Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-95-627/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00004-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 gynėjo advokato Aido Venckaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo KAL1 turtui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-1053/2026, kurioje, KAL1 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, prokuroro 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL1 turtui – gryniesiems pinigams – 65 000 Eur, rastiems ir paimtiems 2022 m. lapkričio 22 d. kratos, atliktos KAL1 gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo KAL1 turtui buvo pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, nuo 2026 m. gegužės 8 d., nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Kaltinamojo KAL1 gynėjas advokatas A. Venckus skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį ir laikino nuosavybės teisės apribojimo termino nepratęsti. Gynėjo vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso normas, skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir lakoniška. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje galimai bus taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, tačiau tokių teiginių nemotyvavo. Gynėjo teigimu, teismas nesilaikė kaltinamuoju aktu nustatytų baudžiamojo persekiojimo ribų, kadangi atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus nebuvo gauta duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad KAL1 iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų gavo turtinės naudos. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas kaltinamojo KAL1 ir jo šeimos narių turto tyrimas ir nustatyta, kad jie nėra įgiję turto, kurio įgijimo negalėtų pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Gynėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad negalės būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas. Atsiliepimų į skundą negauta. Prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

IIII. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo KAL1 gynėjo advokato gynėjo advokato A. Venckaus skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo KAL1 gynėjo advokato A. Venckaus skundą, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad žemesnysis teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taikomų ribojimų svarbą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 151 straipsnyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Priešingai nei nurodoma skunde, procesinės prievartos priemonės terminas nebuvo pratęstas formaliai ir paviršutiniškai, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog KAL1 turtui vis dar būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pakankamai detaliai pasisakė, kokių duomenų visuma patvirtina apribojimų pagrindus – kaltinamajam KAL1 inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Šiuo metu nėra pagrindo procesinės prievartos priemonės švelninimui, laikytina, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atkreiptinas kaltinamojo KAL1 ir jo gynėjo advokato A. Venckaus dėmesys į tai, kad nagrinėjamame skunde, kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose, yra pateikiami tapatūs argumentai dėl taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumo, ginčijamas turto atitikimas konfiskuotino turto požymius, ribojimų proporcingumas. Šie kaltinamojo gynėjo argumentai ankstesnėse teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 4 d. ir 2025 m. lapkričio 20 d. nutartys) buvo nagrinėti ir atmesti, kaip nepagrįsti.

Sprendžiant, ar pratęsti griežtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kaskart yra vertinama, ar tokia asmens disponavimo savo turtu kontrolė nagrinėjamoje situacijoje yra vienintelė priemonė išvengti (duomenys neskelbtini) nustatomos iš naujo, tačiau tam tikros jau anksčiau nustatytos aplinkybės (pvz., kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos specifika, nusikaltimų galimos sąsajos su asmens turimu turtu) gali išlikti nepakitusios ilgą laiką ir būti esmine priežastimi, kodėl tokie apribojimai vis dar yra būtini ir negali būti panaikinami. Taip yra ir nagrinėjamu atveju. Tai, kad apskųstoje nutartyje pasikartoja tam tikri argumentai iš ankstesnių teismų priimtų nutarčių, kuriomis buvo pratęstas KAL1 taikomos procesinės prievartos priemonės terminas, savaime nedaro jos neteisėta bei nepagrįsta, taip pat nepatvirtina, jog KAL1 taikomų apribojimų proporcingumo klausimas išspręstas neteisingai. Tuo atveju, kai tam tikri kaltinamojo ar jo gynėjo keliami klausimai ir argumentacija sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, kad teismo išvados bus motyvuojamos panašaus turinio argumentais, tačiau tai nereiškia, kad aktualūs bylos duomenys nebuvo iš naujo apsvarstyti ir įvertinti.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo ir pratęsimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 151, 152 straipsniuose. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti įtariamajam/kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už jo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas: 1) įtariamiesiems/kaltinamiesiems; 2) pagal įstatymus materialiai atsakingiems fiziniams asmenims; 3) fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą; 4) juridiniams asmenims, ir tik nustačius vieną iš trijų tokių ribojimų pagrindų: 1) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą; 4) nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek pagrindai, tiek sąlygos kaltinamojo KAL1 nuosavybės apribojimams: procesinė prievartos priemonė taikoma tinkamam asmeniui – KAL1, kuris yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), iš kurių galimai buvo gauta turtinės naudos. Egzistuoja taikomų nuosavybės apribojimų pagrindai – procesine prievartos priemone siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, jei bylą išnagrinėjus teisme turtas bus pripažintas atitinkančiu BK 72 straipsnyje ar BK 72³ straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto požymius.

