Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo O. (O.) K. gynėjų advokatų Vytauto Sirvydžio ir Simono Slapšinsko skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. O. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7?straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2014 m. iki 2022 m. pabaigos dalyvavo „D“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (toliau – GNS), įkurto dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti, veikloje, šio nusikalstamo susivienijimo dalyvių periodiškai rengiamuose pasitarimuose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; paskiriami konkretūs dalyvių vaidmenys GNS veikloje; duodamos užduotys GNS dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; priimami sprendimai dėl bendro GNS pinigų fondo ir jį tvarkančių asmenų, įnašų į šį fondą dydžio, sukauptų lėšų panaudojimo teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems GNS dalyviams, advokatų darbui apmokėti, taip pat pasirengimo nusikaltimams – įrankiams ir priemonėms, narkotinėms medžiagoms, transporto priemonėms įgyti, vairuotojų ir kitų pagalbininkų darbui apmokėti ir pan., kitoms organizacinėms reikmėms; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas; sprendžiami „D“ GNS dalyvių paklusnumo, disciplinos klausimai; užmezgami kontaktai, nustatomos įtakos bei veiklos sferos, sprendžiami nesutarimai su Kauno mieste, Lietuvoje bei užsienyje (Libano Respublika, Rusijos Federacija, Ispanijos Karalystė, Čekijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika) veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai, kuriamas šios nusikalstamos veiklos mechanizmas, parenkami joje dalyvaujantys asmenys. Jis kartu su kitais „D“ GNS dalyviais, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, taip pat padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), t. y. būdamas vienu iš „D“ GNS dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu D. P. ir dalyviais N. T., V. R., R. L., M. Š. (prieš kuriuos tyrimas atskirtas), GNS nepriklausančiais V. J., E. J., A. Š., A. L. (kuris yra kaltinamasis Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme), Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiu R. M. R. (kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime), Čekijos Respublikos piliečiais V. K., Z. M., M. Č., A. Č. jaun., A. Č. vyresn., J. C. (kurie yra kaltinamieji Čekijos Respublikos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Slovakijos Respublikos piliečiu R. E. (kuris yra kaltinamasis Slovakijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Latvijos Respublikos piliečiais A. Z., M. Z., J. A., J. K. (kurie yra kaltinamieji Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme nagrinėjamoje byloje) ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, 2020 m. rugpjūčio 9 d. – 2020 m. lapkričio 18 d. laikotarpiu neteisėtai organizavo: labai didelio narkotinės medžiagos kiekio – iš viso ne mažiau kaip 3 480 kg kanapių dervos (hašišo) įgijimą Libano Respublikoje už ne mažiau kaip 1 879 200 JAV dolerių (1 583 400 Eur); laikymą nurodytu laikotarpiu Libano Respublikoje šio labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; minėtos narkotinės medžiagos pakrovimą į granito plokštėse pagamintas slėptuves, plokščių su narkotine medžiaga pakrovimą į konteinerius ir neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą 2020 m. lapkričio 18 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu laivais, geležinkeliu ir vilkikais Europos valstybių teritorijomis iš Libano Respublikos į Graikijos Respubliką, iš ten – į Slovakijos Respubliką, iš ten – į Čekijos Respubliką; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. neteisėtą ne mažiau kaip 3 480 kg kanapių dervos (hašišo) laikymą Čekijos Respublikos įmonės ,,A“ patalpose adresu: ,,duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. iš Čekijos Respublikos per Europos valstybių teritorijas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika neteisėtą gabenimą vilkiku labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1 480,4 kg kanapių dervos (hašišo), paslėptos granito plokštėse padarytose slėptuvėse; neturint leidimo paminėtos narkotinės medžiagos pergabenimą per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį Europos g. 21, Salaperaugio k., Liubavos sen., Kalvarijos sav., nepateikiant krovinio muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant granito plokštėse padarytose slėptuvėse; neteisėtą pergabenimą nurodytu laikotarpiu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Kauno rajono; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d. neteisėtą laikymą ir gabenimą vilkikais po Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; 2021 m. sausio 24 d. – 2021 m. sausio 25 d. laikotarpiu neteisėtą gabenimą ne mažiau kaip 1 480,4 kg kanapių dervos (hašišo) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos – Latvijos Respublikos valstybės sienos, neturint leidimo minėtos narkotinės medžiagos pergabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant krovinio muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant granito plokštėse padarytose slėptuvėse ir naudojantis priedanginiam kroviniui skirtais dokumentais; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. kovo 12 d. neteisėtą gabenimą ir laikymą Latvijos Respublikos teritorijoje labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; neteisėtą 2021 m. kovo 12 d. gabenimą vilkiku dalies narkotinės medžiagos – 974 953 g kanapių dervos (hašišo) į Rusijos Federaciją, kol 2021 m. kovo 12 d., 5.30 val., kelyje A6, prie degalines ,,Astarte“ Olinkalne, Klintaines valsčiuje, narkotikų krovinys buvo sulaikytas Latvijos policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo O. K. gynėjai advokatai V. Sirvydis ir S. Slapšinskas prašo panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, jį paleisti į laisvę ir paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo O. K. gynėjų skundus ir įvertinusi teismui skundų nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas, Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nei kaltinamojo gynėjų skunduose aukštesniajam teismui, nei teismo posėdyje, kuriame šie skundai buvo nagrinėjami, nebuvo pateikta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos žemesniajam teismui ir kurios būtų laikomos pagrindu kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės švelninimui

