Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 23 d. iki 2026 m. kovo 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. T. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) tuo, kad organizavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kuriam vadovavo D. P., neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, taip pat tuo, kad būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos, ir tuo, kad būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kanapių dervos (hašišo) įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje. Išsamiai N. T. pareikštas kaltinimas yra išdėstytas kaltinamajame akte.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.5. Pabrėžtina, kad per pastaruosius gyvenimo (duomenys neskelbtini) metus kaltinamojo užmegztų socialiai pozityvių ryšių negalima prilyginti nusikalstamiems ryšiams. Akivaizdu, jog baimindamasis suėmimo termino pratęsimo N. T. nebūtų atvirai deklaravęs savo turimų ryšių užsienio valstybėse. Socialiai pozityvių ryšių su kitomis valstybėmis egzistavimas nereiškia, kad jais pasinaudodamas N. T. galėtų bandyti bėgti bei slėptis nuo teismo. Tokių ryšių šiuolaikiniame pasaulyje turi beveik visi visuomenės nariai, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti suėmimą. Teismas nenurodė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad N. T. turėtų būtent nusikalstamų ryšių užsienyje, kurie sudarytų jam galimybę bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo proceso. Teismas nenurodė ir nė vieno pagrįsto motyvo, kodėl N. T. turėtų norėti slapstytis. Tokių motyvų ir nėra. Priešingai, N. T. savo kaltės nepripažįsta ir siekia įrodyti, jog yra kaltinamas nepagrįstai, tą jis gali padaryti tik betarpiškai dalyvaudamas Lietuvoje vykstančiame baudžiamajame procese. Su (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respubliką pastaruoju metu sieja bene glaudžiausi tarptautinio bendradarbiavimo santykiai per visą šių valstybių dvišalių santykių istoriją, N. T. pasislėpimo atveju jis galėtų būti sulaikytas ir operatyviai perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms.

4.6. Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, jog nors N. T. nėra kaltinamas disponavęs suklastotais asmens tapatybės dokumentais, tačiau tokios nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinami kiti šios bylos kaltinamieji. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nusikalstamo susivienijimo nariai turi galimybę gauti padirbtus asmens dokumentus, kas ženkliai palengvintų kaltinamojo pasislėpimą nuo teisėsaugos institucijų. Tokie teismo motyvai yra teisiškai ydingi ir iš esmės parodo išankstinį teismo nusistatymą konkretaus kaltinamojo atžvilgiu. Pabrėžtina, jog šioje baudžiamojoje byloje N. T. niekada nebuvo įtariamas ar kaltinamas dokumentų suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu, todėl aptariami teismo motyvai, sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo, yra paprasčiausiai nereikšmingi ir tik parodo skundžiamos nutarties nepagrįstumą.

4.7. Be to, teismo motyvai taip pat atskleidžia teismo pozicijos vidinį prieštaringumą, kadangi akcentuodamas aplinkybes, susijusias su kitiems kaltinamiesiems šioje byloje pateiktais kaltinimais, teismas nutyli tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems kaltinamiesiems teismo sprendimais jau nagrinėjant bylą teisme buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Kaltinamiesiems pateikti kaltinimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų kaip N. T., o papildomai ir kaltinimai dėl disponavimo suklastotu dokumentu, vadovavimu nusikalstamam susivienijimui. Atitinkamai nėra pagrindo ir N. T. atžvilgiu taikyti griežtesnes kardomąsias priemones nei kitiems kaltinamiesiems. J. S., kaip ir N. T., turi išnykusi teistumą, o E. J. nuspręsta paskirti švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą nepaisant to, jog anksčiau jis buvo teistas 3 kartus, o E. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos tiek iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. M. Š. taip pat nuspręsta taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, nepaisant to, jog anksčiau jis buvo teistas net 11 kartų, nagrinėjamoje byloje M. Š. inkriminuojamus nusikaltimus jis galimai padarė būdamas laisvės atėmimo vietoje. Šios aplinkybės parodo, jog J. S., E. J. ir M. Š. teisinė padėtis, sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, iš esmės buvo netgi blogesnė nei N. T. atveju.

