Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimondo Jurkos, kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus bei kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl R. G., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, išskirta į atskirą bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-186-1053/2024, kurioje, be kitų asmenų, R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad D. P., N. T. ir V. R. ne vėliau kaip 2014 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, iš anksto susitarus daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus - neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, organizavus (įkūrus) „(duomenys neskelbtini)“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (toliau - „(duomenys neskelbtini)“ GNS), kuriam nuo 2014 m. iki 2022 m. pabaigos vadovavo D. P., įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą jį – R. G., M. Š. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), R. L., L. N. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), Rusijos Federacijos pilietį O. K., M. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), M. Š., T. V., M. V., E. J., J. S., V. F. ir kitus nustatinėjamus asmenis, pasitelkus bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius M. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), T. R. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. P. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), A. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), D. Z. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), A. V., V. J., E. J., A. Š., A. L. (kuris yra kaltinamasis Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme), užsienio valstybėse – Libano Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius - Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį R. M. R. (kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime), Čekijos Respublikos piliečius V. K., Z. M., M. Č., A. Č. jaun., A. Č. vyresn., J. C. (kurie yra kaltinamieji Čekijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Slovakijos Respublikos pilietį Z. M. (kuris yra kaltinamasis Slovakijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Latvijos Respublikos piliečius A. Z., M. Z., J. A., J. K. (kurie yra kaltinamieji Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme nagrinėjamoje byloje), R. G. ne vėliau kaip 2014 m., dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti iš nusikalstamų veikų, tapo šio GNS dalyviu ir iki 2022 m. pabaigos kartu su kitais bendrininkais dalyvavo šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

1.1. R. G., kartu su kitais „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyviais, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir už jos ribų, taip pat naudojantis šifruoto ryšio priemonėmis, dalyvavo D. P. periodiškai rengiamuose pasitarimuose, kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; paskiriami konkretūs dalyvių vaidmenys GNS veikloje; duodamos užduotys GNS dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; priimami sprendimai dėl bendro GNS pinigų fondo ir jį tvarkančių asmenų, įnašų į šį fondą dydžio, sukauptų lėšų panaudojimo teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems GNS dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, taip pat pasirengimo nusikaltimams – įrankių ir priemonių, narkotinių medžiagų įgijimui, transporto priemonių įgijimui, vairuotojų ir kitų pagalbininkų darbui apmokėti, ryšio ir kitų techninių priemonių įgijimui, kitoms organizacinėms reikmėms; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas; sprendžiami „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyvių paklusnumo, disciplinos klausimai; užmezgami kontaktai, nustatomos įtakos bei veiklos sferos, sprendžiami nesutarimai su Kauno mieste, Lietuvoje bei užsienyje (Libano Respublika, Rusijos Federacija, Ispanijos Karalystė, Čekijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika) veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai, kuriamas šios nusikalstamos veiklos mechanizmas, parenkami joje dalyvaujantys asmenys.

1.2. „(duomenys neskelbtini)“ GNS veiklos laikotarpiu R. G. kartu su kitais „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyviais, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, iš kurių 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo nustatinėjamomis aplinkybėmis, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarpininkaujant N. T. ir R. L., neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau aštuonių 9 mm kalibro pistoletų „Glock“ su dėtuvėmis bei ne mažiau 86 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių, kuriuos nuo įgijimo, neturėdamas leidimo, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Panevėžio mieste, po ko, neturėdamas leidimo, laikė slėptuvėse įvairiose Lietuvos Respublikos vietose, taip pat ir R. L. priklausančiame garaže Nr. 31, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. sausio 11 d. N. T. ir D. P. vieną 9 mm kalibro pistoletą „Glock“ tyrimo nustatinėjamomis aplinkybėmis, neturėdami leidimo, realizavo tyrimo nenustatytam asmeniui, o 2022 m. lapkričio 22 d., atliekant kratą garaže Nr. 31, adresu (duomenys neskelbtini), du 9 mm kalibro pistoletai „PF940C GLOCK TYPE“ su dėtuvėmis (B kategorijos šaunamieji ginklai) bei 86 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių, buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

1.3. „(duomenys neskelbtini)“ GNS veiklos laikotarpiu R. G. kartu su GNS vadovu D. P. ir kitais dalyviais turėjo bendrą GNS pinigų fondą, skirtą GNS veiklai finansuoti, kuriam tvarkyti buvo paskirti konkretūs GNS dalyviai, taip pat ir jis – R. G. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d., renkami įnašai, o sukauptos lėšos buvo naudojamos teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems GNS dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, taip pat pasirengimo nusikaltimams – įrankių ir priemonių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimui, transporto priemonių įgijimui, vairuotojų ir kitų pagalbininkų darbui apmokėti, ryšio ir kitų techninių priemonių įgijimui, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimui ir kitoms organizacinėms reikmėms.

2. Taip pat R. G., būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (GNS) dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu D. P. ir dalyviais V. R., N. T., L. N. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), J. S., M. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), M. Š., T. V., M. V., E. J., V. F., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. V., T. R. (nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. P. (nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. Z. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), A. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. M. (kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas) bei kitais ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, 2020 m. lapkričio – 2021 m. vasario laikotarpiu neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent:

2.1. „(duomenys neskelbtini)“ GNS vadovas D. P. ir dalyviai V. R., N. T., J. S., L. N., E. J., M. P., M. Š., dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą pasipelnyti iš neteisėtos apyvartos labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo) įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą šios medžiagos gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, slepiant narkotines medžiagas vilkikuose su puspriekabėmis ir kitose transporto priemonėse, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos realizavimą Rusijos Federacijoje, įtraukė į šią nusikalstamą veiklą GNS dalyvius R. G., T. V., M. V., V. F., taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius A. V., A. P., D. Z., M. M., D. P., T. R. bei kitus ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamus asmenis.

