Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, nuo 2026 m. sausio 13 d. iki 2026 m. balandžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 25 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį. R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės išsamiai aprašytos kaltinamuosiuose aktuose.

2. Prokuroro 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. L. buvo pripažintas įtariamuoju, jam inkriminuojant BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje ir kt. numatytas nusikalstamas veikas, paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, 2022 m. lapkričio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO). R. L. sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2023 m. sausio 13 d. 00.02 val. perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 13 d. nutartimi R. L. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas jos terminas 3 mėnesiams – iki 2023 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų, vėliau Vilniaus apygardos teismo nutartimis R. L. taikomo suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartimi kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, nuo 2026 m. sausio 13 d. iki 2026 m. balandžio 13 d. Žemesnysis teismas sprendė, kad vis dar egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o pritaikius švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones R. L. judėjimas nebūtų visiškai suvaržytas, kuo pasinaudodamas kaltinamasis galėtų bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, taigi, nebūtų užtikrintas neabejotinas kaltinamojo atvykimas į teismą, be to, atsirastų galimybė kaltinamajam daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skundu kaltinamojo R. L. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas 3 mėnesių laikotarpiui; skirti kaltinamajam R. L. kitas švelnesnes suderinamas kardomąsias priemones. Skundą grindžia šiais argumentais.

4.1. Gynėjas nesutinka su teismo išvada pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, kad R. L. yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais su savo vaikų motina, turi stiprius socialinius ryšius su savo tėvais, gyvenančiais ne Vilniuje. Nežiūrint į tai, teismas abejoja R. L. ryšiais su Lietuvoje gyvenančia šeima bei daro bylos duomenims prieštaraujančias išvadas. Kaip antai, iš bylos medžiagos matyti (t. 160, b. l. 85), kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės Jelizavetos Sajenko 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl R. L. gyvenamosios vietos nustatymo nurodoma, jog „atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad po narkotinių medžiagų sulaikymo vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (toliau – GNS) dalyvių R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine ir bendrų vaikų motina – D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir mažamečiais vaikais išvyko į Ispanijos Karalystę, kur šiuo metu nuolat gyvena, tai skunde pabrėžė ir gynėjas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. L. gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų komplekse (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini), blokas Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Taigi, ne tik šie, bet ir kiti Vilniaus apygardos teismui teikti duomenys, t. y. įvairios nuotraukos, rodo, kad R. L. negyveno atskirai nuo šeimos – jis su vaikais ir sugyventine nuolat leido laiką kartu pramogaudamas, vesdamas bendrą buitį ir pan. Gynėjo teigimu, vien tai, kad R. L. gyveno užsienyje, nebuvo šio fakto deklaravęs, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis, skyrus mažiau griežtą kardomąją priemonę, gali bėgti ar slėptis nuo teismo proceso. Pažymima ir tai, kad skundžiamoje nutartyje spekuliuojama teiginiais, jog gyvenimas užsienyje rodo, kad asmens nesieja artimi ryšiai su šeimos nariais, esančiais Lietuvoje. Ši išvada nepagrįsta bylos duomenimis.

4.2. Pasak gynėjo, dėl suimto R. L. kenčia jo mažametės dukros. Nors šie duomenys buvo pateikti teismui dar 2025 metais, tačiau teismo apsisprendimo tai nepakeitė ir šios reikšmingos aplinkybės be pagrindo nelaikytos esminėmis. Gynėjo įsitikinimu, aukštesnysis teismas turi vertinti ir tai, kad pastaruoju metu R. L. palaiko ryšius su savo mažamečiais vaikais, trumpalaikių pasimatymų metu su jais bendrauja. Ši ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti tuo, kad būdamas laisvėje R. L. ne tik nebėgtų nuo teisėsaugos ar teismo, bet to ir nenorėtų daryti dėl tampraus ryšio su savo vaikais. Atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau sprendžiant klausimą dėl suėmimo pratęsimo Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas R. L. sugyventinės D. T. surašytas ir pasirašytas prašymas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo R. L.. Prašymas grindžiamas tuo, kad dėl R. L. ilgalaikio suėmimo, kuris trunka jau daugiau kaip dvejus metus, jo dvi mažametės dukros patiria didžiulę žalą nesant namuose tėvo, negalint su juo bendrauti joms įprastoje aplinkoje. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad baudžiamosios bylos duomenys išties pagrindžia, jog R. L. dar iki sulaikymo 2022 m. pabaigoje savo laisvalaikį, kad ir užsienyje, praleisdavo su šeimos nariais, t. y. D. T., abiem dukromis ir pan.

