Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 25 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, kaltinamas tuo, kad dalyvavo „X“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (toliau – GNS) veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, būdamas vienu iš „X“ GNS dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu D. P. ir kitais dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos, taip pat organizavo netikrų dokumentų gaminimą, suklastojo tikrą dokumentą, disponavo žinoma netikrais ir suklastotais dokumentais, juos panaudodamas, gabendamas ir laikydamas. Atsižvelgiant, kad R. L. pareikštas kaltinimas yra detaliai išdėstytas kaltinamajame akte, todėl dėl didelės apimties teisėjų kolegija šioje nutartyje jo nekartoja.

2. Prokuroro 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. L. buvo pripažintas įtariamuoju, inkriminuojant jam BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2022 m. lapkričio 9 d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO). R. L. pagal EAO buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, o 2023 m. sausio 13 d., 00.02 val., perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 13 d. nutartimi R. L. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2023 m. balandžio 13 d. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. L. buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajam R. L. suėmimo terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 13 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo R. L. gynėjas advokatas R. Jurka skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį, kuria R. L. suėmimo terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, ir paskirti jam kitas švelnesnes suderinamas kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Priešingai, nei nurodo apygardos teismas, R. L. yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais su savo vaikų motina, tai patvirtina bylos duomenys dėl R. L. gyvenamosios vietos nustatymo ikiteisminio tyrimo pareigūnės J. Sajenko 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime (t. 160, b. l. 85), o būtent, kad „atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad po narkotinių medžiagų sulaikymo vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių – R. L. kartu su sugyventine ir bendrų vaikų motina – D. T. ir mažamečiais vaikais išvyko į Ispanijos Karalystę, kur šiuo metu nuolat gyvena. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat turi stiprius socialinius ryšius su savo tėvais, gyvenančiais ne Vilniuje, todėl jo paleidimas iš suėmimo niekaip nepakenktų baudžiamojo proceso sėkmei. Vien tai, kad R. L. gyveno užsienyje ir nebuvo šio fakto deklaravęs, nerodo, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti ir slėptis. Skundžiamoje nutartyje teismas spekuliuoja teiginiais, kad gyvenimas užsienyje rodo, jog asmens nesieja artimi ryšiai su šeimos nariais, esančiais Lietuvoje, tačiau nevertina fakto, kad pastaruoju metu R. L. palaiko ryšius su savo mažamečiais vaikais, trumpalaikių pasimatymų metu su jais bendrauja. Ši aplinkybė leidžia neabejoti tuo, kad būdamas laisvėje R. L. ne tik nebėgtų nuo teisėsaugos ar teismo, bet to ir nenorėtų to daryti dėl tampraus ryšio su mažametėmis dukromis.

4.2. Pirmesniais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo pratęsimo, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas R. L. sugyventinės D. T. prašymas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo R. L., nurodant, kad dėl R. L. ilgalaikio suėmimo, kuris trunka jau daugiau kaip dvejus metus, jo mažametės dukros, patiria didžiulę žalą nesant namuose tėvo ir negalėdamos su juo bendrauti joms įprastoje aplinkoje. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, nors baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog dar iki sulaikymo R. L. visą savo laisvalaikį (nors ir užsienyje) praleisdavo su sugyventine ir jų mažametėmis dukromis.

4.3. Skunde, cituojant apygardos teismo motyvus, nurodoma, kad R. L. kaltinamas padaręs tik BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas, ir nors skundžiamoje nutartyje nurodomi argumentai apima nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnyje, požymius, tačiau kaltinamajam ši veika baudžiamojoje byloje net nėra inkriminuojama.

4.4. Kaltinamasis turi mažamečius vaikus, stengiasi ir kuria ryšius su savo artimaisiais, todėl pritaikius intensyvią priežiūrą kartu su kitomis kardomosios priemonėmis (pvz., užstatu, kuris jau yra sumokėtas) būtų galima besąlygiškai užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Apygardos teismas nepateikė faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog R. L. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, o tęsdamas suėmimą, kuris tęsiasi jau pustrečių metų, nepateisina savo išvadų protingais argumentais.

4.5. Skundžiamoje nutartyje padaryta rašymo klaida, nurodant kito kaltinamojo (N. T.) pavardę, dar kartą patvirtina, kad apygardos teismas atsainiai vertino situaciją ir neskyrė tinkamo dėmesio, individualizuojant R. L. situaciją.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato R. Jurkos skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

1. Teisėjų kolegija, savo nutartyje nekartodama duomenų, kuriuos apygardos teismas yra įvardinęs skundžiamoje nutartyje (nutarties 2 puslapio, paskutinė pastraipa, 3 puslapio pirma pastraipa), pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys vertintini tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Dėl R. L. šioje byloje inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais pirmosios instancijos teismas galutinai spręs, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

2. Vilniaus apygardos teismo skundžiama nutartimi R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 124 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šie suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.

8. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). R. L. be kita ko kaltinamas kaip galimai padaręs dvi labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurias įstatymo leidėjas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, kartu ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos (BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant galimą R. L. slapstymosi nuo teismo riziką, buvo atsižvelgta ne tik į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą.