Kaltinamojo KAL1 gynėjas skunde pažymi, kad kratos metu rastos piniginės lėšos yra gautos legaliais būdais, todėl toks turtas negalės būti konfiskuojamas. Su tokiais advokato teiginiais nesutiktina. Iš bylos medžiagos matyti, kad KAL1 yra kaltinamas tuo, kad veikdamas su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais ir kitais asmenimis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė jų kontrabandą, šių nusikalstamų veikų pobūdis, jų padarymo aplinkybės leidžia manyti, kad KAL1 galėjo gauti ekonominės naudos, kuri galimai atitiktų turto, kuriam taikomas turto konfiskavimas, požymius. Nustačius, jog tam tikras turtas preliminariai atitinka įstatyme išvardytus konfiskuotino turto kriterijus, laikino nuosavybės teisės ribojimo taikymas yra ne tik, kad teisėtas, bet ir pagrįstas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad BPK leidžia taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą esant pagrįstam manymui, o ne vien tik surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog asmens turimas turtas atitinka konfiskuotino turto požymius. Tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme bus daromos išvados, ar turtas gautas legaliu, ar nusikalstamu būdu, ar bus taikomas turto konfiskavimas, tuo tarpu šioje proceso stadijoje nėra galimybės daryti išvadą dėl turto kilmės, todėl aukštesnysis teismas vertina tik taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumą, kuris nagrinėjamu atveju yra neabejotinas.

Byloje esančiais duomenimis yra pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bus svarstomas ne tik turto konfiskavimo, bet ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimumas, o iš BK 72³ straipsnio taikymo sąlygų matyti, kad gali būti konfiskuojamas ir kitas turtas, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tik tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl konfiskuojamo turto apimtis gali keistis, būti žymiai didesnė nei nauda, gauta inkriminuotų nusikaltimų darymo metu. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas kaltinamojo KAL1 ir jo šeimos narių turto tyrimas ir negauta duomenų apie jų turimo turto neteisėtumą. Kaip jau pažymėta anksčiau, kaltinamojo ir jo šeimos turimo turto analizė, duomenų apie šio turto kilmę sisteminis vertinimas bus atliekami tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priimant galutinį procesinį sprendimą. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu, ar tuo labiau, aukštesniajam teismui nagrinėjant skundą dėl taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo, tokios išvados nėra daromos. Kaltinamasis KAL1 ar jo gynėjas, kiti asmenys gali teikti bylą nagrinėjančiam teismui duomenis, susijusius su turto kilme, būtinybe juo naudotis, siekdami laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar sušvelninimo, tačiau šiuo metu, aukštesniajam teismui neturint jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apribojimų masto keitimo būtinybę (išskyrus kaltinamojo gynėjo deklaratyvius teiginius), procesinės prievartos priemonės sąlygos paliekamos nepakeistos.

Nors, KAL1 gynėjo vertinimu, taikomi ribojimai yra pertekliniai, laikytina, kad procesinė prievartos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, suderinama su bendraisiais principais, BK, BPK išdėstytomis taisyklėmis ir šiuo metu vis dar negali būti švelninama. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo ar panaikinimo padarinius, kurie šiuo atveju būtų ženklūs. Nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas gana ilgai ir neabejotinai varžo kaltinamojo KAL1 ir jo šeimos teises, tokiomis griežtomis priemonėmis siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas kitiems asmenims ar sunaudotas, dėl ko jo konfiskavimas galėtų būti apsunkintas arba taptų neįmanomas. Įvertinus kaltinamojo KAL1 galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir ribojimais siekiamus tikslus, atsižvelgiant į gresiančią žalą, kuri galėtų kilti pakeitus laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą, pratęsta procesinė prievartos priemonė nelaikytina per griežta, o vien tik kaltinamojo ir jo gynėjo nesutikimas su tokiu teismo procesiniu sprendimu, nedaro jo neteisėto ir nepagrįsto. Nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, todėl nustačius, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, nustačius, kad turtas buvo gautas teisėtu būdu ir negalės būti pripažįstamas konfiskuotinu turtu ar nustačius kitas reikšmingas aplinkybes, remiantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, ribojimai galės būti nedelsiant panaikinti, o paaiškėjus, jog iš tikrųjų laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas nepagrįstai ir dėl to jo savininkas patyrė nuostolių, pažeistos teisės galės būti ginamos civilinio proceso tvarka.

Kaltinamojo KAL1 gynėjas skunde aukštesniajam teismui nepateikia jokių naujų, dar nežinomų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad būtina keisti procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygas, todėl laikytina, jog Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti kaltinamojo KAL1 gynėjo advokato Aido Venckaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.