4.3. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pratęsimo pagrindo nurodoma, kad R. L. kaltinamas padaręs tik BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas. Teismo nurodomi argumentai apima nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnyje, požymius, tačiau kaltinamajam ši veika baudžiamojoje byloje nėra inkriminuojama.

4.4. Pasak gynėjo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino ir tai, kad suimtojo R. L. ilgalaikis atitraukimas nuo šeimos, nuo mažamečių vaikų, kuriems trūksta tėvo buityje, yra neproporcingas taip ilgai besitęsiančiam suėmimui, kuris faktiškai nuo jo sulaikymo dienos tęsiasi daugiau kaip trejus metus. Akcentuojama, kad kitos, švelnesnės kardomosios priemonės, tinkamai prižiūrimos pareigūnų, tikrai užtikrintų BPK 119 straipsnyje įvardintus tikslus.

4.5. Gynėjas nesutinka ir su teismo argumentais, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas neužtikrintų visiško asmens veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaltimus. Dar kartą pažymima, kad kaltinamasis turi mažamečių vaikų, stengiasi ir kuria ryšius su savo artimaisiais, pastarieji jį lanko Kauno kalėjime, todėl pritaikius intensyvią priežiūrą kartu su kitomis kardomosios priemonėmis (pvz., užstatu, kuris jau yra sumokėtas) būtų galima besąlygiškai užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmoji nutartis dėl kardomosios priemonės suėmimo kaltinamajam priimta dar 2022 m. lapkričio 4 d. ir suėmimas faktiškai taikomas ilgiau kaip trejus metus, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo R. L. suėmimas tokį ilgą laiką nebepateisinamas jokiais protingais argumentais. Gynėjo įsitikinimu, skundžiama nutartimi, kuria kaltinamajam tęsiamas suėmimas perėjo į ketvirtuosius metus, neatitinka tarptautinių teismų praktikos.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo R. L. gynėjas advokatas R. Jurka prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato R. Jurkos skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo, skundžiamos teismo nutarties bei proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesiams, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu apygardos teismo nutartis skunde neginčijama. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamuosiuose aktuose išsamiai aprašyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R. L. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra: užsienio valstybių pagal Europos tyrimo orderius bei tarptautinės teisinės pagalbos prašymus pateikta informacija, taip pat veikiant Jungtinėje tyrimo grupėje (dėl bendravimo kriptuoto ryšio platforma, dėl narkotinės medžiagos sulaikymo Latvijos Respublikoje ir kt.), procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkta medžiaga, kratų Lietuvos Respublikoje ir skirtingose užsienio valstybėse protokolai, specialistų išvados (dėl narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, DNR), liudytojų parodymų, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis R. L. apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimo akcentavo kitų valstybių teismų sprendimus, susijusius su kriptuoto ryšio platformos „SKY ECC“ duomenų pripažinimo įrodymais baudžiamuosiuose procesuose. Aukštesnysis teismas pažymi, kad išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir inkriminuojamų bylos aplinkybių nustatymo teismas padarys teisminio proceso pabaigoje priimtame baigiamajame akte. Šiuo atveju, vertindamas duomenų pakankamumą, žemesnysis teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, jų visumoje konstatuodamas pakankamą pagrindą išvadoms apie galimą kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą.

8. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam R. L. taikomo suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija su tokiu apygardos teismo vertinimu sutinka.

9. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, sprendžiant apie bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, ypatingą dėmesį skiriant asmens charakteriui, jo moralei, turimam turtui, ryšiams su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautiniams kontaktams (pvz. EŽTT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje G. N. prieš Vengriją Nr. 2).

