Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo P. S. turtui: 1) pinigams, 317 JAV dolerių, vertė 280 eurų, visiškai apribojant valdymą, naudojimą, disponavimą; 2) pinigams, 10 500 Eur, visiškai apribojant valdymą, naudojimą, disponavimą, 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-42-651/2023 (naujas baudžiamosios bylos Nr. 1-24-651/2024), kurioje P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundas atmetamas.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad P. S. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir sunkių nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymuose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir kituose rašytiniuose duomenyse. Pvz.: liudytojų M. V., L. R. R., I. P., A. T., S. Š., A. K. parodymai patvirtina, kad jiems paskambino direktorius P. S. ir pasakė, kad pas juos ateis asmenys iš farmacinės kompanijos, ir kad jie juos priimtų pasikalbėti. Atvykę asmenys prisistatė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir atvyko nuo P. S. bei prašė gydytojų, kad jie, išrašydami ligoniams receptus vaistams, juos nukreiptų į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. gruodžio 20 d. apklausta L. M., susipažinusi su garso įrašais tų pokalbių, kurie vyko tarp jos, P. S. ir K. J., visiškai patvirtino jų turinį.

7. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas P. S. pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį.

8. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad byloje P. S. atžvilgiu yra pareikštas vienas civilinis ieškinys – (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 863,85 Eur žalos atlyginimo. Ar ši žala išties buvo padaryta, jei taip, koks konkrečiai buvo jos dydis, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Tačiau įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinį ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas pagrįstai.

9. Be to, kaip matyti iš P. S. pareikštų kaltinimų, jis galimai padarė nusikalstamas veikas, susijusias su piniginių lėšų pasisavinimu, jų iššvaistymu, su kyšio priėmimu ir kt. Taigi, P. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Nors galutines išvadas dėl turto kilmės ir jo atitikimo konfiskuotino turto požymiams teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vien tai neleidžia tvirtinti, kad kaltinamojo nuosavybės teisės suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja ir kitas aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas – t. y. siekis užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

10. Kaltinamasis P. S. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, priklauso ne jam, o jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, todėl jiems negali būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tačiau teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, taip pat ir pinigų kilmės, vertinimas neatliekamas. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės bus atsakyta į šiuos klausimus. Iš bylos duomenų matyti, kad piniginės lėšos rastos ir paimtos kaltinamojo gyvenamojoje ir deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kurioje galėjo būti tiek jam, tiek jo sutuoktinei priklausantis turtas. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi laikinai apriboti kaltinamojo P. S. nuosavybės teisę į jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas. Kaltinamojo pranešimo argumentai, susiję su kratos metu rastų pinigų priklausymu kitiems asmenims, nepaneigia tolimesnio procesinės prievartos priemonės taikymo šioje proceso stadijoje būtinumo ir neduoda pagrindo nesutikti su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.

11. Skunde keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo klausimas. Teismas sutinka, kad laikinai apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma proporcingai.

12. Motyvuodamas savo teiginį dėl taikomos procesinės prievartos priemonės neproporcingumo, kaltinamojo gynėjas akcentuoja, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas visam P. S. šeimos nekilnojamam ir kilnojamam turui, kurio mastas gerokai viršija šioje byloje pareikštą civilinio ieškinio sumą bei galimą turto konfiskavimą dėl kyšio sumų. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Vadovaujantis bylos medžiaga, šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas tik aukščiau nurodytam kaltinamojo turtui – t. y. 317 JAV dolerių ir 10 500 Eur, todėl teismas sprendžia tik dėl šiam turtui taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo teisėtumo ir proporcingumo. Skundą nagrinėjantis teismas nesprendžia dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuris P. S. atžvilgiu yra taikomas kitoje baudžiamojoje byloje, teisėtumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas kitoje baudžiamojoje byloje 2023 m. gruodžio 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą daliai P. S. priklausančio turto. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 12 863,85 Eur sumai. Duomenų apie civilinio ieškinio atlyginimą nėra. Taigi, civilinio ieškinio suma yra didesnė nei turtas, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas.

13. Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad yra esmingai pažeidžiamos kaltinamojo P. S. teisės į nuosavybę. Pažymėtina, šiuo atveju šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais ir yra galimi. Nuosavybės teisių suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas dažnai galimas ir iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Be to, ir skunde minima infliacija taip pat negali būti absoliučiu pagrindu netaikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo piniginėms lėšoms.

14. Taip pat gynėjas nurodo, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo laikotarpis yra akivaizdžiai per ilgas. Teismas pažymi, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. Baudžiamoji byla yra nagrinėjama ir dėl sunkių nusikaltimų, kurių padarymu P. S. yra kaltinamas, todėl, pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, BPK nuostatos nebus pažeistos. Taip pat nors taikomas nuosavybės teisių apribojimas trunka jau daugiau nei dvejus metus, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos P. S. ir kitiems kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei baudžiamosios bylos apimtį (8 kaltinamieji, 76 bylos tomai, byloje įvyko 13 posėdžių, taip pat apygardos teismas, siekdamas užtikrinti spartesnį bylos nagrinėjimą, suplanavo teisiamųjų posėdžių grafiką – byloje suplanuoti dar 7 teismo posėdžiai), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama nuo 2022 m. birželio 9 d.), konstatuoti, kad P. S. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo metu kaltinamojo P. S. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl daroma išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio įvykdymas, todėl P. S. gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.