Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 1-01-2-00004-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

2024 m. gruodžio 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojusi vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. vasario 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. R. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalyje; BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegijos pastaba: V. R. pareikšti kaltinimai išsamiai aprašyti skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, V. R. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė — suėmimas 2 mėnesiams. Suėmimo terminas kaltinamajam V. R. buvo tęsiamas to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų, taip pat Vilniaus apygardos teismo vėlesnėmis nutartimis. Paskutinį kartą šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas kaltinamajam pratęstas skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. vasario 22 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamojo V. R. gynėjas advokatas Tomas Kaminskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį ir skirti jo ginamajam švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

3.1. Pasisakydamas dėl V. R. atžvilgiu nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, gynėjas nurodo, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, suėmimas negali būti skiriamas ar tęsiamas remiantis vien formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti ar slėptis nuo teisingumo tik dėl to, jog yra kaltinamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Tokiu atveju būtina atkreipti dėmesį į suimtojo charakterį, moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, tarptautinius kontaktus. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio (EŽTT sprendimai bylose Becciev prieš Moldovą; Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją ir kt.). Aptariamų išaiškinimų laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, sprendimuose baudžiamosiose bylose Nr. 1S-166/2014, 1S-140-495/2016. Anot skundo autoriaus, skundžiamą nutartį priėmęs teismas minėta teismų praktika nesivadovavo, prioritetinę reikšmę suteikdamas V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui. Tokiu būdu buvo sumenkintos kaltinamojo bėgimo (pasislėpimo) riziką mažinančios aplinkybės – darbas, pakankamo dydžio pajamos, sveikatos būklė, stiprūs socialiniai ryšiai su šeima, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, teigiama asmenybės charakteristika.

3.3. Dar daugiau, anksčiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad dešimties metų laikotarpiu iki kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo V. R. turėjo ilgalaikį, pastovų, realų darbą, dirbo įmonėje pagal darbo sutartį, taip pat vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus, todėl yra saistomas stipriais ir ilgalaikiais ekonominiais ryšiais su Lietuva. Tuo tarpu jokio asmeninio nekilnojamojo ar kitokio turto, kuris rodytų didelių pinigų sumų panaudojimą, kaltinamasis V. R. nėra įgijęs. Šiame kontekste skunde aukštesniajam teismui pažymima, kad būdamas nesuimtas V. R. toliau dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jo darbo vieta šioje bendrovėje yra saugoma. Taigi, būdamas laisvėje ir dirbdamas jis turėtų teisėtą pragyvenimo šaltinį. Byloje anksčiau buvo pateikta ir darbdavio charakteristika apie kaltinamojo asmenybę ir darbą, tačiau teismas jos nevertino.

3.4. Skundo autoriaus teigimu, kita svarbi bėgimo (pasislėpimo) riziką mažinanti aplinkybė yra V. R. sveikatos būklė, kurios teismas, spręsdamas dėl griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo neįvertino. Byloje pateikti medicininiai duomenys apie V. R. ligą ir jos gydymo eigą leidžia teigti, kad kaltinamasis sunkiai serga, turi retą nepagydomą (duomenys neskelbtini) ligą, kuri jam buvo diagnozuota prieš daugiau nei tris metus (2020 m. spalio mėn.), t. y. 2 metai iki suėmimo. Pagrindinė ligos diagnozė yra (duomenys neskelbtini), gretutinė liga – (duomenys neskelbtini). Kad liga nesikomplikuotų (neprogresuotų) į sunkias sveikatai pasekmes, kaltinamasis V. R. kas 4–8 savaites privalo vykti į gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini) skyrių būtinajam palaikomajam gydymui, kur jam tris dienas iš eilės turi būti leidžiami specialūs (duomenys neskelbtini) vaistai. Šis gydymas yra pakankamai brangus, kompensuojamas valstybės lėšomis. Diagnozuotos ligos pobūdis lemia ir tai, kad kaltinamasis turi kas dieną vartoti receptinius vaistus, įvairius papildus sveikatai gerinti, rūpintis savo mityba ir pan. Tokiu būdu V. R. dvejus metus iki suėmimo kontroliavo savo ligą nuolatos gyvendamas Lietuvoje ir gaudamas jam reikalingą sveikatos priežiūrą bei gydymą. Šias aplinkybes teismui patvirtino tiek pats V. R., jas taip pat patvirtina bylos medžiagoje esantys medicininiai dokumentai dėl nuolatinio nepertraukiamo šio kaltinamojo gydymo Lietuvoje. Dar daugiau, į bylą pateiktas LSMU ligoninės Kauno klinikų atsakymas patvirtina, kad kaltinamojo V. R. liga yra progresuojanti, pažeistos (duomenys neskelbtini) sritys nebeatsistato, liga palaipsniui riboja sergančiojo fizinį savarankiškumą, ilgainiui sukeldama neįgalumą. Liga kontroliuojama tik specifiniu gydymu – (duomenys neskelbtini), gydymas turi būti pastovus ir periodinis. Gydymo efektyvumas priklauso nuo vaisto reguliaraus skyrimo, o gydymo vieta – nuo paciento funkcinės fizinės būklės. Taigi, ligonis pastoviai kas 4–8 savaites turi gauti ligos mechanizmus stabdantį gydymų (duomenys neskelbtini). Būtent priklausymas nuo nuolatinių medicininių paslaugų ir gydymo Lietuvoje, anot kaltinamojo gynėjo, yra ta aplinkybė, kuri visiškai minimalizuoja V. R. bėgimo (pasislėpimo) nuo baudžiamojo proceso riziką. Pagrįstai abejotina, kad žinodamas tokias sveikatos pablogėjimo pasekmes, kaip (duomenys neskelbtini), kaltinamasis sąmoningai rizikuotų nesigydydamas. Teismui byloje pateikti medicininiai duomenys (išrašas) iš laisvės atėmimo vietos patvirtina, kad V. R. turi ir kitų ligų – (duomenys neskelbtini). Būtent dėl šios ligos kaltinamajam planuojamajam atlikti operaciją pagal laukiančiųjų sąrašą.