10. Skunde vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą bei prašant paleisti R. L. iš suėmimo, akcentuojami R. L. tvirti šeiminiai ryšiai su vaikais ir jų motina, stiprūs socialiniai ryšiai su savo tėvais, tai, kad Ispanijos Karalystėje jis gyveno (leido laiką) kartu su artimaisiais (sugyventine ir vaikais), ką, pasak gynėjo, patvirtina ir skunde cituojamas tarnybinis pranešimas. Teisėjų kolegija sutinka, kad gynėjo nurodytos aplinkybės yra svarios, tačiau sprendžiant dėl pratęsto suėmimo pagrįstumo ir kaltinamojo rizikos slapstytis, turi būti vertinamas ne pats ryšių faktas, o jų pobūdis, t. y. kiek asmens turimi socialiniai ryšiai yra tvirti, ar galimybė juos prarasti gali atgrasyti jį nuo bandymo pasislėpti, ar nėra kitų veiksnių, kurie, net ir esant tam tikriems socialiniams ryšiams, gali lemti bandymus pasislėpti. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo, apygardos teismas išsamiai ir argumentuotai įvertino visumą reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai sprendė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip vengdamas baudžiamojo proceso.

11. Teisėjų kolegijai sutinkant su tokiomis apygardos teismo išvadomis ir jų kontekste vertinant galimą kaltinamojo R. L. pasislėpimo riziką, pirmiausia paminėtina, kad jis, be kita ko, yra kaltinamas ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nagrinėjamo klausimo ir kaltinamojo pasislėpimo rizikos kontekste svarbus ne tik gresiančios griežtos bausmės, bet ir inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis. R. L. inkriminuoti nusikaltimai yra tarptautinio pobūdžio, galimai įvykdyti veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, jais buvo siekiama turtinės naudos. Šias aplinkybes žemesnysis teismas pagrįstai vertino kartu su kaltinamojo gynėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis apie R. L. socialinius, šeiminius ryšius ir pan.

12. Vertinant kaltinamojo galimybes pasislėpti, reikšminga ir tai, kad R. L. turi pakankamai glaudžius ryšius kitose užsienio šalyse, o tai leidžia spręsti apie didesnę riziką, jog būdamas laisvėje ir norėdamas išvengti vykstančio baudžiamojo proceso, o kartu ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis gali siekti šiais ryšiais pasinaudoti. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal byloje reiškiamus kaltinimus, R. L. galimai dalyvavo nusikalstamame susivienijime, kuris veikė ne vienoje užsienio valstybėje. Jame galimai dalyvavo ir užsienio valstybių piliečiai, dalis nusikalstamų veikų galimai buvo planuojamos ir vykdomos užsienyje. Inkriminuotos nusikalstamų veikų aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek trečiosiose šalyse galimai turi kriminalinio pobūdžio ryšių, kuriais gali pasinaudoti slapstymosi tikslais. Paminėtų aplinkybių kontekste sprendžiant dėl kaltinamojo galimybės bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos, ne mažiau svarbu ir tai, kad šiame ikiteisminiame tyrime buvo užfiksuotas kaltinamojo bandymas išvengti baudžiamojo persekiojimo. R. L. pagal EAO buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, be to, anksčiau gyveno ir JAV. Gynėjo skundo argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad taikomu suėmimu siekiama ne tik užkirsti kelią galimam kaltinamojo išvykimui iš šalies, bet ir apskritai jo pasislėpimui nuo teisėsaugos institucijų bei proceso apsunkinimui. Šiuo metu tai įmanoma užtikrinti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.

13. Vertinant galimo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, reikšmingos ir kitos aplinkybės. Iki sulaikymo R. L. Lietuvoje oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Lietuvoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. R. L. galimai disponavo netikrais ir suklastotais kelių valstybių (Izraelio, Rumunijos, Lietuvos ir kt.) asmens tapatybės dokumentais su savo nuotraukomis, kuriuos sulaikymo metu bandė sunaikinti (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Audriaus Petrausko 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas) (t. 159, b. l. 115–116, 117, 118). Jis Ispanijos Karalystėje butą nuomojosi svetimu vardu, o tai leidžia manyti, kad šioje valstybėje kaltinamasis gyveno galimai naudodamasis svetima tapatybe. Nuomos sutartis buvo sudaryta 12 mėnesių, tad jo gyvenimas šioje šalyje nebuvo planuojamas kaip trumpalaikis. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, pasinaudodamas turimais ryšiais užsienyje bei siekdamas išvengti gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo.

