- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-218-478/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė, Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- O. K.
- Advokatai
- Simonas Slapšinskas, Erikas Čerškus
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo O. K. (O. K.) gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje O. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).
2. O. K. kaltinamas tuo, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, taip pat tuo, kad būdamas vienu iš (duomenys neskelbtini) ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu, dalyviais, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi O. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2022 m. lapkričio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis, kurį vykdant 2022 m. lapkričio 22 d. O. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 3 d., 22.20 val., perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 5 d. nutartimi palikta galioti O. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams (iki 2023 m. gegužės 3 d.). Vėlesnėmis nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, o paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nuo 2025 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. rugpjūčio 3 d.
4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartimi O. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam O. K. taikant švelnesnes kardomąsias priemones, šiuo atveju, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Kaltinamojo O. K. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti, paskirti kaltinamajam bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą ir O. K. iš suėmimo paleisti.
5.1. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, patvirtinančiais būtinybę pratęsti kaltinamajam O. K. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą maksimaliam jos taikymo terminui, nutartyje nėra tinkamai pagrįsti ir įrodyti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygų egzistavimas, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžianti esminius teisėtumo ir nediskriminavimo principus.
5.2. Skunde pažymima, jog O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, sukūręs šeimą (turi sutuoktinę ir nepilnametį vaiką), turintis legalų pragyvenimo šaltinį ((duomenys neskelbtini) nuomojamas nekilnojamasis turtas), neteistas, nuo 2016 m. gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir čia turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat niekada nebuvęs ir negyvenęs Lietuvoje, nepažįstantis čia gyvenančių ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-1053/2025 (anksčiau ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09596-21) figūruojančių asmenų.
5.3. Gynėjo teigimu, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent O. K. galėjo padaryti jam kaltinamuoju aktu inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie leistų bent minimaliai individualizuoti būtent O. K. veiksmus kaip nusikalstamus ir susijusius su baudžiamąja byla. Tuo tarpu, skundžiamoje nutartyje, kaip ir ankstesnėse nutartyse, deklaratyviai pakartoti duomenys neatskleidžia absoliučiai jokių O. K. galimai neteisėtų veiksmų.
5.4. Skundžiamoje nutartyje, anot gynėjo, apygardos teismas ir vėl nurodė tuos pačius, ankstesnėse nutartyse dėl suėmimo O. K. skyrimo ir pratęsimo jau buvusius, niekuo nepagrįstus ir diskriminacinio pobūdžio argumentus, jog O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, socialiniais ryšiais yra susijęs su užsienio valstybėmis, o Lietuvoje neturi nei socialinių, nei ekonominių ryšių, nei nekilnojamojo turto, kas tariamai sudaro pagrindą manyti, kad, neturėdamas ryšių su Lietuva, O. K. galėtų bėgti ir slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų. Gynėjo manymu, tokie teismo teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais bei diskriminaciniais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pačių Lietuvos teisėsaugos institucijų „dėka“ nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, jog, vadovaujantis prokurorės 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu, O. K., (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) ir čia gyvenantis dar nuo 2016 metų, buvo sulaikytas, išvežtas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir dabar tiek prokuroras, tiek teismas, teigdami, kad užsienio pilietis, niekada nebuvęs Lietuvoje ir čia neturintis jokių socialinių ar ekonominių ryšių (kas jau iš esmės prieštarauja prokurorės 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimui bei teiginiams, jog jis, O. K., su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais neva vykdė nusikalstamas veikas), privalo būti suimtas maksimaliam trijų mėnesių terminui, o dabar dar šis terminas ir privalo būti tęsiamas maksimalų terminą, kadangi kitu atveju, jų nuomone, O. K. pabėgs ir pasislėps nuo teisėsaugos pareigūnų. Tačiau tokia pačių teisėsaugos institucijų sukurta situacija bei skundžiamoje nutartyje suformuota pozicija, anot gynėjo, prieštarauja asmenų lygybės prieš įstatymą principui, taip pat diskriminacijos draudimui, nustatytam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 14 straipsnyje, kadangi užsienio piliečiui, atvežtam į Lietuvą, negali būti taikoma ir tęsiama pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas maksimaliam trijų mėnesių terminui vien tik dėl to, kad jis niekada nebuvęs Lietuvoje, čia neturi sukūręs šeimos, įgijęs nekilnojamojo turto ar užmezgęs socialinių, ekonominių ryšių, kaip ir negali tokios kardomosios priemonės taikymas būti grindžiamas aplinkybe, jog kaltinamasis yra konkrečios valstybės, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), pilietis ar kad šioje užsienio valstybėje gyvena jo šeima, o Lietuvoje jis šeimos ar kitokių socialinių ryšių neturi, tokiu būdu tiesiogiai diskriminuojant tokį kaltinamąjį. Asmens teisė pasirinkti, kurioje valstybėje jis nori gyventi, yra užtikrinta įstatymais ir negali būti varžoma, o vėliau šiuo pagrindu ir diskriminuojama. Gynėjo teigimu, ta aplinkybė, jog O. K. šešerius metus gyveno (duomenys neskelbtini), o prieš tai (duomenys neskelbtini), kurioje turi leidimą gyventi, negali tapti pagrindu teigti, kad O. K. dėl šių aplinkybių gali pabėgti ir pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, institucijų ir teismo, ypač kuomet abi šios valstybės priklauso Europos Sąjungai.
