Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo J. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. S. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (GNS) veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, taip pat tuo, kad būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ GNS dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo) – įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje, J. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka J. S. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam J. S. buvo tęsiamas iki 2024 m. lapkričio 22 d.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi kaltinamajam J. S. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į intensyvią priežiūrą, nustatant šešių mėnesių taikymo terminą, skaičiuojamą nuo 2024 m. lapkričio 22 d., įpareigojant J. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 7.30 val. būti gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), leidžiant J. S. nuo 7.30 val. iki 18.30 val. laisvai judėti Kauno miesto ribose, leidžiant laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tai susiję su vykimu pas gynėją, į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas; ir 50 000 Eur dydžio užstatą.

3.1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi kaltinamajam J. S. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygos buvo pakeistos (sušvelnintos), įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 7.30 val. būti gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), leidžiant J. S. nuo 7.30 val. iki 18.30 val. laisvai judėti Kauno miesto ir Kauno rajono ribose, leidžiant laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tai susiję su vykimu pas gynėją, į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. Apygardos teismas sprendė, kad tolesnis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymas kaltinamajam J. S. yra proporcingas bei nesuvaržo jo teisių labiau negu būtina, o be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

5. Atsiliepimų į skundą negauta. Advokatas V. Sirvydis 2025 m. birželio 4 d. pranešime nurodo, kad nušalinimų nereiškia, papildomų prašymų neturi. Skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Kaltinamojo J. S. gynėjas advokatas V. Sirvydis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį.

6.1. Gynėjas nurodo, kad BPK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo norma turi būti taikoma atsižvelgiant į BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad kartu su kardomąja priemone – intensyvia priežiūra J. S. buvo paskirtas ir itin didelės sumos (50 000 Eur) piniginis užstatas. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė šio principo.

6.2. Gynėjo vertinimu, apygardos teismo skundžiamos nutarties motyvas „<...> Leidus kaltinamajam judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neribotai, taip pat ženkliai prailginus judėjimo laiką, padidėtų rizika, kad intensyvios priežiūros kaltinamajam taikymu nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosioms priemonėms keliami tikslai <...>“ nėra pagrįstas. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas anksčiau tenkino J. S. prašymus ir leisdavo jam laikinai nesilaikyti šios kardomosios priemonės sąlygų, o kaltinamasis J. S. laiku ir tinkamai sugrįždavo iš tokių išvykų, kaip tik rodo, jog šiuo metu kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – laikytina pertekline. Net jeigu ir būtų pritarta, kad tokia kardomoji priemonė dar galėtų būti kurį laiką taikoma, tai šios kardomosios priemonės sąlygos turėtų būti ženkliai švelninamos, sudarant galimybę J. S. ilgesnį laiką būti ne nustatytoje namų zonoje, o parvykti į šią zoną, tarkim, 23.00 val. (J. S. yra statybininkas, o vasaros metu statybos darbus tikslinga atlikti ne pačiu karščiausiu dienos metu, o ryto bei vakaro valandomis). Taip pat turėtų būti ir ženkliai švelninamos teritorinės judėjimo sąlygos, leidžiant J. S. laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad J. S. turi dvi mažametes dukras, kurios vasaros atostogų metu turi teisę išvykti poilsiauti bei keliauti po Lietuvą, kas yra ugdymo ir auklėjimo elementas, be pagrindo varžomas J. S. skirtos kardomosios priemonės.

6.3. Pasak gynėjo, dar vienas itin reikšmingas teisės klausimas yra tas, kad kaltinamajam J. S., vertinant ir ilgą jo suėmimo laikotarpį, kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymas gali būti niekaip nekompensuotas, jeigu ateityje atsirastų pagrindas jį pripažinti kaltu ir skirti bausmę. Cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimus Guzzardi prieš Italiją (pareiškimo Nr. 7367/76), Sąd Rejonowy dla Lodzi-Šrodmiešcia w Lodzi (Lodzės rajono teismas, Lenkija), pažymima, kad „laisvės atėmimas“ ir „laisvės apribojimas“ skiriasi intensyvumu, o ne pobūdžiu, todėl kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į konkrečią situaciją ir į visus kriterijus, pavyzdžiui, nagrinėjamos priemonės vykdymo tvarkos pobūdį, trukmę, pasekmes. Kitaip, tokios kardomosios priemonės taikymo laikotarpis neturi jokios teisinės reikšmės – nei įvertinamas žemesniųjų instancijų teismų, parenkant švelnesnę bausmės rūšį ar taikant laisvės bausmės vykdymo atidėjimą, nei (kad ir su kokiu nors koeficientu) neįskaitomas į galutinę bausmę, kyla ir dvigubo baudimo problema (principo non bis in idem pažeidimas).

6.4. Gynybos nuomone, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, intensyvi priežiūra, kaip BPK 131¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, dėl šios priemonės sutapties, intensyvumo ir trukmės reiškia laisvės apribojimą, panašų į įkalinimą (realią laisvės atėmimo bausmę), todėl intensyvi priežiūra (ir, visų pirma, tokios priemonės taikymo trukmė) turi būti taikoma taip, kad taikymas būtų kažkokiu koeficientu įskaičiuotas į teoriškai galimą skirti bausmę ateityje (beje, būtent bausmės – ir ne bet kokios, o galimai griežtos bausmės skyrimo galimybe teismas kaip tik ir motyvuoja pagrindą pratęsti kardomosios priemonės taikymo terminą). Remiantis šiuo argumentu, gynėjo teigimu, nėra pagrindo pratęsti J. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą.