7. Suėmimas gali būti taikomas esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis O. K. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti: iš užsienio valstybių gautuose dokumentuose pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus (Europolo kanalo pasikeitimo informacija SIENA 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešime Nr. 1568804-87-1, Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos 2021 m. sausio 5 d. procesinės prievartos priemonių taikymo protokole Nr. 00133, taip pat kituose Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose bei apibendrinimuose); Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūros (dėl susižinojimo kriptuoto ryšio platforma ,,Sky Ecc“, dėl narkotinių medžiagų sulaikymo), kratų ir kitų procesinių prievartos priemonių Lietuvoje ir užsienio šalyse, daiktų ir dokumentų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. Išvardintuose pirmiau įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti O. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant minėtą procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Žemesnės instancijos teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

10. Kaip minėta, O. K. kaltinamas galimai įvykdęs vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus. Veikos turi tarptautinį pobūdį. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimą nuo šešių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Sutiktina su gynėjų skunduose nurodytu teiginiu, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, vis tiktai ji yra reikšminga ir kartu su kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ir kitomis kardomosiomis priemonėmis gali būti užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Tokių aplinkybių žemesnės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Tai akcentuoja ir EŽTT praktika (sprendimai bylose Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.).

11. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam O. K. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę, o išvados dėl pagrindų buvimo pagrįstos objektyviais bylos faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju, vertindamas galimą kaltinamojo O. K. slapstymosi nuo teismo riziką, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat ir šeimines aplinkybes bei socialinius ryšius, akcentuojamus abiejų gynėjų skunduose.

12. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Žemesnės instancijos teismas, spręsdamas kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, atsižvelgė ne tik į šeimines ir jį charakterizuojančias aplinkybes (O. K. turi šeimą, išlaikomų asmenų, gauna pajamas iš Rusijos Federacijoje nuomojamo turto, anksčiau nėra teistas), bet ir į nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdį, t. y. jog nusikalstamos veikos galimai padarytos dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, vykdytos tarptautiniu mastu, kelių valstybių teritorijoje, jų darymo trukmė pakankamai ilga (nuo 2014 m. iki 2022 m. pabaigos), į tai, kad O. K. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo pasyvus, priešingai – jis kaltinamas organizavęs labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, taip pat į tai, kad kaltinamasis galimai veikė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamu būdu gauti piniginių lėšų. Sutiktina, kad paminėti socialiniai ir šeiminiai O. K. ryšiai yra svarbūs, tačiau nėra pakankami ir nesumenkina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Jo galimo pabėgimo į užsienio valstybę riziką padidina ne tik turto ar socialinių ryšių su Lietuvos Respublika nebuvimas, bet jo stiprūs ryšiai bei sąsajos su užsienio šalimis. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo pilietybė (Rusijos Federacijos) yra viena iš aplinkybių, kurios pagrindu vertintina pastarojo galimo bėgimo ar slėpimosi rizika, juo labiau, kad Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos santykiai dėl bendradarbiavimo baudžiamajame procese, net ir iki 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, denonsavimo (2024 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2810) buvo itin sudėtingi, todėl kaltinamajam pabėgus į šią valstybę baudžiamasis procesas jo atžvilgiu Lietuvoje taptų neįmanomu.

