Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Evaldo Pašilio, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo V. J. turtui – gryniesiems pinigams 65 000 Eur, rastiems ir paimtiems 2022 m. lapkričio 22 d. kratos V. J. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu, pratęstas nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. gegužės 8 d., nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. J. kartu su kitais asmenimis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, 2023 m. lapkričio 8 d. prokuroro nutarimu nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. turtui – gryniesiems pinigams 65 000 Eur, rastiems ir paimtiems 2022 m. lapkričio 22 d. kratos V. J. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas 6 mėnesiams nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas į pirmiau nurodytą turtą pratęstas nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. gegužės 8 d., nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Teismas pažymėjo, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas paminėtam V. J. turtui pratęsiamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą bei tokiu būdu panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar perleisti jį kitiems asmenims.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo V. J. gynėjas advokatas A. Venckus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir laikino nuosavybės teisių apribojimo V. J. turtui (65 000 Eur) netaikyti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Manymas, kad asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu, turi būti pagrįstas ir teismo nagrinėjamos bylos medžiaga (įrodymais) ir negalėtų jiems prieštarauti. V. J. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, kuri teisiškai kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, tariamai padedant kaltinamajame akte nurodytiems asmenims kontrabanda gabenti narkotines medžiagas, kurios Latvijos Respublikoje buvo sulaikytos policijos pareigūnų ir paimtos, dėl ko neabejotinai nebuvo realizuotos. Jam nėra pareikštas kaltinimas dėl dalyvavimo jokio nusikalstamo susivienijimo veikloje. 2024 m. gegužės 6 d. kaltinamajame akte nėra reiškimas ir kaltinimas iš jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos tiesiogiai ar netiesiogiai gavus kokio nors pavidalo turto. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje taip pat nėra teisiškai argumentuojama, kokį turtą iš jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai gavo ginamasis, kuris galėtų būti bent jau teoriškai konfiskuojamas BK 72 straipsnio pagrindu. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio akivaizdu, kad V. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos rezultatas šioje byloje galėtų būti tik kaltinamajame akte nurodytos narkotinės medžiagos, kurias paėmė policijos pareigūnai ir kurių realizavimu jis nėra ir nebuvo nei įtariamas, nei tuo labiau kaltinamas, bet ne kratos metu, jo šeimos gyvenamojoje vietoje surastos ir paimtos jo šeimos santaupos – grynieji pinigai.

4.2. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai ir akivaizdžiai formaliai yra nurodyta, kad šiuo atveju galimas ir išplėstinis turto konfiskavimo taikymas, to niekaip plačiau teisiškai neargumentuojant. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas ginamojo ir jo šeimos narių turto tyrimas ir nustatinėjama, ar V. J. atžvilgiu egzistuoja BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos, bet nė viena iš jų nebuvo nustatyta. Tiek ginamasis, tiek ir jo sutuoktinė L. J. viso ikiteisminio tyrimo metu įrodinėjo, kad 2022 m. lapkričio 22 d. kratos metu jų namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), paimti pinigai yra bendroji jungtinė, o ne asmeninė V. J. nuosavybė, kad jie yra gauti teisėtu būdu, t. y. iš jų darbinės ir individualios veiklos, teikdami į bylą tai neabejotinai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

4.3. Dar atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikti oficialūs dokumentai, t. y. V. J. ir jo sutuoktinės pajamų mokesčio deklaracijos, iš kurių akivaizdu, kad L. J. 2021–2022 metais iš darbinės ir individualios veiklos gavo 85 541,59 Eur pajamų, kurias įstatymų nustatyta tvarka deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir nuo jų sumokėjo nustatyto dydžio pajamų mokestį, kas neabejotinai patvirtina, kad nurodytos piniginės lėšos yra įgytos teisėtai. V. J. 2021–2022 metais iš savo darbinės ir individualios veiklos gavo 123 646,76 Eur pajamų. Pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. J. ir jo sutuoktinės L. J. teisėtai gautos pajamos vien 2021–2022 metais yra tris kartus didesnės nei buvo paimta 2022 m. lapkričio 22 d. kratos metu.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. J. gynėjo advokato A. Venckaus skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešių mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo V. J. pirmiau nurodytą turtą – grynuosius pinigus, yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje (nuo 2024 m. liepos 3 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-2801 redakcija) nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl <...> sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