3.5. V. R. gydymas dėl (duomenys neskelbtini) oficialiai gali būti užtikrinamas tik aukšto lygio valstybinėse gydymo įstaigose, tad nėra galimybės gauti šį gydymų privačiai. V. R. negali gauti šio gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje, turi būti su palyda vežamas į aukšto lygio valstybinę gydymo įstaigų, kur pagal griežtas procedūras yra leidžianti vaistai injekcijos – (duomenys neskelbtini). Gydymas (duomenys neskelbtini) negalėtų būti teikiamas užsienio šalių privačiose klinikose susimokant, kadangi ligos diagnozė yra itin reta, vaistai yra gaminami ir gaunami pagal specialias procedūras. Be to, bet kuri užsienio gydymo įstaiga pirmiausia reikalautų pateikti asmens duomenis ir medicininius išrašus tam, kad pradėtų gydyti V. R. Atsižvelgus į analizuojamas aplinkybes, skundo autoriaus manymu, akivaizdu, jog jo ginamasis jokiomis aplinkybėmis negalėtų slapstytis užsienio šalyse ir gauti medicininių paslaugų ligos gydymui. Taigi, skundžiamoje nutartyje nurodoma prielaida, kad reikiamas gydymas kaltinamajam galėtų būti suteiktas ir kitoje valstybėje yra visiškai nelogiška.

3.6. Suėmimo įstaigoje užtikrinamos bazinės medicininės paslaugos nėra pakankamai kokybiškos lyginant su laisvėje prieinamomis medicininėmis paslaugomis, taip pat įvairiais būdais rūpinantis savo sveikata. Atsižvelgus į tai, kad taikant tik palaikomąjį gydymą sveikatos būklė negerėja, ilgalaikėje perspektyvoje tampa svarbu įvertinti, ar iš tiesų yra pateisinamai ribojama suimto sunkiai sergančio asmens teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Suimtųjų laikymo sąlygų režimas (taikomi ribojimai, sumažėjusios veiklos galimybės ir pasimatymai su artimaisiais bei kt.), turi įtakos ir asmens emocinei bei psichologinei sveikatai. Atsižvelgus į išanalizuotų aplinkybių visumą, V. R. gydymas būtų daug efektyvesnis jam būnant laisvėje, kai jis galėtų tinkamai pasirūpinti savo sveikata visais aspektais, ir sveikatos gerinimo, ir mitybos, ir laiku gaunamo gydymo tam, kad liga neprogresuotų.

3.7. Gynybos vertinimu, dvejus metus trunkantis V. R. gydymas, prirakinant jį antrankiais prie lovos ir tris dienas taip gydant ligoninėje, kol suleidžiami vaistai, gali būti prilygintas žmogaus kankinimui. Kritiškai vertintinas teismo požiūrį, kad kaltinamasis arba gynėjas turėtų pateikti šią aplinkybę patvirtinančius objektyvius duomenis. Aplinkybė, jog V. R. gydymo įstaigoje yra laikomas prirakintas prie lovos, o ne tik fiziškai saugomas pareigūnų, yra akivaizdi, kadangi gydymo įstaigoje nėra specialių sąlygų suimtųjų gydymui. Dar daugiau, dėl taikomos kardomosios priemonės sąlygų neįmanoma tokio dalyko užfiksuoti vaizdiniu būdu ir pateikti, kaip įrodymo, teismui.

3.10. Byloje pateikta V. R. asmenybės charakteristika, parengta kardomojo kalinimo įstaigos, patvirtina, kad jis nėra įtrauktas į linkusių bėgti asmenų sąrašą. Kardomojo kalinimo atlikimo įstaigose atliekamos gana išsamios asmens elgesio analizės, tad teismas nepagrįstai nevertino aptariamos kaltinamojo charakteristikos, kuri šiuo atveju taip pat objektyviai padeda nustatyti bėgimo (pasislėpimo) rizikos (ne)buvimą.