5.5. Gynėjas skunde pažymi, jog teismui ankstesnėse nutartyse vis kartojant, jog O. K. nesant susaistytam su Lietuva ir čia neturint gyvenamosios vietos, dėl ko, paleistas iš suėmimo, jis gali pabėgti, O. K. sudarė buto nuomos sutartį, pagal kurią trejų metų laikotarpiui (su galimybe šį terminą pratęsti) išsinuomojo butą, kurio nuomos sutartyje net numatė galimybę deklaruoti čia savo gyvenamąją vietą. Į baudžiamąją bylą yra pateikta ne tik nuomos sutarties kopija, bet ir įrodymai, jog ši nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre, bei tiek komunalinės išlaidos, tiek nuomos mokestis O. K. yra sumokėti už 2025 m. gegužės–liepos mėnesius. Taigi šios aplinkybės, anot gynėjo, įrodo, kad O. K. turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nepaisant to, nors O. K. tokiu būdu faktiškai paneigė teismo ankstesnių nutarčių argumentus, tačiau Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių visai nevertino ir dėl jų nutylėjo.
5.6. Gynėjas skunde nurodo, jog O. K. žinojo apie kito kaltinamojo A. Z. sulaikymą, tačiau net pusantrų metų niekur nebėgo ir nepasislėpė, be to, nors tuo metu buvo sekamas, bet jokių duomenų apie nusikalstamas veikas per sekimo laikotarpį negauta, kas akivaizdžiai paneigia bet kokias spėliones apie galimybę, kad O. K. galėtų pabėgti ir pasislėpti, ar paleistas iš suėmimo daryti naujas nusikalstamas veikas. Ypač kuomet tiek įstatymas, tiek teismų praktika reikalauja, jog tokia nurodoma galimybė – kad kaltinamasis gali pabėgti ir pasislėpti, būtų pagrįsta konkrečiais byloje esančiais duomenimis, o ne jokio pagrindo neturinčiais spėjimais. Taigi, nesant duomenų, jog O. K. galėtų pabėgti ir pasislėpti, ar paleistas iš suėmimo daryti naujas veikas, taip pat pastarajam Lietuvoje turint gyvenamąją vietą pagal buto nuomos sutartį, atitinkamai O. K. paskirtas švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių kompleksas, pavyzdžiui, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ar net intensyvi priežiūra, taikoma kartu su užstatu, gynėjo manymu, užtikrintų, kad O. K. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo niekur nepabėgtų bei nepasislėptų, netrukdytų proceso eigai. Tokių kardomųjų priemonių kompleksas (dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra kartu su užstatu) visiškai panaikintų ir prokuroro nurodytą bei teismo nutartyje atkartotą tariamą grėsmę, jog O. K. galėtų pabėgti į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vėliau galėtų O. K. Lietuvos Respublikai neišduoti.
5.7. Gynėjas skunde pažymi, kad dėl tų pačių aplinkybių Latvijoje nagrinėjama baudžiamoji byla ir nė vienas iš kaltinamųjų – A. Z., A. L., J. K., M. Z., J. A. nėra suimti, o yra iš suėmimo paleisti už užstatą, taip pat nė vienas niekur nepasislėpė, nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo, ši aplinkybė, gynėjo manymu, pagrindžia O. K. suėmimo pratęsimo nereikalingumą. Skundžiama nutartis prieštarauja teisingumo principui, kuomet byloje nesant pakankamai įrodymų, skundžiamos nutarties pagrindu nepagrįstai yra varžoma asmens laisvė, asmuo yra diskriminuojamas pagal turimą pilietybę, kai, tuo tarpu, vykstančioje analogiškoje byloje visi kiti kaltinamieji iš suėmimo yra paleisti.