14. Skunde kaip kaltinamojo ketinimą slapstytis paneigianti aplinkybė akcentuojamas stiprus R. L. ryšys su mažametėmis dukromis, kurios jį lanko įkalinimo įstaigoje. Vis tik, šios aplinkybės nelaikytinos eliminuojančiomis kaltinamojo pasislėpimo riziką, kadangi aptariami šeimyniniai (mažamečiai vaikai, sugyventinė, tėvai) ryšiai nesulaikė R. L. nei nuo galimai jam inkriminuotų tyčinių nusikaltimų darymo, nei nuo išvykimo iš Lietuvos, planuojant pakankamai ilgą gyvenimą užsienyje. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą spręstina, kad vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad tebeegzistuoja reali tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis R. L. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, todėl jokių formalių kliūčių įtariamojo atžvilgiu taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teisėjų kolegija neįžvelgia. Be to, R. L. anksčiau teistas. Nors teistumas šiuo metu yra išnykęs, ši aplinkybė vertintina kaip neigiamai kaltinamąjį charakterizuojanti, rodanti jo požiūrį baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pagrįstą manymą, kad R. L. gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ir tai, jog jam inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o gerai suplanuoti ir organizuoti. Iš R. L. inkriminuojamų galimai nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, galima manyti, kad jo vaidmuo galimai nusikalstamų veikų daryme buvo itin aktyvus – jis kaltinamas organizavęs ir koordinavęs labai didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimą per kelias valstybes, į galimai nusikalstamų veikų darymą įtraukęs keletą kitų asmenų, nuolat palaikęs ryšius su galimai GNS vadovais, kartu su jais priimdavęs sprendimus. Be to, R. L. yra kaltinamas ir kitų apysunkių nusikaltimų padarymu, kuriais, galima manyti, buvo siekiama palengvinti kitų nusikalstamų veikų darymą, išvengti baudžiamojo persekiojimo. Taigi, R. L. inkriminuotos faktinės aplinkybės rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti.

16. R. L. inkriminuoti nusikaltimai susiję su tikslu realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Rusijos Federacijoje ir kitose valstybėse, kontrabandos būdu jas gabenant per kelias Europos valstybes, pakankamai ilgą šių nusikalstamų veikų darymo laikotarpį, tad yra pagrindas išvadai, jog kaltinamasis galėjo lėšų pragyvenimui įgyti darydamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Nors iki sulaikymo kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, tačiau atliekant kratą jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje buvo rasti prabangos daiktai, kurių žemiausia rinkos kaina yra 478 400 Eur (t. 157, b. l. 31–34, 35–40, 41–53). Skundo argumentas, kad R. L. nebuvo pareikšti kaltinimai pagal BK 189¹ straipsnį, netrukdo teismui vertinti duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, žemesnysis teismas atsižvelgė į byloje esančią R. L. turto tyrimo pažymą, kurioje nurodomas skirtumas tarp jo teisėjų pajamų ir išlaidų yra daugiau kaip 1,5 mln. Eur, o tai tik sustiprina išvadas, kad kaltinamasis galimai lėšų pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamų veikų. Taigi, vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad R. L., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

17. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo kaltinamajam R. L. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnyko. Paminėtina, kad teismas, skirdamas suėmimą ar pratęsdamas jo terminą, privalo atsižvelgti ir į tai, ar egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos suėmimo taikymo sąlygos. Pagal BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalis suėmimas gali būti skiriamas: 1) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis); 2) tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

18. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai – kaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme, kelio naujoms nusikalstamoms veikoms užkirtimas – gali būti pasiekti tik R. L. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau jam realiai nebūtų užkirstas kelias nei pasislėpti, nei daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad GNS nariai nusikalstamas veikas galimai tęsė ir tada, kai kroviniai su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikyti teisėsaugos institucijų, GNS nusikalstamos veikos buvo daromos pasinaudojant koduoto ryšio priemonėmis. GNS nariai, tarp jų ir pats R. L., disponavo labai didelėmis pinigų sumomis ir prabangos daiktais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad galimai GNS kaupė pinigų fondą, skirtą susivienijimo veiklai finansuoti, kuriam tvarkyti buvo paskirti konkretūs jo dalyviai, renkami įnašai, o sukauptos lėšos buvo naudojamos teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui. Be to, atsižvelgus į galimai neteisėtai disponuotų, kontrabanda gabentų narkotinių medžiagų itin didelį kiekį, jų vertę juodojoje rinkoje, aplinkybę, kad iš galimai nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos galėjo būti pagrindiniu kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu, yra pagrindas manyti, kad net ir didelės užstato sumos praradimas nesulaikytų kaltinamojo nuo bandymo pasislėpti. Nėra pagrindo spręsti, kad kardomųjų priemonių tikslų būtų galima pasiekti ir kaltinamajam pritaikius dokumentų paėmimą. Bylos duomenimis jis galimai organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir tikrų dokumentų suklastojimą, taip pat šiuos dokumentus įgijo ir jais disponavo (kaip antai, galimai disponavo kito asmens vardu išduotu pasu, kito asmens vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu su šiuose dokumentuose esančiomis R. L. fotonuotraukomis).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes – gresiančią bausmę, nusikalstamų veikų, dėl kurių R. L. pareikšti kaltinimai, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ryšius Lietuvoje ir užsienyje, konstatuoja, kad gynėjo skunde nurodytos švelnesnės kardomosios priemonės – užstatas ir intensyvi priežiūra, kaip ir kitos švelnesnės priemonės, efektyviai neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Taigi, BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta suėmimo taikymo kaltinamajam sąlyga nagrinėjamu atveju tenkinama.

20. Nagrinėjamoje byloje už kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis), tad BPK 122 straipsnio 8 dalyje nustatyta suėmimo taikymo kaltinamajam sąlyga taip pat tenkinama. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos abi būtinos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos suėmimo taikymo sąlygos, todėl skundžiamoje nutartyje apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl jų egzistavimo.

21. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad R. L. suėmime laikomas nuo 2023 m. sausio 13 d. (perdavimo Lietuvai diena). BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaip minėta, už sunkiausio nusikaltimo, už kurį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas R. L., numatyto BK 249 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. R. L. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

22. Atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, tokį ilgą laikotarpį R. L. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, taip pat nėra pažeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu išimtinai tik taikant suėmimą galima pašalinti galimybę kaltinamajam pasislėpti nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas, nepaisant ilgo termino, yra būtinas viešajam interesui užtikrinti. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą (EŽTT sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96)). Nagrinėjama baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga, yra labai didelės apimties, nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinami 17 asmenų. LITEKO duomenimis, byloje teisiamieji posėdžiai yra suplanuoti iki 2026 m. birželio 3 d. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, šiuo metu apklausta didžioji dalis liudytojų, paskelbta dalis baudžiamosios bylos medžiagos. Todėl nenustačius nepagrįsto bylos vilkinimo požymių (tokių požymių nenurodoma ir skunde aukštesniajam teismui) bei atsižvelgus į pirmiau išanalizuotas aplinkybes, kaltinamajam R. L. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas šiuo metu vis dar laikytina adekvačia priemone BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Svarbu paminėti ir tai, kad bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą, toliau asmenį laikyti suimtą. Nusikaltimų sunkumas gali lemti išvadą ir dėl kitų teisėtų suėmimo pagrindų egzistavimo, tokių kaip viešosios tvarkos apsauga ir teisingumo visuomenėje užtikrinimas. Taigi, nepaisant gana ilgo R. L. laisvės varžymo, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo termino tęsimas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas, nepažeidžia nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamo R. L. gynėjo advokato R. Jurkos skundą nėra. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartis, kuria R. L. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartimi kaltinamajam R. L. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.