3.13. Pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties motyvų, susijusių su galimai suklastotu dokumentu, kaltinamojo V. R. gynėjas pažymi, kad jo ginamajam nėra pareikšti įtarimai padarius aptariamą galimai nusikalstamą veiką. Tai kelia pagrįstas abejones, ar iš tiesų yra rastas koks nors suklastotas dokumentas, kuris priklauso būtent V. R.

3.14. Pasisakydamas dėl kaltinamojo V. R. atžvilgiu nustatyto kito suėmimo termino pratęsimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, skundo autorius nurodo, kad remiantis šiuo pagrindu būtina turėti duomenų, pagrindžiančių realius asmens ketinimus daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Įtarimai pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį patys savaime nepateisina suėmimo sankcionavimo aptariamu pagrindu. Šiame kontekste kaltinamojo gynėjas kritiškai vertina teismo motyvus, kad daugiau nei prieš 18 metų buvęs teistumas gali neigiamai charakterizuoti V. R. šiuo metu klausimą dėl egzistuojančios jo rizikos daryti naujas nusikalstamas veikas. V. R. teistumas yra išnykęs, tad ši aplinkybė negali sunkinti jo teisinės padėties dabartyje. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad ankstesnis kaltinamojo teistumas nėra susijęs su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Dar daugiau, bylos medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, kad V. R. turėtų realių ketinimų ar planuotų būdamas laisvėje daryti naujas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai savo nusikalstamų veikų nenutraukė net ir paaiškėjus, kad narkotinių medžiagų kroviniai buvo sulaikyti užsienio valstybėse ir tai patvirtina naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Tačiau apie aplinkybes, kas ir kaip tęsė nusikalstamų veikų darymą, kaltinamajam V. R. nėra žinoma, kadangi jis buvo vienas iš pirmųjų sulaikytų įtariamųjų, todėl jokių nurodymų ar patarimų kitiems asmenims negalėjo duoti, taip pat negalėjo dalyvauti jokiuose tolesniuose veiksmuose.

3.15. Teismo padarytos prielaidos apie tai, kad kaltinamasis V. R. galėjo gauti pajamų iš nusikalstamų veikų darymo, anot kaltinamojo gynėjo yra paneigiamos anksčiau aptartais duomenimis apie V. R. pajamas iš darbinės bei individualios veiklos, taip pat kito turto ir pajamų, gautų paveldėjimo, nuomos, turto pardavimo ir kt. būdais, Šios aplinkybės paneigia ir teismo prielaidą, kad V. R., būdamas laisvėje, toliau darytų nusikalstamas veikas siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Šiame kontekste papildomai atkreipiamas dėmesys, kad visos kratos metu paimtos kolekcinės monetos bei rasti grynieji pinigai, buvo priskirti V. R. nuosavybei, nors ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. B., eilę metų gyvenusi su V. R., taip pat turėjo kolekcinių monetų, kurios buvo paimtos kratos metu. Taip pat kratos metu buvo paimti ir šios kaltinamojo sugyventinės grynieji pinigai, tai ji patvirtino apklausta, kaip liudytoja. Analizuojamas aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad anksčiau visam V. B., kaip V. R. artimo asmens, turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino, kaip neturinčius objektyvaus pagrindo, visus sprendimus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo visam V. B. turtui. Anot kaltinamojo gynėjo, pagrįstai tikėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas U. R. turtui taip pat bus panaikintas, kadangi visos to turto įgijimo aplinkybės yra pagrįstos objektyviais turto paveldėjimo duomenimis.

3.16. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodyta, kad kratų metų rastos didelės grynųjų pinigų sumos, prabangūs daiktai leidžia pagrįstai manyti, jog galimai iš nusikalstamų veikų gautos lėšos buvo vienas iš kaltinamojo V. R. pragyvenimo šaltinių. Kaip aptarta anksčiau, kratų metų rasti daiktai ir pinigai galėjo būti paveldėti arba įgyti už paveldėtus grynuosius pinigus. Gynėjo vertinimu, nepagrįsta ir teismo išvada, kad V. R. artimos aplinkos žmonių vardu registruotas turtas leidžia manyti, jog jo iš nusikalstamos veikos gaunamos pajamos buvo daug didesnės nei teisėtos pajamos, tad galimai buvo jo ir šeimos pagrindiniu gerovės šaltiniu. Ši išvada paneigta minėtu laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimu V. B., kaip V. R. artimo asmens, turtui, kurį šį turtą yra įgijusi visiškai teisėtai savo uždirbtomis pajamomis.

3.17. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-267/2014, kuria teismas išsprendė gana panašaus pobūdžio savo aplinkybėmis suėmimo klausimą, kai kaltinamajam buvo inkriminuojami nusikaltimai, priskiriami labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, neatsitiktinio pobūdžio, nes galimai padaryti veikiant paties organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamos veikos darytos sistemingai ir ilgą laiko tarpą įvairiose valstybėse, tačiau tęsiant suėmimo terminą gana ilgą laiką teismas sprendė, kad vien šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog suimtasis darys naujas nusikalstamas veikas. Taip pat šioje byloje teismas sprendė, kad nors kaltinamasis praeityje yra teistas už analogiškus nusikaltimus, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja ir ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas nurodė ir tai, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas negali būti grindžiamas kaltinamajam inkriminuojamu nusikalstamų veikų kvalifikuojančiais požymiais, t. y. organizavimu, vadovavimu ar dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes jos yra nusikaltimo sudėties požymiai.

