Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo J. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo J. S. turtą – pinigines lėšas, esančias J. S. vardu Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d., uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau neuždraudžiant įplaukų į šią sąskaitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, 2022 m. lapkričio 24 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. S. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms J. S. vardu Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau neuždraudžiant įplaukų į šią sąskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi laikinas J. S. nuosavybės teisių apribojimo terminas į pirmiau nurodytą turtą pratęstas nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d., uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau neuždraudžiant įplaukų į šią sąskaitą. Teismas pažymėjo, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas paminėtam J. S. turtui pratęsiamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą bei tokiu būdu panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo J. S. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį ir šia nutartimi nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas nustatyti taip – iš dalies pakeisti laikino nuosavybės teisės ribojimo sąlygas J. S. piniginėms lėšoms, esančioms Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje esančių piniginių lėšų saugotoju paskiriant banką Akcija sabiedriba „Citadele banka“, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, neuždraudžiant piniginių lėšų įplaukų į nurodytą sąskaitą, leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis 924 Eur suma mažamečių dukrų E. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. (gim. (duomenys neskelbtini)) S. išlaikymui, pavedant šiomis lėšomis disponuoti vaikų mamai E. I.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į ikiteisminį tyrimą organizuojančius bei kontroliuojančius prokurorus, prašė leisti bent iš dalies disponuoti lėšomis pirmiau nurodytoje banko sąskaitoje – tik ta dalimi, kuria turi būti užtikrinti kaltinamojo mažamečių vaikų poreikiai. Skunde nurodoma, kad J. S. turi dvi mažametes dukras – S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), su kuriomis socialiniai ryšiai buvo ir nepaisant ilgalaikio suėmimo yra stiprūs. Pasak gynėjo, kaltinamajam J. S. ilgą laiką esant suimtam ir per ilgą suėmimo laikotarpį neturint galimybės dirbti ir išlaikyti mažamečių dukrų, šeimos pajamos bei santaupos sumažėjo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į suimtojo vaikų būtinųjų materialiųjų poreikių užtikrinimą ir remtis teisiniu reguliavimu, kuris įtvirtina maksimalų vaikų poreikių prioritetą prieš bet kuriuos kitus socialinių procesų tikslus.

4.2. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo ignoruoti aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, o nuo šitos pareigos neatleidžia baudžiamojoje byloje (bet kurioje stadijoje) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vaiko teisė būti išlaikomam (teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas) yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje. Kadangi suėmimą vykdančioje įstaigoje J. S. neturi galimybės dirbti, nėra jokių galimybių tinkamai išlaikyti jo mažametes dukras, nes ši pareiga negali būti perkelta vien tik vaikų mamai E. I..

4.3. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuriuo remiantis apskaičiuojamos minimalios išlaidos, teiktinos vienam vaikui per mėnesį. Šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) minimali mėnesinė alga yra 924 Eur (teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516, skelbta: TAR, 2023-06-30, Nr. 13390). Lietuvos teisės aktai numato, kad tėvų pareigos savo vaikams yra lygios, todėl vaiko išlaikymo dydis, tenkantis abiem tėvams, dalinamas po lygiai ir vienam iš tėvų šiandien priteisiama suma yra apie 462 Eur.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės parengtą apžvalgą „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“, kurioje išaiškinta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 129 straipsnio nuostatos įpareigoja rūpintis suimto asmens vaikais ir tokios nuostatos negali būti aiškinamos siaurinamai. Nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 1S-300-1076/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 1-75-1049/2023. Gynėjas pažymi, kad skundžiama nutartimi kaltinamojo J. S. mažametės dukros ir toliau paliekamos be būtinojo išlaikymo, kas pažeidžia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normas bei nurodytą teismų praktiką.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. S. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešių mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo J. S. pirmiau nurodytą turtą – pinigines lėšas, esančias J. S. vardu Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale atidarytoje sąskaitoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

6. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, nurodytų šioje dalyje, taip pat sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus pareikštiems kaltinimams arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos.

7. Ginčijama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam J. S. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą. Šioje byloje J. S. kaltinamas tuo, kad dalyvavo „duomenys neskelbtini“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nusikalstamų veikų tikslas – neteisėtu būdu pasipelnyti, užsitikrinti savo ir šeimos narių finansinę gerovę. Byloje esantys duomenys, J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo gauti ekonominės naudos, kuri galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, kaip tai apibrėžta BK 72 straipsnio 2 dalyje, arba galimai atitiktų turto, kuriam būtų taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius pagal BK 72³ straipsnį. Taigi, tuo atveju, jeigu kaltinamasis J. S. pirmosios instancijos teismo baigiamuoju aktu būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, byloje būtų sprendžiamas baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo) taikymo klausimas, o tai, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, sudaro pagrindą J. S. turtui – piniginėms lėšoms – taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. S. piniginėms lėšoms nurodytoje sąskaitoje pratęstas pagrįstai, nustačius procesinės prievartos priemonės tolimesnio taikymo pagrindus.

8. Skunde kaltinamojo J. S. gynėjas prašo leisti kaltinamajam kas mėnesį disponuoti nurodytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis – 924 Eur suma, motyvuodamas mažamečių dukrų išlaikymu, pavedant šiomis lėšomis disponuoti vaikų mamai E. I.. Prašymas netenkinamas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į gynėjo nurodomą teisinį reglamentavimą ir sutinka su skundo argumentais, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus. Tačiau šiuo atveju prašymas leisti kas mėnesį disponuoti atitinkama pinigų suma faktiškai reikštų palaipsnį šių piniginių lėšų grąžinimą, nors tokia procesine prievartos priemone kaip tik siekiama panaikinti galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar perleisti kitiems asmenims. Tokiu būdu siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą. Skunde nurodoma, kad suimtas J. S. neturi galimybės dirbti, tad negauna darbinių pajamų, kuriomis prisidėtų prie dukrų išlaikymo. Teisėjų kolegija sutinka, kad J. S. negaunant jokių pajamų, jų mažamečių dukrų išlaikymas tenka jų motinai. Bylos duomenimis, E. I. pagal verslo liudijimą dirba kirpėja, todėl disponuoja piniginėmis lėšomis, reikalingomis tiek pragyvenimui, tiek vaikų poreikių tenkinimui. Įvairios formos socialinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms garantuoja ir valstybė.

9. Apibendrinant spręstina, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.