2.2. Realizuodami bendrą su D. P., N. T. ir V. R. nusikalstamą sumanymą, J. S., L. N., E. J., M. P., M. Š. sau ir bendrininkams paskyrė užduotis ir vaidmenis: 2020 m. lapkričio 17 d. – 2021 m. spalio 9 d. laikotarpiu Ispanijos Karalystėje, tarpininkaujant A. P., D. Z. ir kitiems ikiteisminio tyrimo nustatinėjamiems bendrininkams, mažiausiai per penkis kartus organizavo labai didelio narkotinės medžiagos kiekio – viso ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo) įgijimą už ne mažesnę kaip 2 270 242 Eur sumą ir laikymą; įtraukė į nusikalstamą veiklą GNS dalyvius R. G., T. V., M. V., GNS nepriklausantį M. M. (tik pirmuoju neteisėto disponavimo narkotine medžiaga atveju) bei kitus ikiteisminio tyrimo nustatinėjamus asmenis, kurie ne mažiau kaip už 300 Eur atlygį už kiekvieną gabenamos narkotinės medžiagos kilogramą sutiko neteisėtai pergabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lenkijos Respubliką; įtraukė į nusikalstamą veiklą GNS dalyvį V. F., pavesdami pastarajam užtikrinti narkotinių medžiagų priėmimą ir laikymą Lenkijos Respublikoje, jų perdavimą vilkiko vairuotojams gabenimui į Rusijos Federaciją; įtraukė į nusikalstamą veiklą GNS nepriklausantį A. V., pavesdami šiam surasti vairuotojus ir transporto priemonę, skirtą saugiam narkotinės medžiagos gabenimui iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją už ne mažesnį nei 15 000 Eur atlygį; bendrininkų pavedimu A. V. įtraukė į nusikalstamą veiklą GNS nepriklausantį D. P., o per šį – ir T. R., turėjusius neteisėtai gabenti narkotines medžiagas per Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių teritorijas, gaunant 150 Eur atlygį už kiekvieną gabenamų narkotinių medžiagų kilogramą; organizavo su bendrininkais paminėtos narkotinės medžiagos neteisėtą gabenimą į Lenkijos Respubliką ir ten šio labai didelio narkotinės medžiagos kiekio laikymą; organizavo su bendrininkais viso ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo) neteisėtą gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją ir neteisėtą realizavimą ten.

2.3. Veikdami pagal susitarimą su D. P., N. T., V. R. ir realizuodami bendrą nusikalstamą sumanymą, R. G., J. S., L. N., E. J., M. P., M. Š., M. M., tiesiogiai bei šifruotos komunikacijos platformos „SKY Ecc“ pagalba kontaktuodami tiek tarpusavyje, tiek ir su T. V. ir M. V., laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. Ispanijos Karalystėje surado įgijimui tinkamą narkotinę medžiagą – ne mažiau 110 kg kanapių dervos (hašišo), mokant po 2 800 Eur už kilogramą (viso ne mažiau kaip 308 000 Eur), nurodė T. V. ir M. V. organizuoti dalies piniginių lėšų - 252 000 Eur, skirtų narkotinei medžiagai įgyti, nugabenimą iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę. T. V., M. V., paslėpę minėtus grynuosius pinigus tyrimo nustatinėjamame mikroautobuse „Mercedes Benz Vito“ įrengtoje slėptuvėje, pasitelkdami M. M., kuris susitarė su tyrimo nustatinėjamo autovežio vairuotoju, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. organizavo mikroautobuso „Mercedes Benz Vito“ su jame įrengtoje slėptuvėje paslėptais pinigais – 252 000 Eur, nugabenimą autovežiu į Ispanijos Karalystę, kur adresu (duomenys neskelbtini), T. V. šiuos pinigus perdavė A P.. J. S. ir L. N., kontaktuodami tarpusavyje ir su nustatinėjamais bendrininkais bei nustatinėjamais narkotinių medžiagų tiekėjais, apie narkotinių medžiagų paieškų rezultatus per šifruotos komunikacijos platformą „SKY Ecc“ informuodami R. G., E. J., M. P., M. Š., T. V., M. V., M. M. 2020 m. gruodžio 11 d. organizavo pirmą neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo) įgijimą Ispanijos Karalystėje. Vykdydamas J. S. ir L. N. nurodymus, adresu (duomenys neskelbtini), A. P. ikiteisminio tyrimo nustatinėjamiems bendrininkams 2020 m. gruodžio 11 d. perdavė ne mažiau kaip 308 000 Eur, o pastarieji Almerijoje, Ispanijos Karalystėje, už A. P. perduotą pinigų sumą neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo), kurį iki 2020 m. gruodžio 13 d. neteisėtai pergabeno iki ikiteisminio tyrimo nustatinėjamos vietos Moreira mieste, Ispanijos Karalystėje, kur neteisėtai laikė, supakavo ir suvakuumavo, po ko minėtus ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo) vietovėje, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 13 d. perdavė T. V., M. M. ir kartu su jais buvusiam UAB „A.“ ikiteisminio tyrimo nustatinėjamam vairuotojui. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. tyrimo nustatinėjamas vairuotojas šį labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, paslėpęs UAB „A.“ nuosavybės teise priklausančiame vilkike „MERCEDES BENZ ACTROS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, lenkišku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydimas T. V. ir M. M., neteisėtai pergabeno iš Ispanijos Karalystės į Lenkijos Respubliką. T. V. su M. M., vykdydami J. S. nurodymus, perkrovė ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo) iš vilkiko „MERCEDES BENZ ACTROS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, lenkišku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), paliktą atrakintą tyrimo nustatinėjamą lengvąjį automobilį „Hyundai i20“. Tuo pat metu J. S., veikdamas per E. J. ir M. P., šifruotos komunikacijos platformoje „SKY Ecc“ nurodė V. F. vykti į Lenkijos Respubliką. Vykdydamas bendrininkų nurodymus, V. F. 2020 m. gruodžio 15 d. atvyko į Lenkijos Respubliką, iš 2020 m. gruodžio 15 d. į 2020 m. gruodžio 16 d., pernakvojo motelyje „Silver Motel“, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 16 d. apsistojo T. V. ir M. M. per ikiteisminio tyrimo nustatinėjamus asmenis išnuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo krepšius narkotinei medžiagai supakuoti, o 2020 m. gruodžio 17 d. nuvyko E. J. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur paėmęs iš lengvojo automobilio T. V. ir M. M. paliktą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – nemažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo), neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo), kurią, Lenkijos Respublikos teritorijoje išnuomotu automobiliu „Hyundai i20”, neteisėtai pergabeno iki patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kur iki 2021 m. vasario 24 d. minėtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų neteisėtai laikė.

