šių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė bei šių aplinkybių nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo O. K. gynėjo skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo O. K. gynėjo skundą ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam O. K. taikomo suėmimo terminas skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai, esant BPK numatytiems pagrindams ir sąlygoms bei tinkamai įvertinus suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Kaltinamojo O. K. gynėjo skunde tvirtinama, kad duomenų, siejančių O. K. su jam inkriminuojamais nusikaltimais, baudžiamojoje byloje nepakanka. Teisėjų kolegija su šiais skundų argumentais nesutinka. Šioje proceso stadijoje bylos duomenys vertinami tik ta apimtimi, ar jie suteikia pakankamo pagrindo manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu dėl įrodymų išsamumo bei patikimumo asmens kaltei pagrįsti sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
9. Pagrįstą manymą, kad kaltinamasis O. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, patvirtina byloje esantys įrodymų šaltiniai – iš užsienio valstybių gauti dokumentai pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus (Europolo kanalo pasikeitimo informacija SIENA 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimas Nr. 1568804-87-1, (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinės žandarmerijos 2021 m. sausio 5 d. procesinės prievartos priemonių taikymo protokolas Nr. 00133, taip pat kiti (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinės žandarmerijos procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai bei apibendrinimai; Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūros (dėl susižinojimo kriptuoto ryšio platforma ,,Sky Ecc“, dėl narkotinių medžiagų sulaikymo), kratų ir kitų procesinių prievartos priemonių Lietuvoje ir užsienio šalyse, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, jog O. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, išsamiai aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 27 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. nutartyse, priimtose išnagrinėjus ankstesnius kaltinamojo O. K. gynėjo skundus, todėl šioje nutartyje papildomai nekartojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymų šaltiniai ir juose užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina pakankamą pagrindą kaltinti O. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu bei leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.
10. Kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, jog pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą teismas atkartojo ankstesnėse nutartyse nurodytus motyvus. Nors teismas, viena vertus, kiekvieną kartą privalo peržiūrėti ir įvertinti, ar suėmimo pagrindai neišnyko, tačiau, kita vertus, neturi pareigos nustatyti vis naujus pagrindus bei motyvus šios kardomosios priemonės termino pratęsimui. Išvados dėl kaltinamajam O. K. taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo nekeičia ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas akivaizdus apygardos teismo nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, kai pasisakydamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto suėmimo pagrindo, teismas vienoje vietoje nurodė kito kaltinamojo – D. P. – vardą ir pavardę, kadangi iš nutartyje nurodytų teismo motyvų neabejotinai galima suprasti, kad teismas turėjo omenyje O. K..
11. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstą manymą, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Patikrinusi šių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje jie neišnyko ir yra pagrįsti objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis.
12. Remiantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nustatomas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje vertinant suėmimo pagrįstumą kaip viena iš (kitų) aplinkybių yra pripažįstama ir gresianti laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju kaltinamajam O. K. yra inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurie numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Tačiau sankcijos dydis negali būti vienintelė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo pagrindą lemianti aplinkybė, kad asmuo bėgs ar slėpsis nuo baudžiamojo persekiojimo. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas vertino ir kitas bylos aplinkybes.
13. Sprendžiant dėl kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) tikimybės, svarbią reikšmę įgauna asmens ryšiai užsienio valstybėse, kadangi pabėgimas į užsienio valstybę gali iš esmės apsunkinti ar padaryti neįmanomą bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ten gyvena jo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus, kaip skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, būtent (duomenys neskelbtini) O. K. turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja ir gauna pajamas, su Lietuvos Respublika O. K. nesieja nei šeiminiai, nei darbiniai, nei jokie kiti socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Šie duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje iš esmės nėra nieko, kas sulaikytų kaltinamąjį O. K. nuo bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos institucijų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis O. K. gali išvykti į (duomenys neskelbtini) ar su ja artimą santykį palaikančias valstybes, kas apsunkintų jo sugrąžinimą, o (duomenys neskelbtini) padarytų jį neįmanomu, nes su pastarąja valstybė teisinė pagalba šiuos metu nevyksta. Gynėjo nurodomos aplinkybės, kad O. K. anksčiau Lietuvoje niekada nesilankė, ir buvo perduotas vykdant Europos arešto orderį, šio suėmimo pagrindo nekeičia.
14. Vertinant kaltinamojo pabėgimo ir (ar) slėpimosi nuo jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso riziką, svarbus ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinis pobūdis – nagrinėjamu atveju galimai narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, jų galutinė paskirties vieta – (duomenys neskelbtini) (kurios pilietis, kaip minėta, yra O. K.). Galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo gerai organizuojamos, daug dėmesio bei kruopštumo skiriant transportui bei narkotinių medžiagų paslėpimui. Suimtajam O. K. inkriminuotų veikų pobūdis rodo, kad jis turi kriminalinio pobūdžio ryšių ir kitose užsienio šalyse ((duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir kt.), kuriais, reikalui esant, gali pasinaudoti.
15. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo telefone buvo rasta galimai suklastoto asmens dokumento – paso nuotrauka. Nors pats O. K. šiuo dokumentu, kuris, sprendžiant iš nuotraukos, buvo skirtas D. P., nedisponavo, tačiau tai rodo, jog galimo nusikalstamo susivienijimo nariai, įskaitant patį kaltinamąjį, domėjosi asmens tapatybės klastojimu. Todėl šiame kontekste kritiškai vertintinas ir duomenų neatitikimas dėl O. K. gimimo datos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje išsamus šių duomenų tyrimas nėra atliekamas, tačiau pats neatitikimo asmens dokumentuose faktas taip pat prisideda prie manymo, kad kaltinamasis O. K. galimai turi žinių apie suklastotus dokumentus ir, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso.
16. Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, kad iš esmės diskriminaciniais pagrindais kaltinamojo O. K. atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas siejama su jo pilietybe, tokiu būdu sudarant nelygiavertes sąlygas su kitais panašioje situacijoje esančiais asmenimis. Tačiau teisėjų kolegija, kaip ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas kaltinamojo O. K. gynėjo skundas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, pažymi, kad ryšių užsienyje turėjimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų aplinkybių (BPK 122 straipsnio 2 dalis), į kurią teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą įtariamajam ar kaltinamajam, privalo atsižvelgti ir ją įvertinti. Užsienio valstybės pilietis, su Lietuva neturintis absoliučiai jokių ryšių ir sąsajų, išskyrus galimo nusikaltimo padarymo vietą, neabejotinai turi didesnes galimybes ir suinteresuotumą pabėgti ir pasislėpti užsienio valstybėje ir tokiu būdu apsunkinti jo baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijų darbą Lietuvos Respublikoje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog teismas nevienodai traktavo lygiaverčius atvejus. Išvados dėl kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrįstumo taip pat nekeičia gynėjo skunde nurodoma sudaryta nuomos sutartis Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sutartis savaime nepatvirtina glaudesnių kaltinamojo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje, kurie sustabdytų kaltinamąjį nuo galimo bėgimo (slėpimosi).
17. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
18. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
19. Kaltinamajam O. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą. Kaip jau buvo minėta, jis kaltinamas 2014–2022 m. dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai padaryti nusikaltimai susiję su disponavimu labai dideliu kiekiu įstatymo uždraustų medžiagų bei jų kontrabanda, kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuotose veikose nebuvo antraeilis, inkriminuojami nusikaltimai nebuvo spontaniški, tačiau buvo gerai organizuoti, kruopščiai planuojami, kiekvienas nusikalstamo susivienijimo dalyvis turėjo atskirą vaidmenį. Kaltinamojo gynėjas skunde pabrėžia, kad O. K. turi legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. (duomenys neskelbtini) nuomoja nekilnojamąjį turtą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš kovos su narkotikais biuro pareigūno 2022 m. sausio 12 d. protokole Nr. 00132/2022/000037 pateiktos informacijos matyti, jog O. K. nėra pagrindęs savo lėšų kilmės, nors iki sulaikymo gyveno dideliame bute (duomenys neskelbtini), nuomojo prabangų automobilį, oficialių pragyvenimo šaltinių ir pajamų neturėjo; didžioji išlaidų dalis buvo apmokama grynaisiais, banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) kaltinamasis neturi. Įvertinus inkriminuotų nusikaltimų mastą ir jų sistemingumą, darytina išvada, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis O. K. galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų, kad šios lėšos galimai buvo pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis O. K. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.
20. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Viena iš kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariai (tarp jų ir O. K.) disponavo labai didelėmis pinigų sumomis ir prabangos daiktais, jie galimai kaupė pinigų fondą, kuriame sukauptos lėšos buvo naudojamos teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, jų advokatų darbo apmokėjimui, be to, nusikalstamo susivienijimo dalyviai galimai disponavo ir kontrabanda gabeno itin didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurių vertė juodojoje rinkoje itin didelė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad siūlomas užstatas ar kitos alternatyvios kardomosios priemonės nebūtų pakankamos pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus
21. Teisėjų kolegija atmeta kaltinamojo O. K. gynėjo skundo argumentus, kad tiek asmenims, kuriems pareikšti analogiški kaltinimai Latvijoje, tiek kitiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Kaip jau buvo minėta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, vien tai, jog O. K. ir kitiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje pareikšti panašūs ar analogiški kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija yra vienoda ir kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.
22. Kaltinamojo O. K. gynėjo skunde nurodomi argumentai apie pablogėjusią kaltinamojo sveikatą nagrinėjamu aplinkybių kontekste taip pat nesuteikia pagrindo pakeisti O. K. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje suimtiesiems teikiamos pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis). Taigi būdamas suimtas, kaltinamasis O. K. turi galimybę gauti jam reikalingas medicinines paslaugas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam O. K. įkalinimo įstaigoje nebūtų suteikiama medicininė priežiūra ir (ar) tinkamas gydymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajam O. K., atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo.
23. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartis, kuria kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam O. K. (O. K.) pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, nuo 2025 m. lapkričio 3 d. iki 2026 m. vasario 3 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.