3.18. Remdamasis EŽTT praktika (sprendimai bylose Ilijkov prieš Bulgariją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Velečka ir kiti prieš Lietuvą), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, BPK 11 straipsniu, 122 straipsnio 7 dalimi, kaltinamojo V. R. gynėjas skunde nurodo, kad teismas kiekvienu individualiu atveju privalo realiai (ne deklaratyviai) apsvarstyti galimybę skirti suimtam asmeniui švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Atsisakydamas sušvelninti taikomą kardomąją priemonę teismas privalo išdėstyti konkrečius motyvus, kodėl švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės būtų neveiksmingos. Kuo asmuo ilgiau yra laikomas suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami faktai, įrodantys būtinybę tokiam asmeniui taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, o suėmimo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-267/2014 nurodyta, kad atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką EŽTK 5 straipsnio 3 dalies atžvilgiu.

3.19. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus, manytina, kad V. R. faktiškai 2 metus laiko taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nebėra proporcinga ir tampa pernelyg griežta, taikoma tarsi bausmė esant išankstinei teismo pozicijai dėl asmens kaltės ir nesant objektyvaus būtinumo. Kaltinamojo gynėjas skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas neužtikrintų visiško V. R. asmens veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaltimus. Intensyvi priežiūra kartu su užstatu nagrinėjamu atveju galėtų visiškai minimalizuoti tiek bėgimo (pasislėpimo), tiek naujų nusikalstamų veikų darymo riziką V. R. atžvilgiu. Intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė po suėmimo, kuri realiai užtikrina visišką asmens judėjimo kontrolę bet kuriuo paros metu, taigi akivaizdžiai mažina ir pasislėpimo nuo baudžiamojo persekiojimo, ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas ar pažeidus kitas įpareigojimų ar draudimų sąlygas asmeniui iš karto gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Intensyvi priežiūra ir užstatas, taikomos kartu vietoje suėmimo būtų pakankamai efektyvios, užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Dar daugiau, nesilaikant nustatytų įpareigojimų (dažniausiai artimųjų sumokėtas) užstatas pereina valstybei, ši aplinkybė taip pat prevenciškai veikia asmens elgesį ir yra jo dalyvavimo baudžiamajame procese garantija. Be kita ko, kartu su minėtomis kardomosiomis priemonėmis gali būti skiriamos ir kitos kardomosios priemonės, kaip asmens dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir pan. V. R. sutinka dėl intensyvios priežiūros jam taikymo, o kaltinamojo artimas draugas yra pasiruošęs sumokėti iki 80 000 Eur dydžio užstatą (teismui anksčiau teikti duomenis apie užstatą sumokėsiantį asmenį ir jo pajamų šaltinį). Šis asmuo yra V. R. artimas draugas, užstatą sumokėtų tik su dideliu pasitikėjimu, kad jį pasibaigus procesui atgaus. Užstato suma yra pakankamai nemaža ir reikšminga asmeniui, kuris sumokėtų užstatą, kadangi tai būtų jo turto pardavimo teisėtos pajamos. Užstatas galėtų būti įmokėtas į depozitinę sąskaitą iš karto, jei tik teismas nuspręstų skirti aptariamą kardomąją priemonę.

3.20. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dalis kaltinamųjų jau buvo paleisti į laisvę iš suėmimo esant toms pačioms suėmimo sąlygoms ir pagrindams, net ir nesant tokių riziką mažinančių aplinkybių, kokios nustatytos V. R. atžvilgiu (sveikatos būklė, priklausymas nuo gydymo Lietuvoje, teisėtų pajamų pakankamumas). Tai, anot kaltinamojo V. R. gynėjo teigimu, sudaro prielaidas manyti, kad teismas skirtingų kaltinamųjų atžvilgiu taiko dvigubus standartus, galimai pagal inkriminuotus nusikalstamų veikų vykdymo vaidmenis. Taip pat teismas kitų kaltinamųjų atžvilgiu pripažino, kad toliau jiems taikant suėmimą vis labiau didėja tikimybė, jog gali būti pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei EŽTK nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas kitų kaltinamųjų atžvilgiu sprendė, kad BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus užtikrins intensyvi priežiūra, užstatas ir dokumentų paėmimas.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundas atmetamas

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo gynėjo skundo aukštesniajam teismui argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą (įskaitant papildomai pateiktą bylos medžiagą, susijusią su kaltinamojo V. R. sveikatos būkle), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžio metu išklausiusi gynėjo ir prokuroro pozicijas, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi kaltinamajam V. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, nustačius išlikusį BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą trims mėnesiams buvo pratęstas pagrįstai. Tačiau nustačius, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai, t. y. tinkamai neatsižvelgus į V. R. dabartinę sveikatos būklę, ženkliai sumažinančią jo pabėgimo (pasislėpimo riziką), buvo nustatyta, jog vis dar yra išlikęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo (termino pratęsimo) pagrindas, šis pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas.

6. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamojoje byloje surinkti tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose, kratų, atliktų Lietuvoje ir užsienio šalyse, protokoluose; specialistų išvadose (dėl narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, DNR), liudytojų ir nuteistųjų parodymų, apžiūrų protokoluose, užsienio šalių nuosprendžiuose užfiksuoti duomenys; taip pat duomenys gauti iš Prancūzijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Ispanijos Karalystes, Lenkijos Respublikos pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus bei veikiant Jungtinės tyrimo grupės rėmuose (pavyzdžiui, dėl susižinojimo koduoto ryšio platforma „Sky Ecc“, dėl duomenų apie narkotinės medžiagos gabenimą, laikymą ir sulaikymą Latvijos ir Lenkijos Respublikose, dėl disponavimo suklastotais dokumentais, dėl kratų ir pan.) užfiksuoti duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. R. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu). Juolab, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. R. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumo gynėjas skunde aukštesniajam teismui neginčija.

7. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas kaltinamajam V. R. pratęstas nustačius, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vis dar yra išlikę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo termino pratęsimo pagrindai. Tai yra, pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus.

8. V. R. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs iš viso keturis nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje; BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs tris labai sunkius (BK 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis (dvi veikos)) ir vieną sunkų (BK 199 straipsnio 4 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija)) nusikaltimus. Kaip matyti iš V. R. pareikštų kaltinimų jis, be kita ko, kaltinamas dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, iš anksto susitaręs su N. T. ir D. P. daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus (neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda), organizavęs (įkūręs) „(duomenys neskelbtini)“ GNS, į jo veiklą bei atskirų nusikaltimų darymui pasitelkęs (įtraukęs) eilę Lietuvos Respublikos bei įvairių užsienio šalių piliečių. „(duomenys neskelbtini)“ GNS veiklos laikotarpiu V. R. kartu su kitais šio GNS dalyviais, neturėdamas leidimo galimai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Atsižvelgus į aptariamų V. R. pareikštų kaltinimų pobūdį, manytina, kad šio kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme galimai buvo, be kita ko, susijęs su nusikaltimų organizavimu, tad galimai nebuvo antraeilis ar epizodinis. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad iš V. R. pareikštų kaltinimų galima spręsti, jog jam inkriminuoti nusikaltimai galimai vykdyti itin ilgą laiką, buvo iš anksto suplanuoti (neatsitiktiniai), „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyviams galimai pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, veikiant koordinuotai ir itin konspiruotai, galimai vykdyti įvairiose užsienio šalyse.

9. Kai pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (suėmimo taikymo terminas gali būti pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. Skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam V. R. taikomo suėmimo terminą, vadovaudamasis aptariamu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismas rėmėsi toliau nurodytomis bylos aplinkybėmis. Kaltinamasis V. R. anksčiau teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka. Yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis V. R. Lietuvoje turi tam tikrų socialinių ryšių (turi sugyventinę, vaikų, anūkų), tačiau juos vertinant pareikštų kaltinimų ir gręsiančios griežtos bausmės kontekste, negalima daryti išvados, kad šie ryšiai yra tokie tvirti, jog sulaikytų nuo galimo bandymo bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad kaltinamojo gautos darbinės pajamos nebuvo didelės, o galimai iš paveldėjimo, nuomos gautos pajamos savaime neįrodo, kad V. R. ekonominiais ryšiais yra susaistytas išimtinai tik su Lietuvos Respublika. Aptariamo pobūdžio pajamų kaltinamasis neprarastų net ir pabėgęs (pasislėpęs). Dar daugiau, kratų metu pas kaltinamuosius rasti dideli grynųjų pinigų kiekiai, prabangūs daiktai leidžia pagrįstai manyti, jog V. R. teisėtos pajamos galimai nebuvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl negalima daryti išvados, kad kaltinamojo teisėtai gautų pajamų potencialus praradimas, sulaikys jį nuo bandymo pabėgti (pasislėpti). Atsižvelgtina ir į tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ GNS galimai veikė, taip pat jo dalyviai galimai nusikalstamas veikas darė ne vienoje užsienio valstybėje, GNS veikloje galimai dalyvavo ir užsienio valstybių piliečiai, tad kaltinamasis galimai turi glaudžių ryšių užsienyje, be kita ko, galimai disponavo suklastotais asmens tapatybės dokumentais. Kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką, anot Vilniaus apygardos teismo, įrodo ir tai, kad kratos metu jo gyvenamojo vietoje buvo rastas įrengtas tunelis, per kurį galima išeiti už namo teritorijos. Visos šios aplinkybės, anot skundžiamą nutartį priėmusio teismo, pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo (termino pratęsimo) pagrindo egzistavimą kaltinamojo V. R. atžvilgiu.