5.8. Skundžiamoje nutartyje atkartotas argumentas, jog O. K. yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą, išimtinai tik su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, gynėjo vertinimu, nelaikytinas pagrįstu, kadangi bylos medžiagoje nesant, o atitinkamai ir nenurodant jokių konkrečių duomenų, pagrįstų byloje surinkta konkrečia medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, kad realiai egzistuoja pagrindas manyti, jog O. K. gali iš tiesų bandyti bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, remiantis ne vien tik kaltinimo sunkumu ir pagrįstumu, kas savaime yra būtinoji sąlyga (sine qua non) kardomosios priemonės taikymui, toks argumentas laikytinas prieštaraujančiu paties BPK 122 straipsnio 2 dalies reikalavimams bei nuosekliai šiuo klausimu suformuotai Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai.
5.9. Vadovaujantis EŽTT suformuota praktika, ypač griežtos kardomosios priemonės skyrimas ir jos pratęsimas negali būti grindžiamas tik nusikalstamos veikos sunkumu, nesant kitų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių. O. K. nesant teistam, taip pat turint teisėtą pragyvenimo šaltinį, kurį net pats Vilniaus miesto apylinkės teismas aptarė ankstesnėse nutartyse, kalbėdamas apie BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, todėl dabar priešingi Vilniaus apygardos teismo skundžiamos nutarties teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais bei prieštaraujančiais anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtų nutarčių teiginiams. Gynėjas pažymi, kad O. K. nuo pat pradžių nurodė ir visuose posėdžiuose bei skunduose kartoja, jog jo šeima, taip pat ir jis pats turi legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. (duomenys neskelbtini) nuomoja nekilnojamąjį turtą. Gynėjo manymu, būtent ikiteisminio tyrimo institucijos, vykdančios ikiteisminį tyrimą, turėjo pareigą surinkti visus reikšmingus duomenis ir tik tuomet asmeniui gali būti taikomos jo laisvę apribojančios kardomosios priemonės. Nepaisant to, byloje yra Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas, kuriame nurodoma, kad biuras atsisako kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie O. K. gavimo. Todėl šia aplinkybe, jog apie O. K. byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kuomet šių duomenų ikiteisminio tyrimo institucijos tiesiog nerinko arba net atsisakė rinkti, nors turėjo ir turi tokią pareigą, negali būti grindžiamas O. K. taikomo suėmimo termino pratęsimas. Nurodyti skundžiamos nutarties teiginiai, nors O. K. nėra teistas bei turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, kad O. K., būdamas laisvėje, gali vykdyti naujus nusikaltimus, akivaizdžiai pažeidžia O. K. nekaltumo prezumpciją bei negali būti laikomi pagrįstu pagrindu, remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pratęsti O. K. pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą maksimaliam trijų mėnesių terminui, ypač kai jokių kitų įrodymais pagrįstų teiginių, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto egzistavimą, teismas nenurodo.
5.10. Baudžiamojoje byloje nesant duomenų, jog O. K. per pusantrų metų laikotarpį, kuomet jam nebuvo pareikšti įtarimai, bet ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas, taip pat per visą laikotarpį, kol O. K. yra suėmime, nemėgino nė karto pabėgti ir pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo, taip pat baudžiamojoje byloje esant informacijai, kad O. K. yra neteistas, jo šeima gyvena iš nekilnojamojo turto nuomos, o per jo visą sekimo laikotarpį negavus duomenų apie jo tariamai tęsiamas ar naujai daromas nusikalstamas veikas, atitinkamai atsisakymas O. K. taikyti už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą, remiantis priešingais teiginiais, gynėjo vertinimu, laikytinas visiškai nepagrįstu.
