Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 13 d. iki 2025 m. sausio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. kaltinamas tuo, kad dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, t. y. jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (konkretus nusikalstamų veikų aprašymas pateiktas kaltinamojo akto 55–66 lapuose).

2. Prokuroro 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. L. pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2022 m. lapkričio 9 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO). R. L. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2023 m. sausio 13 d. 00.02 val. perduotas Lietuvos Respublikai.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 13 d. nutartimi R. L. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas nustatytas trims mėnesiams – iki 2023 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams – iki 2023 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d., 2023 m. spalio 12 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. balandžio 9 d., 2024 m. liepos 11 d. nutartimis R. L. paskirto suėmimo terminas buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte įtvirtinti suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) suėmimo pagrindai ir sąlygos neišnyko.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo R. L. gynėjas Raimundas Jurka skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį, ir kaltinamajam paskirti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiamoje nutartyje neatsakytas klausimas – kokias konkrečiai faktines aplinkybes, nurodytas kaltinimuose R. L., galimai patvirtina duomenys, kuriuos teismas įvardino kaip patvirtinančius, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas nenurodė, kaip konkrečiai minėti duomenys yra susiję su R. L., o ne su kitais proceso dalyviais. Pateikti argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, juose trūksta aiškių duomenų, kurie patvirtintų BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikalavimą. Duomenų pakankamumo kriterijus privalomai turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, ypač kai byloje yra keliolika kaltinamųjų. Taikant griežčiausią kardomąją priemonę turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas ir byloje esantys duomenys, kurie patvirtina kaltinimų pagrįstumą, bet ir nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas suėmimo taikymo pagrindas.

5.2. Apygardos teismas, kaip reikšmingus vertino ir šiuo metu tokiais laiko duomenis, patvirtinančius, kad iki sulaikymo ir suėmimo R. L. disponavo netikrais ir suklastotais kelių valstybių asmens tapatybės dokumentais, sulaikymo metu bandė juos sunaikinti, kas, kaip jau ne kartą konstatuota, neabejotinai rodo, jog būdamas laisvėje ne tik svarstė, bet ir ėmėsi realių veiksmų, nukreiptų į savo asmens tapatybės nuslėpimą. Taip pat duomenis, kad R. L. anksčiau buvo teistas (teistumas išnykęs) ir kuo šiuo metu jis yra kaltinamas. Pasak skundo, visi šie argumentai nėra paremti konkrečiais bylos duomenimis. Be to, nagrinėdamas šį klausimą apygardos teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje aptariamas suėmimo skyrimo termino ilgumas, gresiančios bausmės griežtumas, ryšiai užsienyje, ankstesnis asmens elgesys, susijęs su pasislėpimu. EŽTT yra nurodęs, kad kaltinimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą — nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas būtų įkaltintas, ir kaip įtikinamai atrodo prieš įtariamąjį ar kaltinamąjį surinkti įkalčiai.

5.3. Kitaip negu teigia apygardos teismas, R. L. yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais su savo vaikų motina, turi stiprius socialinius ryšius su savo tėvais. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmoji nutartis, dėl kardomosios priemonės — suėmimo skyrimo kaltinamajam priimta dar 2022 m. lapkričio 4 d., ir suėmimas tęsiasi jau beveik du metus, todėl akivaizdu, kad jo paleidimas iš suėmimo nepakenktų baudžiamojo proceso sėkmei. Byla jau nagrinėjama teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti ir mažiau griežtomis kardomosiomis priemonėmis, kurios kartu leistų kaltinamajam toliau palaikyti tvirtus ryšius su savo vaikų motina ir vaikais, kitais artimaisiais. Vien tai, kad R. L. gyveno užsienyje, nebuvo šio fakto deklaravęs, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę gali bėgti ar slėptis nuo teismo proceso.

5.4. Aukštesnysis teismas turi vertinti ir tai, kad pastaruoju metu R. L. palaiko ryšius su savo mažamečiais vaikais, trumpalaikių pasimatymų metu su jais bendrauja. Nors ši aplinkybė savaime nėra lemianti, tačiau ši ir kitos faktinės aplinkybės leidžia neabejoti tuo, kad būdamas laisvėje R. L. ne tik nebėgtų nuo teisėsaugos ar teismo, bet to ir nenorėtų daryti dėl tampraus ryšio su savo vaikais.