11. Nepaisant anksčiau nustatytų aplinkybių, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nustatydamas, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vis dar pagrįstai manytina, jog kaltinamasis V. R. bėgs (slėpsis) nuo teismo, Vilniaus apygardos teismas tinkamai neatsižvelgė į pastarojo kaltinamojo sveikatos būklę, ženkliai sumažinančią jo pabėgimo riziką. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos papildomos skundo nagrinėjimo medžiagos – LSMU ligoninės Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo prof. A. V. parengto rašto apie V. R. sveikatos būklę, 2020 m. spalio mėn. kaltinamajam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Ši liga lėtai progresuojanti, pažeistos (duomenys neskelbtini) sritys neatsistato, tad palaipsniui riboja sergančiojo fizinį savarankiškumą, sukelia neįgalumą. Vienintelis žinomas veiksmingas ligos gydymui skirtas vaistas yra (duomenys neskelbtini), o gydymo efektyvumas priklauso nuo reguliaraus vaisto vartojimo. Atsižvelgus į tai, kaltinamajam V. R. buvo paskirtas gydymas (duomenys neskelbtini), kuris kartojamas kas 4–6 savaites. Šis gydymas leidžia kontroliuoti ligą, tačiau liga išlieka progresuojančio pobūdžio (139 t., b. l. 29). Kaltinamojo diagnozes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai – LSMU ligoninės Kauno klinikų 2022 m. spalio 10 d. stacionaro epikrizė, 2022 m. spalio 14 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (140 t., b. l. 150–152, 155–156), V. Rožukienės Ąžuolyno šeimos sveikatos centro 2022 m. lapkričio 25 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (140 t., b. l. 153–154). Dar daugiau, iš byloje esančio LSMU ligoninės Kauno klinikų 2024 m. birželio 28 d. medicininio dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad aptariamu laikotarpiu V. R. buvo planine tvarka tris dienas hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini) klinikos dienos stacionarą (duomenys neskelbtini) kursui (195 t., b. l. 48–49). Taigi, darytina išvada, kad pastarajam kaltinamajam ir šiuo metu (be paskirtų medikamentų vartojimo) periodiškai taikomas aptariamas specialus gydymas (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos šeimos gydytojos 2024 m. liepos 9 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti ir tai, kad kaltinamajam V. R. taip pat diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (195 t., b. l. 19–20).

12. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į ankstesnėje pastraipoje bei skunde aukštesniajam teismui aprašytas V. R. sveikatos būklę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, jog pastarajam kaltinamajam diagnozuotų ligų – visų pirma, (duomenys neskelbtini), pobūdis (su (duomenys neskelbtini) pažeidimu susijusi liga, apribojanti asmens savarankiškumą, laisvą judėjimą), taikomi ligos gydymo ypatumai (būtinas specifinis, periodinis, be kita ko, ir stacionaraus pobūdžio gydymas) bei ligos perspektyvos prognozių (lėtai progresuojanti liga, kurios pablogėjimas stabdomas , be kita ko, taikant aptartą periodinį gydymą (duomenys neskelbtini) kursais), priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, ženkliai sumažina kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) riziką. Šiame kontekste sutiktina su skundo aukštesniajam teismui argumentais, jog kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo vykstančio baudžiamojo proceso į užsienį, reikiamo gydymo suteikimas pasunkėtų. Kaltinamajam V. R. pabėgus į užsienį būtų paskelbta jo tarptautinė paieška, siekdamas tęsti nurodytą specifinį ligos progresavimą stabdantį gydymą (duomenys neskelbtini) kaltinamasis privalėtų kreiptis į užsienio sveikatos priežiūros įstaigas, kurios, siekiant tinkamo gydymo, privalėtų nustatyti tikrąją jo tapatybę.

13. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. R. taip pat pratęstas remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šio suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindo egzistavimą, t. y. pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

14. Kaip aptarta anksčiau, V. R. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs iš viso keturis nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje; BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje. Trys iš šių nusikaltimų priskiriami labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), vienas – sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimų kategorijai. Šios nutarties 8 pastraipoje aptartas kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų itin sunkus pobūdis, sistemiškumas, organizuotumas, konspiruotumas, taip pat galimas V. R. vaidmuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme (be kita ko, galimai susijęs su nusikaltimų organizavimu) leidžia daryti išvadą apie jam pareikštų kaltinimų rimtumą.

15. Bylos duomenimis kaltinamasis V. R. anksčiau teistas – Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šis teistumas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi buvo panaikintas, tad kaltinamasis šiuo metu laikytinas neteistu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepaisant to, kad analizuojamas ankstesnis V. R. teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė sprendžiant dėl analizuojamo suėmimo termino pratęsimo pagrindo egzistavimo ne tik gali, bet ir privalo būti vertina, kaip kaltinamąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, rodanti jo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, polinkį potencialiai nusikalsti ateityje (tame tarpe svarstant ir dėl kaltinamojo galimybes laikytis švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis V. R. yra baustas ir administracine tvarka (136 t., b. l. 115–117). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė prokuroras, V. R. pareikšti įtarimai ir dėl BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo.