2.4. Gavus duomenų, kad UAB „T.“ vairuotojai D. P. ir T. R. Nyderlandų Karalystėje 2021 m. vasario 23 d. pasikrovė legalų galvijų krovinį, J. S. per šifruotos komunikacijos platformą „SKY Ecc“ nurodė V. F. parinkti tinkamą vietą narkotikų perdavimui. V. F., vykdydamas J. S. nurodymus, surado degalinę „SHELL Polska SP z.o.o.“, esančią (duomenys neskelbtini), išsinuomojo kambarį viešbutyje, esančiame priešais minėtą degalinę. Vykdydami J. S. ir A. V. nurodymus, D. P. ir T. R. vilkiku „DAF XF 480 FT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „PEZZAIOLI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiais UAB „T.“, 2021 m. vasario 24 d. nuvyko į degalinės „SHELL Polska SP z.o.o.“, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, kur susitiko su ten pat J. S., M. P. ir E. J. nurodymu atvykusiu V. F., trise perkrovė ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo) iš V. F. automobilio į D. P. ir T. R. vairuojamo vilkiko „DAF XF 480 FT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę „PEZZAIOLI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Derindami savo veiksmus su J. S. ir A. V. per šifruotą bendravimo programą „SKY Ecc“, T. R. ir D. P. minėtu transporto priemonių junginiu jame paslėptą neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo), 2021 m. vasario 24 d. neteisėtai pergabeno nuo minėtos degalinės per Lenkijos Respublikos teritoriją iki aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur labai didelį narkotinės medžiagos kiekį neteisėtai laikė iki 2021 m. vasario 25 d. vakaro, po ko minėtus ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo) neteisėtai pergabeno per Lenkijos Respublikos teritoriją iki Lenkijos Respublikos – Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos Kukurikų – Kazlovičių pasienio punkto, o iš ten per Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijas 2021 m. vasario 26 d. neteisėtai pergabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos į Smolensko sritį, kur neteisėtai labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo) realizavo už ne mažesnę kaip 660 000 Eur sumą (po 6 000 Eur už 1 kg), perduodami E. J., M. P. ir M. Š. surastiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

2.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, „(duomenys neskelbtini)“ GNS vadovas D. P. ir dalyviai V. R., N. T., J. S., L. N. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), E. J., M. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), M. Š., V. F., GNS nepriklausantys T. R. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. P. (kuris nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), A. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), D. Z. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), A. V. bei kiti ikiteisminio tyrimo nustatinėjami bendrininkai, nedalyvaujant GNS dalyviams T. V., M. V., R. G. ir GNS nepriklausančiam M. M. (kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas), laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. spalio 9 d., mažiausiai per keturis kartus organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – viso ne mažiau kaip 769 kg kanapių dervos (hašišo) įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą šios medžiagos gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, slepiant narkotines medžiagas vilkikuose su puspriekabėmis ir kitose transporto priemonėse, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos realizavimą Rusijos Federacijoje, kol dalis šios narkotinės medžiagos - 244 506,99 g kanapių dervos (hašišo) 2021 m. spalio 9 d. 20 val. buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų.

2.6. Tokiu būdu R. G., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyviu, veikdamas kartu su GNS vadovu D. P. ir dalyviais V. R., N. T., L. N. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), J. S., M. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), M. Š., T. V., M. V., E. J., V. F., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. V., T. R. (nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. P. (nuteistas Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu), D. Z. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), A. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. M. (kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas), kitais ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, 2020 m. lapkričio - 2021 m. vasario laikotarpiu neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. vasario 26 d. neteisėtai ne mažiau kaip vieną kartą pergabeno minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritorijas iki Lenkijos Respublikos bei neteisėtai ten laikė ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo), nurodytu laikotarpiu neteisėtai ne mažiau kaip vieną kartą pergabeno šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Lenkijos Respublikos per Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją, kurios teritorijoje neteisėtai realizavo ne mažiau kaip 110 kg kanapių dervos (hašišo) už ne mažiau kaip 660 000 Eur.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl kaltinamojo R. G. buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad devyniems kaltinamiesiems yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, dar keturiems – antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (dar du yra suimti kitoje baudžiamojoje byloje), numatomų apklausti liudytojų (kurių didelė dalis yra užsienio piliečiai) skaičių, sprendė, jog neišskyrus baudžiamosios bylos dėl R. G. sveikatos būklės, baudžiamosios bylos procesas užsitęs nepagrįstai ilgai.