4.8. Vien tai, kad, prokuroro manymu, veikas reikia kvalifikuoti pagal konkretų baudžiamojo įstatymo straipsnį ir kaip padarytas bendrininkavimo forma, nereiškia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Byla nėra išnagrinėta teisme, nėra nustatyta, ar inkriminuojamos veikos apskritai buvo padarytos, jei taip, tai kokia bendrininkavimo forma. Be to, teiginiai, jog kaltinamasis N. T. galimai gyvena iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, nėra pagrįsti bylos duomenimis. Į bylos medžiagą buvo pateikti duomenys, rodantys, kad N. T. net ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu (duomenys neskelbtini) turėjo savo vardu registruotų įmonių, taigi buvo dirbantis ir teisėtas pajamas gaunantis asmuo. Nors N. T. ir buvo anksčiau teistas, tačiau tai įvyko prieš daug metų, jis yra pilnai atlikęs paskirtą bausmę, teistumas yra išnykęs. Taigi jis laikomas neteistu. Asmens nuteisimas praeityje, kaip faktas, nekinta visą likusį žmogaus gyvenimą, netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo. Jokių duomenų, kad kaltinamasis rengtųsi, ruoštųsi, planuotų daryti kokį nors nusikaltimą, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.

4.9. Tai, jog teismas neįvykdė įpareigojimo ilgą laiką tęsiant suėmimo terminą kiekvieną kartą vis atidžiau nagrinėti suėmimo pagrindų realumą, įrodo akivaizdi aplinkybė – kaltinamasis N. T. jau ne kartą išreiškė ketinimą įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Posėdžio metu skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat buvo informuotas apie tai, jog kaltinamojo artimieji yra sumokėję 60 000 Eur dydžio užstato sumą, kurią prireikus galima būtų ir padidinti. Tačiau šios aplinkybės teismas iš esmės nevertino, vien tik deklaratyviai nurodydamas, jog užstatas nėra pakankamas siekiant užtikrinti N. T. dalyvavimą procese, be to, teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio užstatas būtų pakankamas.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. T. gynėjos E. Belevičienės skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas N. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes ir laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

7. Būtina bet kokios kardomosios priemonės taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš užsienio valstybių gautuose dokumentuose pagal Europos tyrimo orderius, vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus bei veikiant Jungtinės tyrimo grupės rėmuose (dėl susižinojimo kriptuoto ryšio platforma SKY Ecc, dėl duomenų apie narkotinės medžiagos gabenimą, laikymą ir sulaikymą Latvijos ir Lenkijos Respublikose ir kt.), kratų protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų apklausose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Svarbu pažymėti, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

8. Kaltinamojo gynėjos skunde teigiama, jog pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą teismas atkartojo ankstesnėse nutartyse nurodytus motyvus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, nors teismas, viena vertus, kiekvieną kartą privalo peržiūrėti ir įvertinti, ar suėmimo pagrindai neišnyko, tačiau, kita vertus, neturi pareigos nustatyti vis naujus pagrindus bei motyvus šios kardomosios priemonės termino pratęsimui.

9. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstą manymą, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Patikrinusi šių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje jie neišnyko ir yra pagrįsti objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

11. N. T. kaltinamas padaręs sunkią ir labai sunkias nusikalstamas veikas, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga suėmimo taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju šios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos tinkamai įvertino apygardos teismas.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. T. gali turėti ryšių užsienyje. Iki suėmimo skyrimo N. T. su vaikais oficialiai gyveno (duomenys neskelbtini), ten sudarė santuoką, dirbo, pagal ekstradicijos prašymą sulaikytas šiose valstijose, iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) N. T. kelis kartus buvo išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini). Lietuvoje kaltinamasis nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio. Kaip matyti iš N. T. pareikštų kaltinimų turinio, kaltinamasis kaltinamas organizavęs ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, ginkluotas kuris galimai veikė ne vienoje užsienio valstybėje, jame dalyvavo ir užsienio valstybių piliečiai. Taigi minėti duomenys suteikia pagrindo manyti, kad N. T. gali turėti ryšių užsienio valstybėse ir jais pasinaudodamas bandyti bėgti (slėptis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis N. T. teistas užsienio valstybėse (Nyderlandų Karalystėje, Prancūzijoje), Nyderlandų Karalystėje padaryta nusikalstama veika buvo susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ar prekursoriais, tai rodo, kad kaltinamasis, lankydamasis užsienio valstybėse skirtingu laiku ir ten nusikaltęs, gali jose turėti kriminalinių ryšių.

13. Nors Lietuvos Respublikoje gyvena kaltinamojo motina, seserys, jis palaiko ryšius su sutuoktine ir vaikais, taigi turi stiprius socialinius ryšius, tačiau tai nemenkina galimo kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi turimi socialiniai ryšiai nesulaikė kaltinamojo nuo ankstesnių ir galbūt jam šiame baudžiamajame procese inkriminuotų nusikaltimų darymo. Kaltinamojo gynėja taip pat akcentuoja, jog kaltinamasis savo išvykimą į užsienį buvo deklaravęs oficialiai, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnams N. T. gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys buvo žinomi, tačiau nors šios gynėjos nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamasis slapstėsi, tačiau tuo pačiu rodo ir jo pakankamai tvirtus ryšius užsienio valstybėse.