16. Pagrįstą manymą, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis V. R. darys naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik pareikštų kaltinimų pobūdis (be kita ko, byloje jam inkriminuotų nusikaltimų galimas organizavimas), šio asmens ankstesnis teistumas, bet ir šio asmens galimas elgesys nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamu laiku. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad pagrindą manyti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas sustiprina tai, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai nusikalstamų veikų galimai nenutraukė net ir paaiškėjus, kad narkotinių medžiagų kroviniai buvo sulaikyti užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, kaip matyti iš pareikštų kaltinimų, A. L. galimai į Rusijos Federaciją gabentas krovinys buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje 2021 m. kovo 12 d.; kita dalis (244 506,99 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje 2021 m. spalio 9 d. Šiame kontekste, atsižvelgus į nurodytą krovinių su narkotinėmis medžiagomis sulaikymo laiką ir kaltinamojo V. R. laikino sulaikymo laiką (2022 m. lapkričio 22 d.), nėra pagrindo sutikti su skundo aukštesniajam teismui teiginiais, kad atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis V. R. buvo vienas iš pirmųjų sulaikytų įtariamųjų, jokių nurodymų ar patarimų kitiems asmenims negalėjo duoti, taip pat negalėjo dalyvauti jokiuose tolesniuose galimai nusikalstamuose veiksmuose.

17. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad V. R. iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos galimai neteisėtos veiklos gavo neteisėtų pajamų, kurios galėtų būti laikomos jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis V. R. iki jį sulaikant dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, taip pat vertėsi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą (139 t., b. l. 30–47). Aukštesnysis teismas šiame kontekste pažymi, kad Sodros duomenimis tiek kaltinamojo gautos išmokos pagal verslo liudijimą, tiek iš nurodytos darbovietės 2013–2021 metais gautos išmokos (iki 620 Eur) nebuvo didelės (136 t., b. l. 109–111), net ir vertinant šiuos duomenis kartu su į bylą pateiktomis kaltinamojo V. R. metinėmis pajamų deklaracijomis nurodytu laikotarpiu (139 t., b. l. 48–86). Kaip nurodoma skunde aukštesniajam teismui, analizuojamu laikotarpiu kaltinamasis galėjo turėti ir kitų teisėtų pajamų šaltinių (pavyzdžiui, paveldėti turtą, gauti pajamų iš turto nuomos ir pan.). Tačiau iš V. R. inkriminuotų galimai nusikalstamų veikų aplinkybių, pirmiausiai, jo galimo vaidmens „(duomenys neskelbtini)“ GNS veikloje, galimai neteisėtai disponuotų (ir kontrabanda gabentų) narkotinės medžiagos itin didelių kiekių (ne mažiau kaip 3 480 kg ir ne mažiau kaip 879 kg), jos realizavimo juodojoje rinkoje kainos (vien tik pelnas už 3 480 kg kanapių dervos (hašišo) realizavimą, kuris galimai turėjo būti padalintas tarp D. P., N. T., R. L., V. R. ir O. K. galėjo būti siektas realizuoti Rusijos Federacijoje už 10 000 000 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad kratų metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pas kaltinamuosius buvo rasti dideli grynųjų pinigų kiekiai, prabangūs daiktai, leidžiantys manyti, kad V. R. teisėtos pajamos galimai nebuvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Šiame kontekste, atsakydama į skundo argumentus, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamo turto kilmės teisėtumo, priklausomybės ir kt. klausimai yra bylos įrodinėjimo teisme dalykas, taigi bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva, tad išeina už skundo aukštesniajam teismui ribų. Analizuojamų aplinkybių visuma sustiprina aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad kaltinamasis galėjo gauti pragyvenimo lėšų būtent iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo ir būtent tai buvo jo pagrindinis pajamų šaltinis ir veiklos tikslas.

18. Už kaltinamajam V. R. inkriminuotų nusikaltimų, įtvirtintų BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos išimtinai tik (ilgalaikės) laisvės atėmimo bausmės, tad yra tenkinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta suėmimo taikymo sąlyga. Aptariami BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyti labai sunkūs nusikaltimai taip pat patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nors analizuojami gręsiančios bausmės griežtumo ir inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio (sunkumo) kriterijai, kaip teisingai pastebėta skunde aukštesniajam teismui, nelaikytini absoliučiomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui, tačiau aprašytų aplinkybių visumoje leidžia spręsti, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą. Tai yra, šioje proceso stadijoje vis dar pagrįstai manytina, kad kaltinamasis V. R., būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

19. Skunde aukštesniajam teismui remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-267/2014 pateiktais išaiškinimais dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto suėmimo (termino pratęsimo) pagrindo taikymo. Tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad teismas teisingumą vykdo kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes. Šiuo aspektu precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai (iš esmės) panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat bylose, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tuo tarpu kaltinamojo skunde minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje sutampa tik tai, kad nurodytoje byloje, kaip ir šioje byloje, iš esmės buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Tačiau bylų faktinės aplinkybės (pirmiausiai, kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančios aplinkybės ir kt.) skiriasi. Taigi, aptariama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta kitoje baudžiamojoje byloje, kaip precedentu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vadovautis.

20. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Tuo tarpu proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Atsižvelgus į tai, kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas (švelnesnes už suėmimą) kardomąsias priemones.

21. BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už sunkiausio nusikaltimo, už kurį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas V. R., numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje, padarymą gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamasis suėmime šiuo metu yra praleidęs šiek tiek daugiau nei 2 metus (laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 22 d.). Taigi, V. R. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Dar daugiau, atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę, įvertinus ir sveikatos būklę, taikomą gydymą, spręstina, kad proporcingumo principas, V. R. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nėra pažeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu išimtinai tik taikant suėmimą galima pašalinti galimybę kaltinamajam daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje, nagrinėjama baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga, yra didelės apimties (204 tomai), joje, be kita ko, labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu yra kaltinami 15 asmenų. Šiuo metu byloje yra suplanuoti net 27 teisiamieji posėdžiai iki 2025 m. gegužės 22 d. Nenustačius nepagrįsto bylos vilkinimo požymių (tokių požymių nenurodoma ir skunde aukštesniajam teismui) bei atsižvelgus į anksčiau išanalizuotas aplinkybes, kaltinamajam V. R. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas laikytina adekvačia priemone BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti.

22. Pažymėtina ir tai, kad bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą, toliau asmenį laikyti suimtą. Nusikaltimų sunkumas gali lemti išvadą ir dėl kitų teisėtų suėmimo pagrindų egzistavimo, tokių kaip viešosios tvarkos apsauga ir teisingumo visuomenėje užtikrinimas. Šioje byloje taip pat nenustatyta, kad teisėsaugos institucijos ir teismai baudžiamojo proceso metu būtų veikę nepakankamai rūpestingai ar būtų buvę nepagrįstų ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo „neveikimo“ periodų.

23. Ankstesnėse pastraipose aptarta kaltinamojo V. R. sveikatos būklė nesudaro pagrindo teigti, kad griežčiausia kardomoji priemonė šiuo metu jam apskritai negali būti taikoma. Iš aukštesniajam teismui pateiktos papildomos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog kaltinamajam V. R. esant suimtam, jam yra teikiama visa reikalinga medicininė pagalba (136 t., b. l. 155–157; 140 t., b. l. 144–146; 195 t., b. l. 19). Šios aplinkybės neneigiamos ir skunde aukštesniajam teismui. Šiame kontekste sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, jog net ir patvirtinus aplinkybę, kad V. R. medicinos įstaigoje dėl jam paskirto gydymo tris dienas yra laikomas prirakintas prie lovos, nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamojo laikymo sveikatos priežiūros įstaigoje sąlygos yra sąlygotos išimtinai jam paskirtos kardomosios priemonės, o ne jam taikomo (be kita ko, stacionaraus intraveninio,) gydymo, taikomo gulimojo rėžimo.

24. Nors kaltinamojo gynėjo skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad kardomosioms priemonėms keliamų tikslų būtų galima pasiekti kaltinamajam V. R. pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą, užstatą, dokumentų paėmimą ar kt., aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau jam realiai nebūtų užkirstas kelias daryti (organizuoti) naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už kaltinamąjį V. R. yra pasiruošta sumokėti iki 80 000 Eur užstatą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog pavieniui nurodyta užstato suma yra laikytina ganėtinai didele, tačiau ją būtina vertinti V. R. pareikštų kaltinimų ir galimos naudos kontekste. Atsižvelgus į galimai neteisėtai disponuotų, kontrabanda gabentų narkotinių medžiagų itin didelį kiekį, jų vertę juodojoje rinkoje (kaip aptarta 17 pastraipoje), aplinkybę, kad iš galimai nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos galėjo būti pagrindiniu kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu, net ir siūlomo dydžio užstatas, kaip kardomoji priemonė, šioje proceso stadijoje neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti, jog aptariamų kardomųjų priemonių tikslų būtų galima pasiekti ir kaltinamajam pritaikius dokumentų paėmimą. Bylos duomenimis jis galimai disponavo kito asmens vardu išduotu galiojančiu asmens tapatybės dokumentu, kuriame buvo įdėta jo (t. y. kaltinamojo) nuotrauka (117 t., b. l. 48–49).

25. Taigi, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamoje baudžiamosios bylos stadijoje nėra pagrindo švelninti V. R. taikomą kardomąją priemonę, kadangi būtent kaltinamojo fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui yra parenkama individualiai, be kita ko, atsižvelgus į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, paskiriant tinkamiausią, konkrečiam kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę. Taigi, vien ta aplinkybė, kad daliai kitų kaltinamųjų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės buvo sušvelnintos, taip pat savaime nesudaro pagrindo šio proceso stadijoje švelninti V. R. paskirtos kardomosios priemonės. Konkrečios kardomosios priemonės taikymas kiekvienam asmeniui skiriamas įvertinus būtent to asmens (šiuo atveju V. R.) galimybę daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui, todėl ir negali būti lyginama su kitiems toje byloje patrauktiems asmenims paskirtomis kardomosiomis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi kaltinamajam V. R. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. vasario 22 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.