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde kaltinamojo M. Š. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Gynėjo manymu, skundžiama nutartis priimta siekiant kaip įmanoma greičiau išnagrinėti bylą, tačiau ignoruojant išsamaus bylos nagrinėjimo principą. Pažymi, kad M. Š. kaltinamas dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, būtina stengtis, jog visi bendrininkai būtų teisiami vienoje byloje, išsakytų savo poziciją dėl kaltės prisipažinimo ir, jei norėtų pasinaudoti tokia teise, duotų parodymus ir atsakytų į kitų proceso dalyvių klausimus. Išskyrus bylas, toks asmuo būtų apklausiamas specialiuoju liudytoju, byloje nesispręstų jo likimas, todėl jis neturėtų procesinio suinteresuotumo padėti nustatyti objektyvią tiesą. Paprastai tokioje situacijoje asmenys pagrindinėje byloje pasinaudoja teise atsisakyti duoti parodymus ir susikoncentruoja į gynybą savo byloje. Be to, tokie asmenys yra neįspėjami už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl skirtingose bylose gali duoti skirtingus parodymus, o juose nedalyvaujantys asmenys netenka galimybės užduoti klausimus. Taigi vieno asmens, kaltinamo dalyvavusiu nusikalstamo susivienijimo veikloje, bylos išskyrimas neabejotinai pakenktų bylos išnagrinėjimo išsamumui.

4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje jau trys inkriminuojamo nusikalstamo susivienijimo nariai bylos nagrinėjime nedalyvauja kaip kaltinamieji, nors yra teisėsaugos institucijų žinioje. Ketvirto nario nedalyvavimas, kuris, anot kaltinimo, buvo atsakingas už vieną iš labai svarbių nusikalstamo susivienijimo požymių – bendrą pinigų fondą, visiškai sujauktų bylos nagrinėjimą.

4.3. Pažymi, kad ši byla pripažinta greičiau nagrinėtina, sudarytas pakankamai intensyvus jos nagrinėjimo grafikas, todėl ir neišskyrus bylų, yra visos galimybės bylą išnagrinėti ne tik greitai, bet ir išsamiai.

5. Skunde kaltinamojo D. P. gynėjas advokatas Linas Belevičius prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodomi šie argumentai:

5.1. Gynėjo teigimu, skundžiama nutartis priimta per daug skubotai, neįvertinus tokio sprendimo įtakos nagrinėjamai baudžiamajai bylai, taip dirbtinai pasunkinant tiek kaltinamojo D. P., tiek kitų kaltinamųjų teisinę padėtį, tiesiogiai apribojant kaltinamųjų teisę į efektyvią gynybą ir ribojant galimybę išsamiai išnagrinėti bylą bei nustatyti visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta.

5.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio skundus, yra nurodęs, jog negali būti pritarta procesinei situacijai, kai pirmosios instancijos teismas, išskirdamas baudžiamąsias bylas, nepasisako, kokią įtaką toks bylų išskyrimas turės bylos nagrinėjimo išsamumui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-5-449/2022). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylų išskyrimas turi būti labai rimtai ir atsakingai apmąstytas, t. y. kruopščiai įvertinus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esančias aplinkybes, visas realias galimybes išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir toliau tęsti nagrinėjimą vienoje byloje bei kiek toks sprendimas gali riboti atskirų proceso dalyvių teises (teisę į sąžiningą teismo procesą, teisę į gynybą ir greitą procesą) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-70-1020/2022). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bylos dėl kaltinamųjų, kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygos vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-976/2018, Nr. 2K-221-942/2020).

5.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad bylą dėl kaltinamojo R. G. tikslinga išskirti įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą bei siekiant bylą išnagrinėti greičiau. Teismo siekimas bylą išnagrinėti greitai ir per trumpiausią laiką atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau tame pačiame BPK straipsnyje nurodoma, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai, bet ir išsamiai, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Gynėjo teigimu, apygardos teismas vadovavosi nuostata greičiau išnagrinėti bylą dėl kitų kaltinamųjų, tačiau nepateikė įtikinamų motyvų, pagrindžiančių išvadą, jog bylos išskyrimas dėl kaltinamojo R. G. tikrai nepakenks bylos išnagrinėjimo išsamumui.