5.5. Nors skundžiamoje nutartyje ir nurodoma, kad iki sulaikymo ir suėmimo R. L. disponavo netikrais ir suklastotais kelių valstybių asmens tapatybės dokumentais, sulaikymo metu bandė juos sunaikinti, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo, jog būdamas laisvėje jis ne tik svarstė, bet ir ėmėsi realių veiksmų, nukreiptų į savo asmens tapatybės nuslėpimą. Tokie teismo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš kaltinimo, R. L. nėra kaltinamas dokumentų klastojimu ar disponavimu šiais dokumentais ir pan. Tai yra kito baudžiamojo proceso nagrinėjamas klausimas, nesusijęs su šioje byloje pareikštais įtarimais. BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Šios nuostatos sisteminis aiškinimas reiškia, kad asmeniui skiriamos kardomosios priemonės taikymui gali būti naudojami duomenys tik iš tos bylos, kurioje ir sprendžiamas procesinės prievartos taikymo klausimas. Kitų bylų duomenų panaudojimas negalimas, nes kardomosios priemonės taikymas yra susietas su konkretaus ikiteisminio tyrimo asmens atžvilgiu atlikimu, įtarimo turiniu.

5.6. Vertinant apygardos teismo argumentus dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto suėmimo pagrindo egzistavimo, pažymėtina, kad kaltinamasis R. L. kaltinamas padaręs tik BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas. Teismo nurodomi argumentai apima ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnyje, sudėtį, tačiau kaltinamajam ši veika nėra inkriminuojama. BK 189¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimu padaroma tyčia; tai, kad ši veika nėra inkriminuojama, aiškiai indikuoja, kad tokiais duomenimis apie R. L. pragyvenimo šaltinius negalima vadovautis grindžiant vieną iš sulaikymo pagrindų.

5.7. Negalima sutikti su teismo teiginiais, kad švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas neužtikrintų visiško asmens veiksmų kontroliavimo, t. y., kad nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas jis gali bandyti bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis turi mažamečių vaikų, kuria ryšius su savo artimaisiais, jį pastarieji lanko Kauno kalėjime, todėl manytina, kad pritaikius intensyvią priežiūrą būtų galima besąlygiškai užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Dėl suėmimo taikymo proporcingumo ir galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones pabrėžtina, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo inkriminuojamų veikų sunkumo, todėl, ypatingai pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama deklaratyviais motyvais. Apygardos teismas nesivadovavo gynybos pateiktais argumentais, kad šiuo metu taikoma kardomoji priemonė apriboja kaltinamojo galimybę palaikyti tamprius ryšius su savo artimaisiais ir visapusiškai dalyvauti jo mažamečių vaikų gyvenime. Teismas nepateikė faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog R. L. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Taigi tuo nebuvo įvykdytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundas atmetamas.

7. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes suėmimui pratęsti ir laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

8. Būtina bet kokios kardomosios priemonės taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Be kita ko šią aplinkybę skundžia ir kaltinamojo gynėjas, nurodydamas, kad teismas, nutartyje išvardindamas duomenis, kurie, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, jog R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veika, nenurodė, kokias konkrečiai faktines aplinkybes, nurodytas kaltinimuose R. L., galimai tokie duomenys patvirtina. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys – užsienio valstybių pagal Europos tyrimo orderius bei tarptautinės teisinės pagalbos prašymus pateikta informacija, taip pat veikiant Jungtinėje tyrimo grupėje (dėl bendravimo kriptuoto ryšio platforma, dėl narkotinės medžiagos sulaikymo Latvijos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje ir kt.), procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkta medžiaga, kratų tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir skirtingose užsienio valstybėse protokolai, specialistų išvados (dėl narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, DNR), liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad juose pakankamai atsispindi R. L. ir kitų kaltinamųjų veiksmai ir bendravimas, pvz., R. L. yra identifikuojamas Europolo pateiktoje informacijoje, Prancūzijos institucijų pranešimuose, „SKY Ecc“ platformos duomenų apžiūros protokoluose, kratos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, ir galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

9. Vilniaus apygardos teismas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamojo atžvilgiu pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas – skiriama, taip pat ir jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

11. R. L. yra pareikšti kaltinimai dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo, už kuriuos įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija sutinka, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga suėmimo taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju šios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą patvirtina ir kitos aplinkybės, kurias tinkamai įvertino apygardos teismas.