14. Nors N. T. nėra kaltinamas disponavimu suklastotais dokumentais, tokie kaltinimai yra pateikti kitiems nusikalstamame susivienijime galimai dalyvavusiems asmenims. Ši aplinkybė suteikia pagrindo manyti, kad nusikalstamo susivienijo nariai turi prieigą ir galimybę gauti padirbtus asmens dokumentus, o tai labai palengvintų pasislėpimą nuo teisėsaugos. Juolab atsižvelgiant į tai, jog byloje yra duomenų, kad nusikalstamo susivienijimo nariai galimai rinko lėšas, kurios būtų panaudotos susivienijimo narių gynėjų honorarams, suimtų ar laisvės atėmimo bausmę atliekančių susivienijimo narių finansiniam palaikymui, kas rodo, kad galimo susivienijimo nariai rūpinosi vienu kitais.

15. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindas šiuo atveju nustatytas pagrįstai.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

17. Kaltinamajam N. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą. Kaip minėta, kaltinamasis kaltinamas organizavęs ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, galimai padaryti nusikaltimai susiję su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotiniu medžiagų bei jų kontrabanda, kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuotose veikose nebuvo antraeilis, inkriminuojami nusikaltimai nebuvo spontaniški, tačiau buvo gerai organizuoti, kruopščiai planuojami, tarptautinio pobūdžio. Be to, N. T. anksčiau teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis; nors teistumai šiuo metu yra išnykę, tačiau jie neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo sistemingą polinkį daryti nusikalstamas veikas. Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad N. T. net ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu (duomenys neskelbtini) turėjo savo vardu registruotų įmonių, taigi buvo dirbantis ir teisėtas pajamas gaunantis asmuo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtų pajamų gavimas galimai nesulaikė kaltinamojo nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviai disponavo didelėmis pinigų sumomis, buvo įgiję prabangių daiktų, kas leidžia pagrįstai manyti, jog pagrindinis susivienijimo dalyvių ir kaltinamojo N. T. pragyvenimo šaltinis buvo iš nusikalstamų veikų gaunamos lėšos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis N. T. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjos skundo argumentais dėl galimybės N. T. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones. Byloje esantys duomenys apie galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir mastą neleidžia teismui daryti išvados, jog švelnesnės kardomosios priemonės (ar bet kurių kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas), būtų tiek pat veiksmingos. Sutiktina, kad užstatas gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau vis tik ši kardomoji priemonė, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebūtų pakankama, kad sumažintų galimybę kaltinamajam slėptis ar daryti naujas nusikalstamas veikas, veikti kartu su kitais asmenimis arba jų pagalba. Be to, kaip jau aptarta pirmiau, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariai disponavo labai didelėmis pinigų sumomis, todėl net ir didelės užstato sumos praradimas gali nesulaikyti kaltinamojo nuo jo bandymo pasislėpti ir naujų nusikaltimų darymo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad siūlomas užstatas ar kitos alternatyvios kardomosios priemonės nebūtų pakankamos pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

19. Sutiktina, kad suėmimas N. T. taikomas jau pakankamai ilgą laiką, tačiau kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Šiuo metu jam taikomos kardomosios priemonės terminas yra adekvatus kardomąja priemone siektinų tikslų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką, suėmimo trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant ir į bylos sudėtingumą, tyrimo apimtį, kaltinamųjų ir liudytojų skaičių, taip pat į įrodymų rinkimo specifiką. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra itin sudėtinga ir didelės apimties, byloje kaltinami 16 asmenų, teisiamieji posėdžiai vyksta intensyviai, yra sudarytas teisiamųjų posėdžių grafikas iki 2026 m. birželio 3 d. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimas yra vilkinamas.

20. Skundo argumentai, jog kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti suimtajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad N. T. ir kiti kaltinamieji galimai dalyvavo to paties ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai padarė panašias nusikalstamas veikas, nereiškia, kad jų teisinė situacija yra vienoda ir kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

21. Kaltinamojo N. T. gynėjos skunde nurodomi argumentai apie pablogėjusią kaltinamojo sveikatą nagrinėjamu aplinkybių kontekste taip pat nesuteikia pagrindo pakeisti N. T. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje suimtiesiems teikiamos pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis). Taigi būdamas suimtas, kaltinamasis N. T. turi galimybę gauti jam reikalingas medicinines paslaugas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam N. T. įkalinimo įstaigoje nebūtų suteikiama medicininė priežiūra ar tinkamas gydymas.

22. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes – inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, N. T. asmenybę – šiuo metu jam taikomos kardomosios priemonės terminas yra adekvatus kardomąja priemone siektinų tikslų atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kaltinamojo gynėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi N. T. 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.