5.4. Pažymi, kad nusikalstamas susivienijimas yra pati pavojingiausia ir sudėtingiausia bendrininkavimo forma, pasižyminti eile įstatyme bei teismų praktikoje apibrėžiamų požymių. Iš kaltinamojo akto formuluočių matyti, kad šioje byloje kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra betarpiškai susijusios viena su kita. Tokios betarpiškai susijusios veikos turi būti tiriamos ir nagrinėjamos viename baudžiamajame procese, nes tik toks proceso organizavimo būdas leis išsamiai iš nešališkai išnagrinėti sudėtingas nusikalstamas veikas bei priimti teisėtą ir pagrista nuosprendį. Baudžiamąją bylą dėl R. G. išskyrus į atskirą bylą, kiti nusikalstamų veikų bendrininkai turės būti apklausti abiejuose baudžiamuosiuose procesuose. Atskirtoje byloje jie turėtų liudytojų procesinį statusą, nors bendroje byloje jie yra kaltinamieji dėl jiems bendrai su R. G. inkriminuotų veikų. Taigi šių asmenų procesinis statusas taps dvejopas. Paliktoje nagrinėti pagrindinėje byloje taip pat iškils būtinybė apklausti R. G. dėl jam inkriminuojamo bendro nusikalstamo veikimo su kitais kaltinamaisiais, tačiau šioje byloje jis nebeturės kaltinamojo procesinio statuso ir kaltinamojo teisių. Skirtingose bylose tie patys asmenys dėl skirtingo procesinio statuso ir skirtingo procesinio intereso gali duoti skirtingus parodymus dėl tų pačių aplinkybių, skirtingi teismai gali padaryti skirtingas išvadas dėl tų pačių aplinkybių įrodytumo. Gynėjo nuomone, taip teismų galimybė nustatyti teisingas nusikalstamų veikų aplinkybes būtų iš esmės pasunkinta.

5.5. Gynybos vertinimu, sprendimas išskirti baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo R. G. į atskirą, motyvuojant prasta kaltinamojo sveikatos būkle, yra skubotas, priimtas teismui neišnaudojus visų galimybių nustatyti, ar dabartinė R. G. sveikatos būklė išties yra tokia, kad dėl ligos jis neturės galimybės dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Tai, kad R. G. dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti keliuose pastaruosiuose posėdžiuose, nereiškia, jog tokia jo sveikatos būklė yra ilgalaikė ir ateityje kliudys kaltinamajam dalyvauti procese. Esant duomenims apie tai, kad šiuo metu R. G. serga, bet nesant jokių duomenų apie jo ligos prognozes, būsimą ligos eigą, teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl baudžiamosios bylos išskyrimo, privalėjo nustatyti, ar R. G. sveikatos sutrikimai yra tokie rimti, jog dėl jų kaltinamasis išties ilgesnį laiką negalės dalyvauti tolimesniame baudžiamajame procese. Bylą nagrinėjantys teisėjai, taip pat ir kiti proceso dalyviai (prokurorai, gynėjai) neturi specialiųjų medicinos srities žinių bei kompetencijos iš byloje esančių kelių R. G. gynėjo pateiktų medicininių dokumentų nuspręsti nei dėl ligos sunkumo, nei dėl dabartinės kaltinamojo sveikatos būklės, nei teikti bent minimaliai pagrįstas prognozes dėl jo sveikatos būklės ateityje, dėl būsimos ligos dinamikos, galimybių pasveikti ir kitų aktualių klausimų. Tokias išvadas padaryti galėtų tik teismo medicinos specialistai ar ekspertai, todėl, esant specialiųjų žinių poreikiui, teismas privalėjo pavesti teismo medicinos specialistams ar ekspertams atlikti R. G. sveikatos būklės tyrimą. Taigi, gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje dėstomi teiginiai dėl R. G. sveikatos būklės, dėl jo ligos sunkumo, dėl tikimybių, kad jo sveikatos būklė pablogės ar pagerės, ar jis ateityje galės, ar negalės dalyvauti procese, yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. G. iki šiol nedalyvavo vos keliuose teismo posėdžiuose, todėl šie laikini procesiniai trikdžiai negali nusverti reikalavimo bylą išnagrinėti išsamiai, užtikrinant kitų kaltinamųjų teises į sąžiningą procesą.

5.6. Gynėjo teigimu, skundžiamas sprendimas išskirti baudžiamąją bylą neabejotinai lems proceso ekonomiškumo principo pažeidimą bei sąlygos nepagrįstą kaltinamųjų teisių suvaržymą. Išskyrus baudžiamąją bylą R. G. atžvilgiu į atskirą baudžiamąją bylą, visi kaltinamieji ir liudytojai turės būti apklausti teismo posėdžiuose tiek vienoje, tiek kitoje byloje. Eilė kitų duomenų taip pat turės būti tiriami po kelis kartus, t. y. baudžiamieji procesai bus dubliuojami, jų nagrinėjimas teisme pareikalaus dvigubai daugiau procesinių sąnaudų ir laiko, nei visų veikų nagrinėjimas vienoje byloje. Dėl dirbtinio bylų atskyrimo D. P. ir kiti kaltinamieji privalės dalyvauti keliuose teismo procesuose, turės patirti didesnes sąnaudas gynybos užtikrinimui, jei jiems iki tol bus taikoma kardomoji priemonė - suėmimas, jie dažniau bus konvojuojami į teismo posėdžius. Tokiu būdu baudžiamosios bylos išskyrimas ne padės greičiau išnagrinėti bylas, o atvirkščiai - sukurs procesinę situaciją, kai paraleliai vyks keli baudžiamieji procesai, kuriuose bus remiamasi tais pačiais duomenimis, po kelis kartus bus tiriami tie patys įrodymų šaltiniai, procesai vyks keliuose teismuose, juose dalyvaus prokurorai ir gynėjai. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad gavus duomenų apie R. G. būklės pagerėjimą, teismas turi galimybę spręsti dėl baudžiamųjų bylų sujungimo, tačiau, gynėjo manymu, toks proceso organizavimo planavimas yra ydingas. Tokiu baudžiamųjų bylų išskyrimu procesinės sąnaudos ir proceso trukmė bus ne sumažinti, o dvigubai didesni, nei nagrinėjant vieną bylą viename teismo procese dėl visų nusikalstamų veikų. Toks procesų atskyrimas nėra efektyvus ir racionalus, pažeidžia BPK 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Taip pat be pagrindo pasunkina D. P. procesinę padėtį, apriboja ir apsunkina jo teisę į efektyvią gynybą. Todėl, kol nėra ištirta R. G. sveikatos būklė, neegzistuoja jokios objektyvios priežastys, dėl kurių baudžiamąsias bylas reikėtų išskirti.