12. Bylos duomenimis, R. L. nedirba, Lietuvoje neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis Lietuvoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, pagal EAO buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, anksčiau yra gyvenęs JAV. Kratų metu taip pat nustatyta, jog jis disponavo užsienio bankų mokėjimų kortelėmis. Kaltinamojo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos yra tarptautinio pobūdžio, galimai truko ilgą laiko tarpą – daugiau nei aštuonis metus. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad R. L. su šeima sieja tvirti socialiniai ryšiai, tačiau, kita vertus, iš bylos duomenų matyti tiek kaltinamojo, tiek ir jo artimųjų mobilumas; taigi šeima nėra faktorius, kuris laikytų R. L. Lietuvoje. Be to, R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo gerai koordinuotos ir organizuotos, vykdomos sistemingai. Todėl minėti duomenys suteikia pagrindo manyti galimybė, kad R. L. gali turėti ryšių užsienio valstybėse ir jais pasinaudodamas bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios aplinkybės nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis, užsienyje kurį laiką gyveno su sugyventine ir mažamečiais vaikais. Priešingai, tokia aplinkybė leistų daryti išvadą, kad ne tik R. L., tačiau ir artimiausius jo šeimos narius tamprūs ryšiai sieja su užsienio valstybe, kas tik dar padidintų asmens pasislėpimo riziką. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad R. L. galimai disponavo netikrais ir suklastotais kelių valstybių (Izraelio, Lietuvos, Rumunijos) asmens tapatybės dokumentais su savo nuotraukomis, kuriuos sulaikymo metu bandė sunaikinti (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. P. 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas). Tai, kad, pasak skundo, minėti duomenys nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, nesudaro pagrindo išvadai, jog į juos negalima atsižvelgti vertinant kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors R. L. su jo artimaisiais sieja tam tikri socialiniai ryšiai, tačiau įvertinus juos pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas šiuo atveju nustatytas pagrįstai.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

14. R. L. anksčiau teistas, ir nors teistumai šiuo metu jau išnykę, iš jų matyti, kad nusikaltimai, kurių padarymu šiuo metu jis yra kaltinamas, yra žymiai sunkesni nei praeityje jo padaryti nusikaltimai. Nors iki sulaikymo kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, tačiau atliekant kratą jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje, buvo rasti prabangos daiktai, kurių žemiausia rinkos kaina yra 478 400 Eur. Vertinant aplinkybę, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai susiję su tikslu realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Rusijos Federacijoje ir kitose valstybėse, kontrabandos būdu jas gabenant per kelias Europos valstybes, pakankamai ilgą šių nusikalstamų veikų darymo laikotarpį (daugiau nei aštuoneri metai), suteikia pagrindo išvadai, jog kaltinamasis galėjo lėšų pragyvenimui įgyti darydamas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, R. L. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, jų organizuotumas ir koordinuotumas, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis galimai nusikalto neatsitiktinai. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nagrinėjamu atveju nustatytas pagrįstai.

15. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju R. L. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – būtų galima pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones, nurodytas kaltinamojo gynėjo skunde – į užstatą bei intensyvią priežiūrą. Byloje esantys duomenys apie galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir mastą neleidžia teismui daryti išvados, jog nurodytos kardomosios priemonės (ar bet kurių kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas), būtų efektyvios siekiant sumažinti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Sutiktina, kad intensyvi priežiūra bei užstatas gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau vis tik šios kardomosios priemonės, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šiuo atveju nepakankamai sumažintų riziką ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, veikti kartu su kitais asmenimis ar per juos. Be to, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis galimai pragyveno iš nusikalstamų veikų, pinigų sumos, kuriomis asmuo galėjo disponuoti, galėjo būti pakankamai didelės, todėl net ir didelės užstato sumos praradimas gali nesulaikyti kaltinamojo nuo jo bandymo pasislėpti.

16. Nors skunde teisingai pažymima, jog suėmimas R. L. jau taikomas pakankamai ilgą laiką, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes – inkriminuotų veikų sunkumą ir R. L. gyvenimo būdą – šiuo metu kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminas yra adekvatus kardomąja priemone siektinų tikslų atžvilgiu. Baudžiamoji byla yra didelės apimties, joje, be R. L., kaltinamai pareikšti dar penkiolikai asmenų, teisiamieji posėdžiai byloje suplanuoti iki gegužės mėnesio pabaigos (t. y. daugiau nei pusei metų), šiuo metu byloje apklausiami liudytojai, todėl akivaizdu, kad byla nėra vilkinama. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi kaltinamajam R. L. 3 mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 13 d. iki 2025 m. sausio 13 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.