13. Gynėjų skunduose ne kartą akcentuoti teiginiai dėl kaltinamojo diskriminavimo jo tautybės ir pilietybės aspektais (O. K. yra Rusijos Federacijos pilietis) yra deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys, kad reikšmingi apie pabėgimo riziką spręsti yra ir kiti bylos duomenys, susiję su O. K. judėjimu, socialiniais ryšiais ir kitose valstybėse, t. y., kad iki sulaikymo jis gyveno Prancūzijoje, dar anksčiau kaltinamasis gyveno Estijos Respublikoje, turėjo ketinimų išvykti gyventi į kitas užsienio šalis (Šveicariją) ar ir į kitą žemyną (Šiaurės Ameriką – Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą). Paminėti bylos duomenys ypač reikšmingi kaltinamojo bendrininkų galimai padarytų veikų, susijusių su asmens tapatybės dokumentų klastojimu, kontekste. O. K. inkriminuotų veikų pobūdis rodo, kad jis turi kriminalinio pobūdžio ryšių užsienyje (Čekijos Respublikoje, Graikijos Respublikoje, Libano Respublikoje ir pan.), kartu pastebėtina, kad glaudžių socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, kaltinamasis neturi. Todėl žemesnės instancijos teismas, gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su O. K. asmenybe bei jo socialiniais ir šeiminiais ryšiais užsienio valstybėse ir pagrįstai sprendė, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje (byloje vyksta įrodymų tyrimas) vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip buvo pasisakyta pirmiau, O. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalies sąraše, jis kaltinamas dalyvavęs GNS veikloje, kurios laikotarpis apima 2014–2022 m., galimai padaryti nusikaltimai, susiję su labai didelio kiekio įstatymo uždraustų medžiagų disponavimu bei jų kontrabanda, kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuotose veikose nebuvo antraeilis, veikos buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, koordinuotos, galimai padarytos siekiant savanaudiškų tikslų, gautos lėšos buvo pagrindinis kaltinamojo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis (kovos su narkotikais biuro pareigūno 2022 m. sausio 12 d. protokole Nr. 00132/2022/000037 pateikta informacija, jog O. K. nėra pagrindęs savo lėšų kilmės, nors iki sulaikymo gyveno dideliame bute Nicoje, naudojosi aukščiausios klasės nuomojamu automobiliu, oficialių pragyvenimo šaltinių ir pajamų neturėjo, didžioji išlaidų dalis buvo apmokama grynaisiais, be to, O. K. neturi ir banko sąskaitos Prancūzijoje). Aptarti duomenys leidžia spręsti apie O. K. ir jo šeimos bei draugų rato pragyvenimą iš nelegalios veiklos bei gali nulemti jo pakartotinį nusikalstamumą, kuris privalo būti užkardytas, todėl žemesnės instancijos teismo išvada, kad O. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, yra pagrįsta.

15. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas nuo šešerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

16. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – O. K. taikoma jau ilgą laiką, t. y. dvejus metus (kaltinamasis yra sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 22 d., Lietuvai perduotas 2023 m. vasario 3 d.), tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 10 dalies nuostatomis, pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. Įvertinus nagrinėjamų nusikalstamų veikų sunkumą, tai, kad nusikaltimai susiję su tarptautiniu elementu, daryti esant nusikalstamo susivienijimo požymiams, į ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, kaltinamųjų skaičių, bylos apimtį, spręstina, jog baudžiamasis procesas nėra vilkinamas, BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimai nepažeisti, todėl ilgesnio suėmimo termino taikymas šiuo atveju yra pagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia gynybos dėmesį į tai, kad ilgesnis suėmimo taikymo terminas tam tikrais atvejais yra leidžiamas ir pateisinamas tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje (sprendimas byloje Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). Atitinkamai pasisakytina ir apie skunduose cituojamus EŽTT sprendimus, minimą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kuriuose nustatytos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip analogiškos nagrinėjamai situacijai. Tai, kad Latvijoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims, kurie susiję su šios bylos kaltinimo aplinkybėmis, paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nei taikoma O. K., taip pat nėra pakankamas pagrindas vadovautis šiuo konkrečiu atveju kaip precedentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas kardomąsias priemones kaltinamiems asmenims ir pratęsdamas jų terminą, individualiai įvertina kiekvieno iš jų atžvilgiu kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus, sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes ir nėra saistomas sprendimais dėl kitiems kaltinamiems asmenims taikomų kardomųjų priemonių pobūdžio, nes konkrečios kardomosios priemonės taikymas (jos termino tęsimas) asmeniui yra nulemtas visumos individualių aplinkybių įvertinimo.

17. Gynėjų skunduose aptarta kaltinamojo O. K. sveikatos būklė taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad griežčiausia kardomoji priemonė šiuo metu jam apskritai negali būti taikoma. Įstatymai numato suimtųjų teisę gauti laisvės atėmimo įstaigose tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas ir laisvėje esantiems asmenims, o esant būtinumui – gydymą kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam O. K. įkalinimo įstaigoje nebūtų suteikiama medicininė priežiūra ir (ar) gydymas. Kaltinamojo gynėjai prie skundų yra pateikę duomenys, kurie priešingai, nei teigiama gynybos, patvirtina, jog kardomosios priemonės – suėmimo – metu O. K. yra teikiamos medicininės paslaugos, jam skirtas medikamentinis gydymas, po kurio bus siunčiamas operaciniam gydymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad suimtųjų sveikatos priežiūros vykdymo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – Įstatymas), kurio 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės, savivaldybių arba privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose suimtiesiems teikiamos užtikrinant suimtųjų apsaugą. Taigi, kaltinamojo O. K. medicininė priežiūra vykdoma Įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybė, kurią kaltinamojo gynėjas V. Sirvydis nurodė teismo posėdžio metu – kad kaltinamasis nebuvo laiku užregistruotas medicininei apžiūrai, taip pat nesudaro pagrindo pakeisti šiuo metu jam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę. Baudžiamosios bylos medžiagoje, išskyrus kaltinamojo gynėjo posėdžio metu išsakytus teiginius, nėra duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajam O. K., atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Be to, kaltinamasis ar jo gynėjai turi teisę pakartotinai kreiptis į įstaigos administraciją arba teikti skundą dėl netinkamai užtikrinamos teisės laisvės atėmimo įstaigoje gauti gydymo paslaugas.

18. Pabrėžtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes nei viena jų nebus pakankama priemonė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamojo gynėjų skunduose dėstomi argumentai dėl kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, kuriuos ne kartą svarstė teismai, taip pat ir įmokėta 50 000 Eur užstato suma, nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau O. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamajam pareikšto kaltinimo aplinkybės apie dalyvavimą itin organizuoto nusikalstamo ginkluoto susivienijimo veikloje, bylos medžiagoje esantys duomenys apie galimai iš nusikalstamos veikos gautą uždarbį, taip pat susivienijimo rinktą iždą nusikalstamo susivienijimo dalyvių patirtoms teisinėms ir kitoms išlaidoms apmokėti, nesuteikia pagrindo manyti, jog užstatas, nepaisant to, jog suma ir yra ganėtinai didelė, būtų pakankamas kaltinamojo bėgimo ar slėpimosi, taip pat naujų nusikalstamų veikų darymo rizikoms suvaldyti.

19. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti kaltinamojo O. K. gynėjų skundus nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi kaltinamajam O. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.