5.7. Gynėjo manymu, Vilniaus apygardos teismo sprendimas, išskirti baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo R. G. į atskirą bylą, buvo neracionalus ir skubotas, priimtas neatlikus būtinų procesinių veiksmų, t. y. teismo ekspertams ar specialistams neištyrus jo sveikatos būklės, todėl nenustačius, ar kaltinamojo sveikatos būklė išties trukdo ir ilgesnį laiką trukdys jam dalyvauti procese. Siekis bylą išnagrinėti per kuo trumpesnius terminus negali būti pateisinamas bylos tyrimo išsamumo ir objektyvumo sąskaita. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kusmierek prieš Lenkiją).

6. Skunde kaltinamojo R. L. gynėjas advokatas Raimondas Jurka prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodomi šie argumentai:

6.1. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta skubotai, todėl naikintina. Apygardos teismas deklaratyviai vertino, kad išskyrimas į atskirą bylą nesuvaržys bei nepažeis kitų kaltinamųjų procesinių teisių.

6.2. Pažymi, kad teismas gali priimti sprendimą dėl baudžiamosios bylos išskyrimo tik tais atvejais, jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas baudžiamąsias bylas (BPK 234 straipsnio 2 dalis) ir jeigu tai neturi įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui bei nešališkumui - jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas (BPK 254 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-419-746/2015).

6.3. Gynėjo manymu, viena esminių aplinkybių, patvirtinančių, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pernelyg skubotai priėmė sprendimą dėl bylos išskyrimo R. G. atžvilgiu - tai visų faktinių aplinkybių, reikalingų priimti tokį sprendimą, ignoravimas. Apygardos teismas nesivadovavo BK 76 straipsnio 1 dalies analogija, kad asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, nevertino, ar R. G. diagnozuota sunki ir nepagydoma liga, nenurodė ligos kodo. Priimdamas skundžiamą nutartį, apygardos teismas nevertino, kad šis klausimas yra išimtinai medicininio pobūdžio, todėl teismas, neišklausęs medicinos specialistų, negalėjo išspręsti klausimo, ar R. G. diagnozuota nepagydoma liga yra tokio pobūdžio, dėl kurio jis objektyviai negalės dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, netgi nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apygardos teismas neorganizavo atskiro teismo posėdžio, kuriame būtų buvę galima išklausyti R. G. gydančių medikų paaiškinimus dėl šio asmens sveikatos būklės ir galimybių kaltinamajam dalyvauti paskirtuose teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Tai patvirtina, kad žemesnysis teismas ex officio išsprendė šį klausimą, užkirsdamas kelią kaltinamiesiems ir jų gynėjams išsklaidyti abejones dėl to, ar išties baudžiamosios bylos išskyrimas kaltinamojo R. G. atžvilgiu neužkirs kelio kaltinamųjų teisei į proceso šioje byloje išsamumą ir visapusiškumą.

6.4. Pažymi, kad nors nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskelbtas kaltinamasis aktas ir pradėtas įrodymų tyrimas, tačiau apygardos teismas net nebandė išsiaiškinti kaltinamųjų, be kitų ir R. G., pozicijos dėl kaltės, dėl įrodymų tyrimo tvarkos, parodymų davimo eiliškumo ir t. t. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad apygardos teismas, išskirdamas R. G. bylą, net nebandė nustatyti, ar kaltinamasis sutinka duoti parodymus, ir taip sudaryti galimybes proceso dalyviams pasinaudoti teise užduoti klausimus šiam kaltinamajam ir taip įgyvendinti teisę į rungtynišką procesą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus, kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimondo Jurkos, kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundai atmetami.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus, kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimondo Jurkos, kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundus bei įvertinęs pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis, kuria tenkinus prokurorės Aidos Japertienės prašymą, nutarta baudžiamąją bylą, kurioje R. G. kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, išskirti į atskirą bylą, o dėl kitų kaltinamųjų bylos nagrinėjimą tęsti, priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tinkamai įvertinus baudžiamųjų bylų išskyrimo tikslingumą ir pagrįstumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas išskirti baudžiamąsias bylas ir taip nebus pažeistas proceso išsamumo principas, kadangi jų neišskyrus procesas būtų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ir taip būtų pažeista kitų kaltinamųjų teisė į operatyvų bylos išnagrinėjimą. Gynėjų skundai yra pagrįsti iš esmės tapačiais argumentais, todėl aukštesnysis teismas į skundų argumentus atsakys kartu, atskirai jų neišskirdamas.

8. BPK 245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant kaltinamajam. BPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamojo pareiga dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

9. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos išskyrimas ar baudžiamųjų bylų sujungimas yra teismo prerogatyva. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju gali bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių baudžiamųjų bylų sujungimo ar išskyrimo pagrindų. Teisminėje praktikoje bylos išskiriamos arba tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba tais atvejais, kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ar išskirti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui.

10. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-186-1053/2024 kaltinamasis R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, o D. P., N. T. ir V. R. kaltinami pagal BK 249 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį; R. L. ir O. K. (O. K.) kaltinami pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); J. S. kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, E. J., M. Š., M. V., T. V., R. G., V. F., kaltinami pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį; E. J., V. J., A. Š. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); A. V. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį.

11. Ši baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme buvo gauta 2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2024 m. gegužės 29 d. byla, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, proceso dalyvių skaičių ir kitas aplinkybes, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 13P-131-(7.1.2.) patvirtintu Bylų pripažinimo greičiau nagrinėtinomis ir teismo posėdžių koordinavimo jose tvarkos aprašu, pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina byla. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi, įvertinus tai, kad byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina byla, atsižvelgus į teisėjų kolegijos ir gynėjų užimtumą kitose pirmo ir antro lygio nagrinėtinose bylose (nevertinant užimtumo įprasta tvarka nagrinėtinose bylose), bei iš anksto suplanuotą kitą užimtumą dėl teisėjų kolegijos svarbiomis pripažintų priežasčių, byloje sudarytas pakankamai intensyvus teisiamųjų posėdžių grafikas iki 2025 m. gegužės mėnesio (imtinai). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad į pirmąjį 2024 m. birželio 13 d. 9.30 val. numatytą teisiamąjį posėdį kaltinamasis R. G. neatvyko dėl sveikatos būklės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. G. gynėjas paaiškino, kad kaltinamajam dėl diagnozuotos onkologinės ligos yra atliekama gyvybiškai svarbi procedūra, užtruksianti 2–3 savaites. Esant šiai situacijai, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Į kitą, daugiau nei po dviejų mėnesių, t. y. 2024 m. rugpjūčio 26 d. 13.00 val., suplanuotą teisiamąjį posėdį R. G. ir vėl neatvyko. Kaltinamojo R. G. gynėjas informavo teismą, kad kaltinamojo sveikatos būklė staiga pablogėjo. Bylos nagrinėjimas ir vėl buvo atidėtas iki kito suderinto teisiamojo posėdžio. Kaltinamasis R. G. į 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.00 val. teisiamąjį posėdį atvyko, bylos nagrinėjimas buvo pradėtas, paskelbtas kaltinamasis aktas bei sprendžiamas klausimas dėl įrodymų tyrimo tvarkos. Į 2024 m. rugsėjo 25 d. 13.00 val. teisiamąjį posėdį R. G. neatvyko. Nors jam buvo išsiųsta prisijungimo prie teisiamojo posėdžio nuotoliniu būdu nuoroda, tačiau jis galimybe teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nepasinaudojo. 2024 m. rugsėjo 26 d. 13.00 val. numatytas teisiamasis posėdis buvo atšauktas dėl R. G. ligos. Taigi R. G. dalyvavo tik viename iš šešių nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. suplanuotų teisiamųjų posėdžių. Jis taip pat dėl silpnos sveikatos būklės neturėjo objektyvios galimybės teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. iš anksto suderintuose teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo ne dėl piktybiško noro vilkinti bylos nagrinėjimą, tačiau dėl objektyvios priežasties – sveikatos būklės.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų dėl informacijos apie R. G. dabartinę sveikatos būklę, diagnozę, gydymą ir prognozę pateikimo, 2024 m. rugsėjo 5 d. gautas atsakymas, kad R. G. serga (duomenys neskelbtini). ir 2024 m. birželio 18 d. Pacientas pasiekė remisiją (biocheminę, tačiau išlieka kaulų pažeidimas), tačiau sergant (duomenys neskelbtini) remisija yra laikina ir trunka labai individualų laikotarpį. Liga recidyvuoja absoliučiai daugumai pacientų. Taikant šiuolaikinį gydymą (dažniausiai tęstinį, net ir esant remisijai), (duomenys neskelbtini) yra neišgydoma ir prognozė yra bloga. Po 2–3 mėnesių po paskutinės transplantacijos pacientui numatoma spindulinė terapija. Šiuo metu pacientas gydomas ambulatoriškai, taikomas aktyvus stebėjimas ir medikamentinis gydymas dėl kaulinių pažeidimų, vizitai klinikose vyksta reguliariai – kas kelios savaitės (t. 195, b. l. 149). Sutiktina su gynėjų skunduose nurodomu argumentu, kad apygardos teismui pateikti duomenys apie R. G. sveikatos būklę nesudaro pagrindo prognozuoti jam taikomo gydymo trukmės ar jo efektyvumo, tačiau, priešingai nei tvirtinama skunduose, šie duomenys yra pakankami išvadai, jog šiuo ir artimiausiu metu R. G. neturi objektyvios galimybės dalyvauti visuose ar daugumoje iš anksto suplanuotų teisiamųjų posėdžių. Tai patvirtina ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gegužės 28 d. sprendimas, iš kurio matyti, kad R. G. laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. liepos 31 d. nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis ir 65 proc. netekto dalyvumo lygis (t. 197, b. l. 138). Taigi akivaizdu, kad šiuo metu R. G. taikomas gydymas, numatyti reguliarūs vizitai gydymosi įstaigose, nėra suderinami su intensyviu baudžiamojoje byloje numatytų teisiamųjų posėdžių grafiku.