9. Nors kaltinamasis turi šeimą (sugyventinę, du mažamečius vaikus, tėvus), su šeimos nariais palaiko socialinius ryšius, tačiau apygardos teismas teisingai įvertino ir kaltinamojo glaudžius ryšius užsienyje. Pagal byloje reiškiamus kaltinimus, kaltinamasis R. L. galimai dalyvavo nusikalstamame susivienijime, kuris veikė ne vienoje užsienio valstybėje. Jame galimai dalyvavo ir užsienio valstybių piliečiai, dalis nusikalstamų veikų galimai buvo planuojamos ir vykdomos užsienyje. Inkriminuotos nusikalstamų veikų aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek trečiosiose šalyse galimai turi kriminalinio pobūdžio ryšių, kurias gali pasinaudoti slapstymosi tikslais. Be to, R. L. pagal EAO buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, anksčiau gyveno ir JAV. Vertinant galimo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, reikšmingos ir kitos aplinkybės. Iki sulaikymo R. L. Lietuvoje oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Lietuvoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. R. L. galimai disponavo netikrais ir suklastotais kelių valstybių (Izraelio, Rumunijos, Lietuvos ir kt.) asmens tapatybės dokumentais su savo nuotraukomis, kuriuos sulaikymo metu bandė sunaikinti (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas) (t. 159, b. l. 115–116, 117, 118). Atkreiptinas dėmesys, kad Ispanijos Karalystėje R. L. butą nuomojosi svetimu vardu, tai leidžia manyti, kad šioje valstybėje kaltinamasis gyveno galimai naudodamasis svetima tapatybe. Šios aptartos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, paneigia kaltinamojo pakankamai tvirtus ryšius su Lietuva ir leidžią spręsti apie realią jo galimybę bėgti bei pasislėpti.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog tebeegzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. L. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. R. L. anksčiau teistas, ir nors teistumai šiuo metu jau išnykę, iš jų matyti, kad nusikaltimai, kurių padarymu šiuo metu jis yra kaltinamas, yra žymiai sunkesni nei praeityje jo padaryti nusikaltimai. Iki sulaikymo kaltinamasis R. L. niekur oficialiai nedirbo, tačiau atliekant kratą jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje, buvo rasti prabangūs daiktai, kurių žemiausia rinkos kaina yra 478 400 Eur. Šios aplinkybės, kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų ir jų padarymo aplinkybių (tikslas realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Rusijos Federacijoje ir kitose valstybėse, kontrabandos būdu jas gabenant per kelias Europos valstybes) darymo laikotarpio (daugiau nei aštuoneri metai) kontekste, suteikia pagrindą išvadai, jog kaltinamasis, darydamas nusikalstamas veikas, įgydavo sau ir savo šeimai lėšas pragyvenimui. Teismo vertinimu, R. L. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, jų organizuotumas ir koordinuotumas, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis galimai nusikalto neatsitiktinai. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nagrinėjamu atveju nustatytas pagrįstai.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad R. L. gynėjas, ginčydamas jo ginamajam taikomą procesinę prievartos priemonę, iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie jau ankstesnėmis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (2025 m. gegužės 6 d., 2025 m. sausio 30 d., 2024 m. lapkričio 4 d.) buvo ne kartą atmesti kaip nepagrįsti.

12. Vertinant skundžiamojoje nutartyje padarytą rašymo apsirikimą dėl kaltinamojo pavardės, teisėjų kolegija pažymi, kad nors tai ir rodo apygardos teismo neatidumą, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą, nėra esminis kriterijus, galintis nulemti šios procesinės prievartos priemonės panaikinimą ir pripažinti apygardos teismo išvadas dėl suėmimo taikymo pagrindų buvimo nepagrįstumą.

13. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąją priemonę, pažymi, kad pirmiau šioje nutartyje aptartas R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, tarptautinis jų elementas, R. L. vaidmuo (GNS nariai nusikalstamas veikas galimai tęsė ir tada, kai kroviniai su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikyti teisėsaugos institucijų, o GNS nusikalstamos veikos buvo daromos pasinaudojant koduoto ryšio priemonėmis, GNS nariai, tarp jų ir pats R. L., disponavo labai didelėmis pinigų sumomis ir prabangos daiktais, galimai GNS kaupė pinigų fondą, skirtą susivienijimo veiklai finansuoti, kuriam tvarkyti buvo paskirti konkretūs jo dalyviai, renkami įnašai, o sukauptos lėšos buvo naudojamos teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui), leidžia teigti, kad intensyvi priežiūra kartu su kitomis kardomosios priemonėmis (pvz., užstatu, kuris jau yra sumokėtas), nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant R. L. griežčiausią kardomąją priemonę.

14. BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas, didelė apimtis veiksmai atlikti po asmens sulaikymo (BPK 127 straipsnis). Baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties – sudaro 215 tomų, joje yra daug proceso dalyvių, 16 kaltinamųjų, byla apygardos teisme gauta 2024 m. gegužės 8 d., byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2026 m. birželio 3 d., tai rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas. Apygardos teismas tinkamai įvertino bylos apimtį ir sudėtingumą, todėl suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas. Nors šiai dienai taikomos kardomosios priemonės terminas (R. L. suimtas virš 2 metų 6 mėnesių) yra pakankamai ilgas, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, jis nepažeidžia BPK 127 straipsnio 2 ir 11 dalyse nurodytų terminų. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96).

15. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad R. L. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajam R. L. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 13 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.