7. Ginčijama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam V. J. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą. Šioje byloje V. J. kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, o būtent tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti iš nusikalstamų veikų, 2020 metų rudens – 2021 metų pavasario laikotarpiu, veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo „(duomenys neskelbtini)“ dalyviais, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą. Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad pareikštame kalinime nėra aplinkybių, nurodančių, jog V. J. galėjo gauti turtinės naudos iš inkriminuotos nusikalstamos veikos ar kaip tokia nauda galėjo pasireikšti, tačiau šios aplinkybės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindas netaikyti laikino nuosavybės teisių apribojimui. Byloje esantys duomenys, V. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, aplinkybės, jog kaltinamasis galėjo veikti nusikalstamai dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pasipelnyti, taip pat tai, jog pats narkotinių medžiagų gabenimo procesas ir organizavimas galėjo trukti ilgą laiką (nuo rudens iki pavasario), šioje proceso stadijoje neleidžia atmesti, kad kaltinamasis dėl galimai atliktų veikų galėjo gauti ekonominės naudos, kuri galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, kaip tai apibrėžta BK 72 straipsnio 2 dalyje, arba galimai atitiktų turto, kuriam būtų taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius pagal BK 72³ straipsnį. Taigi, tuo atveju, jeigu kaltinamasis V. J. pirmosios instancijos teismo baigiamuoju aktu būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, byloje būtų sprendžiamas baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo) taikymo klausimas. Tai, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, sudaro pagrindą V. J. turtui – kratos metu rastiems gryniesiems pinigams – taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas pagrįstai, nustačius procesinės prievartos priemonės tolimesnio taikymo pagrindus.

8. Kaltinamojo gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apie kaltinamojo ir jo sutuoktinės teisėtų lėšų gavimą, taip pat to, jog kaltinamasis galėjo legaliai įgyti 65 000 Eur grynųjų pinigų. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad aptariami pinigai buvo rasti ir paimti kratos metu V. J. gyvenamojoje vietoje. Šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, taip pat ir dėl pinigų kilmės, vertinimas neatliekamas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-190-487/2023, Nr. 1S-7-851/2024). Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, ištyrus visus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis gali būti nustatyta kaltinamojo gyvenamojoje vietoje rastų grynųjų pinigų tikroji kilmė. Tapačios išvados daromos ir dėl skundo argumentų teismui nenustačius grynųjų pinigų nuosavybės rėžimo. Kaip jau buvo minėta, esant abejonių dėl kaltinamojo pajamų kilmės, taigi ir dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto dalies, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pagrįstai taikomas viso bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, šiuo atveju grynųjų pinigų, atžvilgiu. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo specifika lemia galimybę apribojimą taikyti ir atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinio turtui, o galimos žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

9. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į ginčijamos procesinės prievartos priemonės šioje byloje taikymo laikotarpį, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija kartu vertinti ir V. J. pateiktų kaltinimų kiekį, sunkumą, bylos apimtį ir sudėtingumą. Bylą šiuo metu sudaro 201 tomas, joje yra 16 kaltinamųjų. Apygardos teisme ji gauta 2024 m. gegužės 8 d., byloje pradėtas įrodymų tyrimas, sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2025 m. gegužės 22 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Įvertinus šių duomenų visumą yra pagrindas išvadai, kad taikoma procesinė prievartos priemonė atitinka ir proporcingumo principą (BPK 11 straipsnis). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžo V. J. teises labiau, nei reikia siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų nepateikiama ir skunde. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Nors procesinės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų patyrimu, tačiau V. J. patiriami nepatogumai nėra neproporcingi. Šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo į aptariamą turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.