Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo J. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo J. S. banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms pratęstas nuo 2025 m. lapkričio 24 d. iki 2026 m. gegužės 24 d., draudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau neuždraudžiant įplaukų į banko sąskaitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, 2022 m. lapkričio 24 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. S. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms J. S. vardu Akciju sabiedriba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau neuždraudžiant įplaukų į šią sąskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar galimą išplėstinį turto konfiskavimą kaltinamojo J. S. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms J. S. vardu Akciju sabiedriba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau neuždraudžiant įplaukų į šią sąskaitą, pratęstas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 24 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo J. S. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir iš dalies pakeisti laikino nuosavybės teisės ribojimo sąlygas J. S. piniginėms lėšoms, esančioms Akcijų sabiedriba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje esančių piniginių lėšų saugotoju paskiriant banką Akcijų sabiedriba „(duomenys neskelbtini)“, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, neuždraudžiant piniginių lėšų įplaukų į nurodytą sąskaitą, leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis minimalios mėnesinės algos „į rankas“ dydžiu, t. y. 777 Eur už 2025 m. gruodžio mėn. ir 836 Eur suma per vieną 2026 m. kalendorinį mėnesį. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma pakeisti laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo mastą, leidžiant bent iš dalies disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, tam, kad būtų užtikrinti J. S. mažamečių vaikų poreikiai. Ginamajam tokį ilgą laiką išbuvus suimtam, per tokį ilgą suėmimo laikotarpį neturint galimybės dirbti ir išlaikyti mažamečių dukrų, šeimos pajamos ir santaupos ženkliai sumažėjo.

4.2. Šios kategorijos nutartyse dažna teismų praktika yra tokia, pagal kurią teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikomą minimaliąją mėnesinę algą ir „į rankas“ gaunamą piniginę sumą, leidžia atitinkamo dydžio išlaidas per kalendorinį mėnesį iš tos sąskaitos, kurioje esančioms piniginėms lėšoms yra taikomas laikinas nuosavybės teisės ribojimas. Taigi, bent jau tokio dydžio sumomis per kalendorinį mėnesį ginamajam turėtų būti leista disponuoti.

4.3. J. S. turi dvi mažametes dukras – S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), su kuriomis socialiniai ryšiai buvo ir nepaisant ilgalaikio suėmimo išliko stiprūs. Visą laiką nuo pat ginamojo suėmimo, t. y. dvejus metus J. S. negalėjo dukroms teikti būtino išlaikymo, o pats suėmimo terminas buvo itin ilgas. Kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje yra paskirtas itin didelės piniginės sumos – 50 000 Eur užstatas, kurį J. S. mažamečių dukrų mama ir kiti asmenys įnešė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Didesnę dalį šios piniginės sumos teko skolintis, todėl pinigai, esantys J. S. banko sąskaitoje, yra būtini mažamečių dukrų išlaikymui, juolab Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, ir nuo šitos pareigos neatleidžia asmens, kaip kaltinamojo, procesinis statusas baudžiamojoje byloje. Per laikotarpį, kurį J. S. buvo suimtas ir nedirbo, jis prarado dalį įgytų darbinių (profesinių įgūdžių). Be to, ginamojo darbas yra susijęs su statybomis, todėl šiuo metu dėl sezoniškumo tokių darbų paklausa yra itin nedidelė. Būtent leidimas disponuoti minimalios mėnesinės algos „į rankas“ dydžiu šiuo požiūriu būtų proporcingas, nors užtikrinantis tik minimalius poreikius.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. S. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešių mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo J. S. pirmiau nurodytoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas yra teisėtas ir pagrįstas. Pagrindo pakeisti laikino nuosavybės teisės ribojimo sąlygas nėra.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje (nuo 2024 m. liepos 3 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-2801 redakcija) nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl <...> sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

8. Ginčijama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam J. S. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą. Šioje byloje J. S. kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, dalyvavimu „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (toliau – GNS) veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, taip pat tuo, kad būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje. J. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Taigi, J. S. pareikštų kaltinimų mastas leidžia pagrįstai manyti, kad jis iš nusikalstamų veikų galėjo gauti piniginių lėšų, kurios gali būti konfiskuotos kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl šiuo atveju galimas turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymas. Tuo tarpu leidimas kas mėnesį disponuoti atitinkama pinigų suma faktiškai reikštų palaipsnį šių piniginių lėšų grąžinimą, nors tokia procesine prievartos priemone kaip tik siekiama panaikinti galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar perleisti kitiems asmenims.

9. Gynėjo teigimu, piniginės lėšos, kuriomis prašoma leisti disponuoti, yra būtinos kaltinamojo mažamečių vaikų išlaikymui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi kaltinamajam J. S. buvo paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, jam leidžiant nuo 7:30 val. iki 18:30 val. laisvai judėti Kauno miesto ir Kauno rajono ribose. Taigi, šiuo metu kaltinamasis turi pakankamą judėjimo galimybę, kad užsiimtų pajamas teikiančia darbine veikla. Nors gynėjas nurodo, kad šiuo metu kaltinamasis yra praradęs buvusius darbinius įgūdžius, o dėl sezoniškumo darbinės veiklos vykdymas statybų sektoriuje yra apsunkintas, tačiau kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tad gali ieškoti mažesnės kvalifikacijos darbo kitoje srityje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti profesiniuose mokymuose, taip išplečiant savo galimybes susirasti kitą darbo vietą. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistojo ir jo šeimos finansinę padėtį, dėl kurios negalėtų būti užtikrinti būtinieji kaltinamojo vaikų poreikiai. Atkreiptinas dėmesys, kad įvairios formos socialinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms garantuoja ir valstybė.

10. Teisėjų kolegija, vertindama taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumą, atsižvelgė ir į jos taikymo gana ilgą laikotarpį, tačiau kartu vertino ir J. S. pateiktų kaltinimų kiekį, sunkumą, bylos apimtį ir sudėtingumą. Nagrinėjama byla yra itin sudėtinga ir didelės apimties, yra nagrinėjama pagal iš anksto suplanuotą grafiką, teisiamieji posėdžiai yra suplanuoti iki 2026 m. vidurio (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Įvertinus šių duomenų visumą yra pagrindas išvadai, kad taikoma procesinė prievartos priemonė atitinka ir proporcingumo principą (BPK 11 straipsnis). Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Nors procesinės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrais ilgalaikiais finansiniais ribojimais, tačiau duomenų, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžytų kaltinamojo J. S. teises labiau, nei reikia tokios rūšies priemone numatytiems tikslams pasiekti, nėra. Šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo į aptariamą turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. Šios aplinkybės BPK 151 straipsnio nuostatų kontekste leidžia ir toliau taikyti nuosavybės teisės ribojimą kaltinamojo banko sąskaitoje esančios piniginėms lėšoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.