Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) kaltinamas tuo, kad dalyvavo „D.“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (toliau – ir GNS) veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad, būdamas vienu iš „D.“ GNS dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu D. P. ir kitais dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos.

2. Prokuroro 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. L. buvo pripažintas įtariamuoju, inkriminuojant jam BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2022 m. lapkričio 9 d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO). R. L. pagal EAO buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, o 2023 m. sausio 13 d., 00.02 val., perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 13 d. nutartimi R. L. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminas nustatytas 3 mėnesiams (iki 2023 m. balandžio 13 d.). Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. L. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.1. Dėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos taikymo. Gynėjas, pacitavęs skundžiamojoje nutartyje nurodytus duomenis, kurie, pasak apygardos teismo, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė, kad nutartyje neatsakyta į klausimą, kokias konkrečias faktines aplinkybes, nurodytas kaltinimuose R. L., galimai patvirtina šie duomenys. Apygardos teismas nenurodė, kaip konkrečiai šie duomenys yra susiję su R. L., o ne su kitais proceso dalyviais. Pasak gynėjo, apygardos teismo pateikti argumentai yra nekonkretūs, deklaratyvūs, juose trūksta aiškių duomenų, kurie patvirtintų BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikalavimą – kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus privalomai turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, ypač kai byloje yra keliolika kaltinamųjų. Taikant griežčiausią kardomąją priemonę turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina kaltinimų pagrįstumą, kas savaime yra būtina sąlyga kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo.

5.4. BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Šios nuostatos sisteminis aiškinimas reiškia, kad asmeniui skiriamos kardomosios priemonės taikymui gali būti naudojami duomenys tik iš tos bylos, kurioje ir sprendžiamas procesinės prievartos taikymo klausimas. Kitų bylų duomenų panaudojimas negalimas, nes kardomosios priemonės taikymas yra susietas su konkretaus ikiteisminio tyrimo asmens atžvilgiu atlikimu, įtarimo turiniu.

5.5. Gynėjas taip pat nesutinka su BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo taikymo pagrindu. Gynėjas, pacitavęs apygardos teismo motyvus, nurodė, kad vykstančiame bylos nagrinėjime, kuriame ir buvo pratęstas suėmimo terminas, R. L. nėra kaltinamas BK 189¹ straipsnyje numatytos veikos padarymu. Tai yra kito baudžiamojo proceso dalykas. Todėl duomenimis apie R. L. pragyvenimo šaltinius negali būti vadovaujamasi.

5.6. Gynėjo manymu, apygardos teismo argumentai dėl švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimumo yra neteisingi. Pasak gynėjo, žemesnysis teismas nesvarstė galimybės taikyti įtariamajam R. L. kitas kardomąsias priemones, nepateikė išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog įtariamajam R. L. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Taigi, nebuvo įvykdytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas. BPK numatyta kardomoji priemonė – užstatas – yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT (pvz. byloje Stogmuller prieš Austriją), pažymėjęs, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltininkui ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, tai yra itin veiksminga kardomoji priemonė.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato R. Jurkos skundas atmetamas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. L. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktoje medžiagoje (tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse), apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose (dėl narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, DNR), užsienio valstybių (Prancūzijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Rumunijos Respublikos, Lenkijos Respublikos) pagal Europos tyrimo orderius bei tarptautinės teisinės pagalbos prašymus gautuose duomenyse, taip pat veikiant Jungtinėje tyrimo grupėje (dėl bendravimo kriptuoto ryšio platforma, dėl narkotinės medžiagos sulaikymo Latvijos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje ir kt.), taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. L. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

9. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. L. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

12. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. R. L. kaltinamas padaręs trys tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų vieną sunkią ir dvi labai sunkias, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo R. L. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – ginkluotame nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiko tarpą (nuo 2014 metų iki 2022 metų pabaigos, t. y. virš 8 metų). Pagal pareikštus kaltinimus R. L. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo aktyvus. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų.

14. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. L. yra nevedęs, turi sugyventinę ir du mažamečius vaikus, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, byloje jam buvo paskelbta paieška, iki sulaikymo gyveno užsienyje – Ispanijos Karalystėje (išvykimo nedeklaravo), kur buvo sulaikytas pagal EAO, gynėjas skunde nurodo, kad jis turi stiprius socialinius ryšius su savo tėvais, gyvenančiais ne Vilniuje, trumpalaikių pasimatymų metu bendrauja su savo mažamečiais vaikais. Tai rodo, kad R. L. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeiminiais) ryšiais su Lietuvos Respublika, kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kaltinamąjį saistantys socialiniai (šeimyniniai) ryšiai nelaikytini pakankamais, nes jie nesulaikė kaltinamojo nuo išvykimo iš Lietuvos bei nuo ankstesnių ir galbūt jam šiame baudžiamajame procese inkriminuotų tyčinių nusikaltimų, kurie galimai buvo daromi virš 8 metų. Išvados dėl šių aplinkybių reikšmės nekeičia gynėjo skunde minimas 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad R. L. užsienyje kurį laiką gyveno su sugyventine ir mažamečiais vaikais. Taip pat apygardos teismas, vertindamas pasislėpimo riziką, asmens tapatybės nuslėpimą, pagrįstai nurodė, kad įtariamasis galimai disponavo netikrais kelių valstybių asmens tapatybės dokumentais, o sulaikymo metu, siekdamas nuslėpti savo tikrąją tapatybę, bandė juos sunaikinti – į klozetą išmetė Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei kitus dokumentus (t. 159, b. l. 115–116, 117, 118). Nors šie duomenys yra iš kito ikiteisminio tyrimo, iš kurio buvo atskirta ši byla, apygardos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

15. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad kaltinamasis R. L. anksčiau buvo kelis kartus teistas. Kaltinamasis R. L. nuo jauno amžiaus (nuo 14 metų amžiaus) nuolat daro nusikalstamas veikas. Teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Ankstesni asmens teistumai visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, todėl vertinami kaip kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Nusikaltimai, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja R. L. asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir išvadų iš ankstesnių teistumų nėra padaręs. Kaltinamajam R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su materialinės naudos gavimu arba su siekiu tokią naudą gauti. Įvertinus R. L. galimai šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, dėl savanaudiškų paskatų – siekiant nusikalstamai praturtėti, sunkumą, pobūdį, mastą (3 480 kg kanapių dervos (hašišo) buvo įgyta Libano Respublikoje (už ne mažiau kaip 1 583 400 eurų) turint tikslą jas realizuoti Rusijos Federacijoje ir kitose valstybėse (pelnas už narkotinės medžiagos realizavimą Rusijos Federacijoje turėjo siekti 10 000 000 eurų ir turėjo būti padalintas tarp 5 GNS narių, tame tarpe ir R. L.), kurios kontrabandos būdu (plukdant jūra ir vežant sausuma) buvo gabenamos per kelias Europos valstybes), pakankamai ilgą jų darymo laikotarpį (virš 8 metų), kad atliekant kratą kaltinamojo nurodytoje Lietuvos Respublikos esančioje gyvenamojoje vietoje buvo rasti prabangos daiktai, kurių žemiausia rinkos kaina 478 400 eurų (t. 157, b. l. 31–34, 35–40, 41–53), kai kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, sudaro pagrindą manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių R. L. pragyvenimo šaltinių.

16. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. L. ilgą laiką gyveno užsienyje, t. y. iki sulaikymo gyveno Ispanijoje, anksčiau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaltinamajam buvo paskelbta paieška, jis pagal EAO buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir išduotas Lietuvos Respublikai. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos turi tarptautinį pobūdį, nusikaltimai galimai buvo daromi kelių valstybių teritorijose (Libane, Graikijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje ir kt.), nusikalstamame susivienijime galimai dalyvavo skirtingų valstybių piliečiai (Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos ir kt.). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog R. L. galimai turi asmeninių ir kriminalinio pobūdžio ryšių užsienio valstybėse – tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek trečiosiose šalyse ir, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti. Todėl R. L. deklaruojami socialiniai ryšiai nėra tokie, dėl kurių jis negalėtų išvykti iš Lietuvos ir slapstytis. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis R. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis), ar realiai rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

17. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, o BK 249 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas nuo 6 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamasis R. L. šioje byloje yra suimtas nuo 2023 m. sausio 13 d., t. y. 18 mėnesių. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro virš 190 tomų, joje yra daug proceso dalyvių, 16 kaltinamųjų, byla apygardos teisme gauta 2024 m. gegužės 8 d., byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2025 m. gegužės 22 d., tai rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

18. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo R. L. teises, tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati R. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis R. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus R. L. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, skaičių, mastą, tarptautinį pobūdį, gresiančią bausmę, galimus ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą R. L. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodytą užstatą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant R. L. griežčiausią kardomąją priemonę.

19. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad R. L. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi kaltinamajam R. L. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 13 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.