- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-29
- Bylos Nr.
- 3K-3-236/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Valentinas Mikelėnas, Janina Stripeikienė (pran.)
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Valentino Mikelėno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S., byloje dalyvaujančiam asmeniui A. S., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. S. 2003 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnametėms dukterims A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai po 300 Lt, iki jų pilnametystės, 6600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai dukteriai, bei 3500 Lt išlaikymo įsiskolinimą abiem dukterims, susidariusį nuo 2003 m. rugsėjo 18 d. iki 2004 m. liepos 18 d., skaičiuojant po 300 Lt kiekvienai dukteriai kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukterims išlaikymo neteikė, todėl ji 2003 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą dėl šio priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 2 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas kiekvienai dukteriai po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Apeliacine tvarka šį sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė prašo dukterims priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą po 300 Lt kiekvienai kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes atsakovas pagal gaunamas pajamas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas tik 2004 m. birželio 29 d. atsiuntė 2500 Lt abiejų dukterų išlaikymui už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 18 d. iki 2004 m. liepos 18 d., t. y. po 125 Lt kas mėnesį kiekvienai. Su tokio dydžio skiriamu išlaikymu ieškovė nesutinka ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 300 Lt kiekvienai dukteriai kas mėnesį, nes nuo 2002 m. liepos 1 d. iki pareiškimo padavimo teismui dienos atsakovas šio neteikė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo jo dukterims A. S. ir E. S. išlaikymą kiekvienai po 200 Lt nuo 2003 rugsėjo 18 d. iki jų pilnametystės, o kitą ieškinio dalį atmetė. Atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus čekius, pagrindžiančius išlaidas šalių dukterų poreikiams tenkinti, teismas konstatavo, kad jų poreikiams kas mėnesį išleidžiama iki 600 Lt ir daugiau. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas gali turėti papildomų pajamų ir galės teikti išlaikymą kiekvienai dukteriai po 200 Lt iki jų pilnametystės, o ieškovė, būdama darbinga, vykdydama vaikų išlaikymo pareigą, privalo teikti dukterims ne mažesnį kaip minimalų išlaikymą po 125 Lt. Toks išlaikymas būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir leistų tenkinti būtinus vaikų poreikius. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes Varėnos rajono apylinkės teismas 2002 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės 2002 m. rugsėjo 6 d. prašymu nutraukė vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo. Jai buvo išaiškinta, kad nutraukta vykdomoji byla nebegali būti pradedama iš naujo. Išlaikymas dukterims buvo išskaičiuojamas atsakovo darbovietėje, tačiau ieškovė nenurodė sąskaitos, į kurią lėšos turėtų būti pervedamos. Dėl išvardytų priežasčių teismas nelaikė, kad yra išlaikymo įsiskolinimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 18 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, teisingai ją įvertino, objektyviai nustatė šalių nepilnamečių dukterų poreikius. Kolegija padarė išvadą, kad, priteisdamas iš atsakovo 200 Lt dydžio išlaikymą kiekvienai dukteriai, teismas teisingai taikė materialinės teisės normas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 18 d. priteisimo yra nepagrįstas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti jos reikalavimai priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnametėms dukterims A. S. ir E. S., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai po 300 Lt, iki jų pilnametystės ir 6600 Lt už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 18 d.; panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutartį, kuria paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimas bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Teismai, nagrinėdami bylą, nesurinko visų įrodymų, kurių buvo reikalaujama teismo posėdžio metu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas dukterims gali teikti išlaikymą tik po 200, o ne po 300 Lt kiekvienai. Neišreikalavęs iš (duomenys neskelbtini) ataskaitų apie atsakovo komandiruotes, teismas neturėjo realios galimybės nustatyti, kokias papildomas pajamas be oficialaus darbo užmokesčio gauna atsakovas ir kokio dydžio išlaikymą gali teikti.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė įstatymo analogijos - CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Šis kriterijus turi būti taikomas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo, jei nenustatoma, kad tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, padėtis yra labai sunki.
3. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, visiškai nevertino įrodymų, patvirtinančių dideles atsakovo pajamas: dėl atsakovo poilsinės kelionės į Turkiją, kitų kelionių į užsienį, perkant vizas, už kurias atsakovas moka iš asmeninių lėšų, dėl darbo, už kurį mokamas 3000 Lt atlyginimas, atsisakymo.
4. Byloje įrodyta, kad nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 18 d. atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikams, o tai prieštarauja CK 3.192 straipsnyje nustatytai tėvo pareigai materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Faktas, kad vykdomoji byla dėl alimentų išieškojimo iš atsakovo Varėnos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartimi buvo nutraukta, neturi reikšmės ieškovės reikalavimui priteisti iš atsakovo 6600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d iki 2003 m. rugsėjo 18 d. Šeimos santykiai yra tęstinio pobūdžio, teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, todėl įstatymas suteikia teisę bet kada vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo net ir už praėjusį laikotarpį. Be to, atsisakymas vaikams teikiamo išlaikymo ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis prieštarauja vaikų interesams ir imperatyviosioms teisės normoms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nors Varėnos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartimi vykdomoji byla buvo nutraukta, tačiau įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išrašytą vykdomąjį raštą ieškovė galėjo pateikti vykdyti antstoliui, kuris būtų užvedęs naują vykdomąją bylą ir pradėjęs išieškojimo veiksmus nuo vykdomojo rašto pateikimo vykdyti momento. Teismas turėjo spręsti ne išlaikymo priteisimo iš naujo klausimą, bet išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti išlaikymą ir nepakeitus ieškinio dalyko, pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą šis reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
2. Teismas netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.198 straipsnis), nevisiškai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 8 ir 10 punktų nuostatų dėl būtinybės atsižvelgti į teisiškai reikšmingus faktus vaikų išlaikymo dydžiui nustatyti. Teismas nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia ieškovės ir dukters Arūnės paaiškinimus dėl jos poreikių dydžio, nekonstatavo kiekvienos dukters poreikių atskirai, nenustatė ieškovės pajamų šaltinių ir nevertino jos turimo nekilnojamojo turto bei fakto, kad, dalijant santuokinį turtą, gerokai didesnė jo dalis skirta ieškovei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.
3. Išlaidos turi būti įrodinėjamos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13 straipsnių reikalavimus atitinkančiais dokumentais, o ne laisvos formos pažymomis.
4. Ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už praėjusį laiką yra nepagrįstas, nes ji pati jo atsisakė ir nutraukė išlaikymo išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Varėnos rajono apylinkės teismas 1998 m. sausio 13 d. nutarimu iš atsakovo priteisė jo dukterims išlaikyti alimentus po 1/3 dalis uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškovė L. S. niekur nedirba, augina trečią dukterį, gimusią 2002 m. spalio 3 d. vėlesnėje santuokoje, gauna motinystės pašalpą ir pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Atsakovas V. S. dirba, jo gaunamas atlyginimas – 500 Lt. Atsakovas ne kartą keliavo į užsienio valstybes savo lėšomis mokėdamas už vizas, padengdamas kelionių išlaidas.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Įstatyme nustatyta, kad asmeninę prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tėvai vykdo geruoju arba priverstiniu būdu (CK 3.192-3.194 straipsniai). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma. 1998 m. iš atsakovo priteisti alimentai dukterų išlaikymui pagal tuo metu galiojusias Santuokos ir šeimos kodekso normas priverstinai nustatant, jo, kaip tėvo, išlaikymo prievolės turinį. Varėnos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis dėl priverstinio alimentų išieškojimo iš atsakovo nutraukimo nepanaikino atsakovo įstatyminės prievolės išlaikyti savo nepilnametes dukteris. Šią prievolę atsakovas privalėjo vykdyti geruoju, nes faktas, kad dukteris išlaikė motina, nereiškia, kad tėvas nuo prievolės jas išlaikyti atleidžiamas. Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas (šioje byloje – motina) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.185 straipsnyje numatytas tėvų ir vaikų turto atskyrimas. Vaikų turtas – tai pirmiausia išlaikymui iš tėvų gaunamos lėšos. Tėvas ar motina, su kuria gyvena vaikai, uzufrukto teise tvarko savo vaikų turtą, tačiau uzufruktorius, nagrinėjamos bylos atveju – vaikų motina – be teisinio pagrindo negali mažinti vaikų turto (CK 3.190 straipsnis). Faktas, kad uzufruktorė netinkamai vykdė savo pareigas, neatleidžia atsakovo nuo jo asmeninių pareigų vykdymo. Atsakovas privalėjo teikti išlaikymą dukterims iki pilnametystės geruoju. Tais atvejais, kai pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas turi įvertinti, kaip tėvas (motina) vykdė prievolę išlaikyti vaikus ir, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, nagrinėti šį reikalavimą. Motinos atsisakymas nuo išlaikymo prievolės vykdymo neužkerta kelio priteisti įsiskolinimą iš tėvo, jeigu jis savo noru nevykdė šios prievolės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismai, remdamiesi ieškovės, su kuria gyvena vaikai, pareiškimu dėl atsisakymo nuo priverstinio vykdymo, atleido atsakovą nuo įstatyminės pareigos išlaikyti vaikus vykdymo, pažeisdami CK 3.159 straipsnio 1 dalį, draudžiančią tokį atsisakymą ir atleidimą nuo įstatyminės prievolės įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir be teisinio pagrindo atmetė ieškinio reikalavimą priteisti įsiskolinimą iš atsakovo. Byla dėl šio reikalavimo grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, nes kasacinės instancijos teismas nenustatinėja faktinių aplinkybių, konkrečiai šioje byloje – įsiskolinimo dydžio (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Prievolė išlaikyti vaiką yra tęstinio pobūdžio. Išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti, esant CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą nepilnametėms atsakovo dukterims, vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio išlaikymas jau buvo priteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 13 d. nutartimi. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai teismas jau sprendė išlaikymo vaikams priteisimo klausimą, nepriklausomai, ar pagal Santuokos ir šeimos kodekso normas, ar pagal 2000 m. Civilinio kodekso normas, vėlesni reikalavimai dėl išlaikymo kvalifikuotini kaip reikalavimas dėl išlaikymo dydžio ar formos keitimo, nes procesiniai sprendimai, kuriais teismas sprendė išlaikymo priteisimo klausimą, neįgyja res judicata galios ir, esant CK 3.201 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali būti keičiami. Kolegija konstatuoja netinkamą materialinės teisės normų taikymą. Byloje nustatyti faktai apie pakitusius nepilnamečių dukterų poreikius ir pasikeitusią tėvo bei motinos turtinę padėtį, todėl teismas turėjo pagrindą padidinti išlaikymo, kurį mergaitės turėtų gauti iš tėvo, dydį. Kolegija, esant nustatytam faktiniam pagrindui, vietoje teismų taikyto CK 3.192 straipsnio pritaiko CK 3.201 straipsnį. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti teismų nustatytą išlaikymo dydį. Teismai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, kiekvieno jų galimybes teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukterims bei įrodymus, patvirtinančius dukterų poreikius. Kolegija laiko, kad priteistas išlaikymas atitinka įstatymo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio ir vaikų poreikių bei tėvų galimybių proporcingumo (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys), todėl neturi teisinio pagrindo keisti teismų nustatyto išlaikymo dydžio. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl byla grąžintina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl išlaikymo priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip: Varėnos rajono apylinkės teismas 1998 m. sausio 13 d. nutarimu priteistą išlaikymą A. S. ir E. S. pakeisti. Priteisti iš atsakovo V. S., (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnametėms dukterims A. S., (duomenys neskelbtini), ir E. S., (duomenys neskelbtini), kiekvienai – po 200 Lt (du šimtus litų) nuo 2003 m. rugsėjo 18 d. iki jų pilnametystės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, panaikinti ir bylą dėl šio reikalavimo grąžinti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.