6.5. Nors Pagrindų sprendimas 2008/947/TVR ir Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR, susiję su nuteistais asmenimis, kurių atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kurių atveju galima konstatuoti, kad kontrolės ar stebėjimo priemonės, kaip antai, elektroninis stebėjimas, priskiriamos prie priemonių, kurios stricto sensu nėra laisvės atėmimas; tačiau Komisija taip pat yra pažymėjusi, kad būtent dėl kontrolės ar stebėjimo priemonių sutapties, intensyvumo ir trukmės „kiekis virsta kokybe“, todėl judėjimo laisvės apribojimus, kylančius dėl visų šių priemonių, dėl jų griežtumo galima prilyginti laisvės atėmimo bausmei. EŽTT 2006 m. lapkričio 2 d. sprendime byloje Dacosta Silva prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 69966/01) konstatavo Konvencijos 5 § 1 straipsnio pažeidimą. Todėl gynybos manymu, šis klausimas aktualus ir kaltinamojo J. S. situacijoje.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. S. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo J. S. gynėjo skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad intensyvios priežiūros terminas J. S. pratęstas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, ir atitinka proporcingumo principą, siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

8. Intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis), kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama (jos terminas pratęsiamas), siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

9. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis J. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo (termino pratęsimo) pagrįstumo vertinamas ne tik į duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo kriterijus, bet ir atsižvelgiama į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

11. J. S. kaltinamas galimai padaręs du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, viena iš jų – laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam J. S. pareikštas kaltinimas susijęs su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (viso ne mažiau kaip 879 kg kanapių dervos (hašišo), kai pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, jau 125 g kanapių dervos laikoma labai dideliu kiekiu), veikos galimai darytos nuo 2020 m., nuo 2014 m. veikiant gerai organizuotame, struktūruotame ginkluotame susivienijime. Atsižvelgiant ir į kaltinimo turinį, t. y. galimą nusikalstamos veikos mastą, ilgalaikį veikimą, sąsajas su ne viena užsienio valstybe, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.

12. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad kaltinamasis J. S. turi šeimą, dvi mažametes dukras, taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis. Kaip teisingai sprendė apygardos teismas, šios aplinkybės patvirtina tvirtus kaltinamojo šeiminius ryšius, tačiau, atsižvelgus, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, jo ekonominiai ryšiai Lietuvoje nėra pakankami bei savaime neeliminuoja šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai šioje byloje vertinti, kaltinamajam nėra paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė, vietoje jos taikant šių ryšių iš esmės neribojančią intensyvią priežiūrą. Kaltinamajam nustatytas pakankamai ilgas, ilgesnis nei vidutinės darbo dienos trukmės laikotarpis, kuriuo jis gali kasdien judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsiimti įprasta veikla, todėl nesutiktina su gynybos argumentu, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė jo teises riboja labiau nei tai būtina BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui. Be to, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, kaltinamasis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti tam tikrą laikotarpį nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų ir draudimų. Todėl gynybos skundo argumentas, kad kaltinamajam skirta intensyvi priežiūra varžo jam ugdyti ir auklėti savo dukras, nepagrįstas.

13. Kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai, vertinant juos J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo, jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės ir kaltinamojo ryšių skirtingose užsienio valstybėse kontekste, apygardos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų būtina riboti, stebėti ir kontroliuoti kaltinamojo judėjimą bei jo buvimo vietą taikant intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija, neįžvelgdama pagrindo panaikinti kaltinamajam taikomą intensyvią priežiūrą, vertina, kad apygardos teismas pagrįstai nesušvelnino intensyvios priežiūros sąlygų, kaip prašė kaltinamasis ir jo gynėjas (kaltinamajam judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neribotai, taip pat ženkliai prailginus judėjimo laiką), nes padidėtų rizika užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tai, kad kaltinamasis nepažeidinėjo kardomosios priemonės sąlygų (gavus teismo leidimus tam tikrą laikotarpį nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų ir draudimų) bei kaltinamajam taikoma dar ir kita kardomoji priemonė (užstatas), nereiškia, jog taikoma intensyvi priežiūra yra perteklinė. Taikomų kardomųjų priemonių kompleksas yra proporcingas kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, kaltinamojo asmenybei, kardomosios priemonės – užstatas ir intensyvi priežiūra – pritaikytos tinkamai, siekiant BPK nustatytų tikslų.

14. Gynybos motyvai apie kaltinamajam J. S. taikytų kardomųjų priemonių (suėmimo ir intensyvios priežiūros) intensyvumą ir trukmę, jeigu ateityje atsirastų pagrindas jį pripažinti kaltu ir skirti bausmę, galės būti įvertinti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės.

15. Baudžiamoji byla yra itin sudėtinga (nagrinėjama byla dėl galimai padarytų sunkių ir labai sunkių, sistemingų bei gerai suplanuotų nusikaltimų) ir didelės apimties (kaltinami 17 asmenų, yra daug kitų proceso dalyvių), nagrinėjama teisiamajame posėdyje, pradėtas įrodymų tyrimas, apklausta didelė dalis liudytojų. Toks baudžiamasis procesas byloje, kurio trukmę lemia pareikštų kaltinimų pobūdis bei kitos objektyvios priežastys, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamajam J. S. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra ir jo patiriami suvaržymai yra proporcingi.

16. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo J. S. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundą nėra, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam J. S. pratęstą intensyvios priežiūros terminą trims mėnesiams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.