13. Nepagrįstas kaltinamųjų D. P., R. L. ir M. Š. gynėjų skundų argumentas, kad skundžiama nutartis dėl R. G. bylos išskyrimo yra priimta skubotai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G., apklausiamas įtariamuoju 2024 m. kovo 5 d., nurodė, kad dėl blogos sveikatos būklės, negali susikaupti, todėl negali duoti parodymų (t. 155, b. l. 1–5). 2024 m. kovo 9 d. R. G. gynėjas advokatas T. K. pateikė prašymą prokurorei atskirti ikiteisminį tyrimą R. G. atžvilgiu ir nutraukti jį BK 36 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad R. G. serga sunkia ir nepagydoma liga, įrašyta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 1 priede patvirtintą sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą (t. 186, b. l. 21–24). Kaip jau minėta, apygardos teismas klausimą dėl R. G. baudžiamosios bylos išskyrimo sprendė prieš tai jam sudaręs galimybę teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu bei įvertinęs turimus duomenis apie kaltinamojo sveikatos būklę. Atkreiptinas kaltinamųjų gynėjų dėmesys ir į tai, kad R. G. sveikatos būklė bei jo galimybė dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose jau buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartyje Nr. 1S-196-966/2024, pasisakant dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl R. G. taip pat buvo išskirta, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis apie R. G. sveikatos būklę, konstatavo, kad R. G. gydymas užsitęs gana neapibrėžtą laikotarpį, dėl jam diagnozuotos ligos eigos negalėjimas dalyvauti teismo posėdžiuose gali kartotis ir tai trukdys teismui operatyviai nagrinėti baudžiamąją bylą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu R. G. vis dar būtina intensyvi medicininė priežiūra bei gydymas. Taigi apygardos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, pagrįstai sprendė, kad šiuo metu užtikrinti kaltinamojo R. G. nepertraukiamą dalyvavimą bylos nagrinėjime nėra galimybės. Toks sprendimas yra būtinas, įvertinus baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, t. y. kaltinamųjų bei liudytojų skaičių, tai, kad daugeliui kaltinamųjų yra taikomos griežčiausios kardomosios priemonės, todėl privaloma imtis priemonių, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas vyktų kiek įmanoma operatyviau, laikantis iš anksto suderinto teisiamųjų posėdžių grafiko.

14. Sutiktina su skundų argumentu, kad išskiriant baudžiamąsias bylas privalo būti užtikrintas bylų nagrinėjimo išsamumo principas, tačiau, priešingai nei tvirtinama skunduose, apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, bylos aplinkybes vertino tiek bylos nagrinėjimo operatyvumo, tiek išsamumo principų kontekste. Nors R. G. yra kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl jo atlikti nusikalstami veiksmai neatsiejamai susiję su kitų kaltinamųjų galimai įvykdyto nusikaltimo faktinėmis aplinkybėmis, tačiau iš R. G. pareikšto kaltinimo matyti, kad jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje nebuvo pagrindinis. Nagrinėjamu atveju, spręsti, kad išskyrus bylą R. G. atžvilgiu iš esmės bus pakenkta teisingam bylos aplinkybių nustatymui ir kitų šioje byloje kaltinamų asmenų kaltės klausimo išsprendimui, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu, paskelbus kaltinamąjį aktą, teisėjų kolegijos pirmininkė kreipėsi į kaltinamuosius dėl parodymų davimo kito suderinto teisiamojo posėdžio metu, tačiau R. G., žinodamas, kad dėl savo sveikatos būklės jo dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose gali būti apsunkintas, savo pozicijos dėl parodymų davimo neišsakė (t. 197, b. l. 157). Jis ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė. Svarbu pažymėti, kad tiek parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, tiek paaiškinimų teismui davimas yra kaltinamojo teisė, o ne pareiga. Nors skunduose keliamas klausimas dėl baudžiamųjų bylų, jas išskyrus, nagrinėjimo sudėtingumo, kaltinamiesiems kitoje byloje įgyjant skirtingą (liudytojo) statusą, tačiau susidariusi situacija neatleis teismo nuo pareigos išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir joje priimti teisingą, teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, gavęs duomenų, kad R. G. būklė reikšmingai pagerėjo ir jis gali ilgesnį laiką dalyvauti teismo posėdžiuose pagal numatytą intensyvų bylos nagrinėjimo grafiką, teismas turi galimybę spręsti klausimą dėl baudžiamųjų bylų sujungimo arba bent R. G. apklausos.

15. Vadovaujantis BPK 241 straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. BPK 242¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas privalo rūpintis, jog baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Akivaizdu, kad atsisakymas išskirti bylas, lemtų žymiai vėlesnį galutinio sprendimo pagrindinėje baudžiamojoje byloje priėmimą bei vilkintų procesą, taip pažeidžiant įstatyme nustatytą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą, neįgyvendinant proceso ekonomiškumo, efektyvumo ir greitumo principų.

16. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. G. nedalyvavimas bylos nagrinėjime nesutrukdys operatyviam ir išsamiam bylos nagrinėjimui, neužkirs kelio kaltinamųjų teisei į proceso šioje byloje visapusiškumą, nesuvaržys bei nepažeis kitų kaltinamųjų procesinių teisių, neturės įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo nešališkumui, bet priešingai – neišskyrus bylos dėl R. G. į atskirą, būtų pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei BPK kaltinamiesiems, iš kurių devyniems šiuo metu taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas bei keturiems - intensyvi priežiūra, garantuota teisė, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

17. Skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria nutarta baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo R. G. išskirti į atskirą bylą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus, kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimondo Jurkos, kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.