Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. Š. turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.6. Dėl nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio M. Š. sutuoktinės tėvams J. Z. ir V. Z., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5 pozicija), gynėjas nurodo, kad toks turtas įgytas 2018 m. sausio 19 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi už 24 700 Eur. Tokią sumą nesunkiai gali uždirbti bet kuris vidutinis statistinis asmuo, gaunantis bent vidutinį atlyginimą, jokių duomenų, kad minėto nekilnojamojo turto pirkimui būtų panaudoti M. Š. pinigai ar neteisėtai įgytos lėšos, nėra pateikta. Skundžiama nutartis motyvuojama proceso sudėtingumu ir pradine bylos nagrinėjimo stadija, tačiau tokie motyvai nesudaro pagrindo riboti turtines teises asmenų, kurie nėra nei kaltinamieji, nei kokiu nors kitu būdu su nusikalstamomis veikomis susiję asmenys.

4.7. Nors gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė A. G. ir T. G. deklaracijų mokesčių administratoriui nuorašus, iš kurių matyti, kad T. G. ir A. G. yra dirbantys asmenys, deklaruojantys savo pajamas ir mokantys nuo šių pajamų visus būtinus mokesčius, taip pat jie teisėtai įgijo turtą, be pagrindo priskiriamą kaltinamajam M. Š., tačiau to pirmosios instancijos teismas nevertino. Kaip pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. IBPS-V-1734999-24, nepateikti jokie duomenys, kad A. G. ir T. G. buvo perduotas M. Š. turtas ar kad toks turtas buvo gautas ar įgytas galimai nusikalstamu būdu.

4.8. Dalis turto, kuriam pratęstas laikino nuosavybės teisės ribojimo terminas, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam M. Š. Tačiau šis turtas įgytas seniai, gerokai anksčiau, nei galimai padarytos nusikalstamos veikos, inkriminuotos kaltinamajam M. Š. Žemės ūkio paskirties nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, kuriems pratęstas laikino nuosavybės teisės ribojimo terminas, yra tie sklypai, kuriuose vykdoma ūkininkavimo veikla, o iki suėmimo tokia veikla vertėsi ir pats kaltinamasis. Pažymėtina, kad pats M. Š. yra ūkininkas, registravęs ūkininko ūkį ir ilgą laiką vertęsis ūkininkavimo veikla. Tas pats pasakytina ir apie kilnojamąjį turtą – javų kombainą „Class Lexion 540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. Š., Nr. (duomenys neskelbtini), ir ratinį traktorių „MTZ 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. Š., Nr. (duomenys neskelbtini). Ši technika buvo ir yra naudojama ūkininkavimui, t. y. teisėtai veiklai, todėl taikyti jai nuosavybės teisės ribojimą (nesant duomenų, kad ji būtų įgyta iš neteisėtai gautų pajamų) nėra pagrindo, juolab kad prie prašymo dar buvo pridėti ir M. Š. teiktų deklaracijų mokesčių administratoriui nuorašai. Iš tokių duomenų matyti, kad M. Š. teisėtai užsiėmė ekonomine veikla, iš tokios veiklos gautas pajamas tinkamai deklaruodavo ir nuo jų mokėdavo visus mokesčius. Esant tokiai situacijai, vienintelė turto kategorija, kuriai dar būtų pateisinamas laikinas nuosavybės teisės ribojimas, yra kaltinamajame akte aprašyti grynieji pinigai, rasti ir paimti atliekant kratą automobilyje „BMW X7 XDRIVE40l“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (18-ji pozicija). Gynėjo nuomone, visam kitam turtui laikinas nuosavybės teisės ribojimas neturėtų būti pratęstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

6. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, nurodytų šioje dalyje, taip pat sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

8. Kaltinamajam M. Š. pareikštas kaltinimas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymo. Kaip jau minėta, BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

9. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

10. Kaltinamajam M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su materialinės naudos gavimu arba su siekiu tokią naudą gauti. Nusikalstamų veikų tikslas – neteisėtu būdu pasipelnyti, užsitikrinti savo ir šeimos narių, giminaičių finansinę gerovę. Įvertinus M. Š. galimai šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis dėl savanaudiškų paskatų – siekiant nusikalstamai praturtėti, sunkumą, pobūdį, mastą (879 kg kanapių dervos (hašišo) buvo įgyta už ne mažiau kaip 2 270 242 eurų, o dalis – ne mažiau kaip 634,493 kg kanapių dervos (hašišo) realizuota už ne mažiau kaip 3 806 958 eurų), pakankamai ilgą jų darymo laikotarpį, tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių M. Š. pragyvenimo šaltinių. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis M. Š. galimai galėjo gauti finansinės naudos, kuri galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, kaip tai apibrėžta BK 72 straipsnio 2 dalyje, arba galimai atitiktų turto, kuriam būtų taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius pagal BK 72³ straipsnį. Taigi, tuo atveju, jeigu kaltinamasis M. Š. pirmosios instancijos teismo baigiamuoju aktu būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, byloje būtų sprendžiamas baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo) taikymo klausimas, o tai, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, sudaro pagrindą M. Š., jo šeimos narių bei giminaičių turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

11. Atsakant į kaltinamojo M. Š. gynėjo skundo argumentus, susijusius su turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, savininko nustatymu ar galimybe taikyti turto konfiskavimą asmens, kuris byloje nėra kaltinamasis, atžvilgiu, aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taip pat pagal BK 72³ straipsnio 3 dalies 2 punktą, gali būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas turtui, perleistam kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams.

12. Taigi, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, priešingai nei nurodyta kaltinamojo M. Š. gynėjo skunde, gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininko vardu registruotas, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas. Aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltinamojo kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi, nes visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Tačiau į klausimus, kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas turtas, kam šis turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iš tikrųjų priklauso (kas yra faktinis savininkas), ar minėtas turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos, galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme galės būti nustatyta ir atsakyta, koks konkrečiai turtas ir kodėl laikytinas (arba nelaikytinas) konfiskuotinu. Dėl to skundo argumentai, susiję su turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklausomumu, įgijimo teisėtumu, šioje nutartyje nenagrinėjami. Šios aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra prevencinė turto išsaugojimo priemonė, kuria galutinis turto likimas nėra išsprendžiamas. Taikoma procesine prievartos priemone turtas tik laikinai apsaugomas, kad nebūtų paslėptas, sunaikintas arba iššvaistytas, siekiant pabaigus baudžiamosios bylos procesą užtikrinti turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įgyvendinimą.

13. Apygardos teismo išvadų dėl būtinybės šiuo konkrečiu atveju taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. Š. sutuoktinės V. Š., jos tėvams, M. Š. sesers ir jos vyro turtą nepaneigia ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje jiems nepareikšti jokie kaltinimai. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę ir tuo atveju, kai asmuo, kuris turi konfiskuotiną turtą, nėra kaltinamas ar nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą (BK 72 ir 72³ straipsniai).

14. Procesinė prievartos priemonė M. Š. taikoma nuo 2024 m. sausio 16 d., tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad kaltinamajam M. Š. ir jo sutuoktinei, jos tėvams, M. Š. seseriai ir jos vyrui nustatytas dalinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – uždrausta tik disponuoti turtu, t. y. kaltinamasis, jo sutuoktinė bei jų giminaičiai, šeimos nariai juo gali naudotis, tik negali jo realizuoti, įkeisti arba kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. Š. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo vardu registruotą turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į M. Š. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

15. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens teisės, tačiau jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į šį turtą yra laikino pobūdžio. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, byla apygardos teisme gauta 2024 m. gegužės 8 d., byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2025 m. gegužės 22 d., tai rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą M. Š., jo sutuoktinės ir jų giminaičių bei šeimos narių turtą varžo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų nepateikiama ir skunde.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas M. Š., jo sutuoktinės ir jų giminaičių bei šeimos narių turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę. Vilniaus apygardos teismo nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.