5.11. Skunde pažymima, jog vykusio teismo posėdžio metu O. K. gynėjas nurodė, kad už kaltinamąjį galėtų būti sumokėtas 100 000–200 000 Eur dydžio užstatas. Nepaisant to, jog O. K. gynėjo nurodyta galimo užstato suma yra nepaprastai didelė, praktikoje tokios užstatų sumos taikomos tik išimtiniais atvejais, tačiau net ir ši suma Vilniaus apygardos teismui pasirodė netinkama, nors teismas vis tiek pats neįvardino, kokia užstato suma, teismo nuomone, visgi, būtų pakankama, kad O. K. proceso metu būtų paleistas iš suėmimo. Ši aplinkybė, anot gynėjo, tik įrodo, jog tokiu būdu teismas siekia bet kokiu būdu atimti iš O. K. jo teisę proceso metu būti paleistam. Latvijoje vykstančioje analogiškoje byloje iš suėmimo paleisti visi kaltinamieji, jiems taikant užstatus, Lietuvos Respublikos piliečiai šioje baudžiamojoje byloje taip pat iš suėmimo yra paleisti, jiems paskyrus užstato sumokėjimą, kuris, gynybos žiniomis, nėra didesnis nei 100 000 Eur. Todėl, gynėjo vertinimu, situacija, kuomet O. K. nėra paleidžiamas iš suėmimo, jam siūlant įmokėti net du kartus didesnį užstatą nei nagrinėjamoje byloje yra įmokėję kiti kaltinamieji, o teismui O. K. nepaleidimą iš suėmimo iš esmės motyvuojant vien tik diskriminacinio pobūdžio argumentais, laikytina visiškai nepagrįsta ir neteisėta.
5.12. Skunde nurodoma, kad O. K. 2024 m. gruodžio 19–20 d. dėl gausaus kraujavimo buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl ko O. K. yra reikalingas gydymas, o, esant laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kitų sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų (teikiančių greitesnes ir kokybiškesnes, platesnio spektro paslaugas) nėra galimybės pasirinkti, dėl ko, pritaikius O. K. už suėmimą švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, O. K. galėtų šiomis jo gyvybei ir sveikatai svarbiomis medicininėmis paslaugomis ir jų gavimu pasirūpinti pats. Teismo posėdžių metu O. K. nurodė, jog jam buvo atlikta operacija, tačiau jau mėnesį laiko jis negali patekti pas gydytoją, kas rodo medicininių paslaugų suėmimo įstaigoje netinkamumą, o tai kelia tiesioginę grėsmę O. K. sveikatai ir gyvybei. Visgi, dėl šių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė bei šių aplinkybių nevertino.
6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo O. K. gynėjo skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam įstatymo įpareigojimui, svarstydamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi padaryti išvadą, ar byloje yra duomenų, leidžiančių sieti kaltinamąjį su jam inkriminuota nusikalstama veika, pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomą pirminę kontrolę, jog asmeniui nebūtų paskirtas suėmimas nesant duomenų apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką.
9. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose – iš užsienio valstybių gautuose dokumentuose pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus (Europolo kanalo pasikeitimo informacija SIENA 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešime Nr. 1568804-87-1, (duomenys neskelbtini) nacionalinės žandarmerijos 2021 m. sausio 5 d. procesinės prievartos priemonių taikymo protokole Nr. 00133, taip pat kituose (duomenys neskelbtini) nacionalinės žandarmerijos procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose bei apibendrinimuose); Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūros (dėl susižinojimo kriptuoto ryšio platforma ,,Sky Ecc“, dėl narkotinių medžiagų sulaikymo), kratų ir kitų procesinių prievartos priemonių Lietuvoje ir užsienio šalyse, daiktų ir dokumentų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai kaltinti O. K. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad O. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, išsamiai išanalizuoti ir aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus ankstesnį kaltinamojo O. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, todėl dar kartą šioje nutartyje nekartojami, šių nurodytų faktinių duomenų visetas, priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, šioje proceso stadijoje yra pakankamas O. K. kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nevertina visų bylos duomenų dinamikos proceso metu, duomenų surinkimo aplinkybių, nesprendžia O. K. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek faktiniai duomenys yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti O. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.
10. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam O. K. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.
11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ten gyvena jo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus, kaip skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, būtent (duomenys neskelbtini) O. K. turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja ir gauna pajamas, su Lietuvos Respublika O. K. nesieja nei šeiminiai, nei darbiniai, nei jokie kiti socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nekyla abejonių, jog O. K., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, neturintis su Lietuvos Respublika jokių socialinių ryšių, būdamas laisvėje turi visas galimybes pabėgti į (duomenys neskelbtini), t. y. į šiuo metu itin priešiškai Lietuvos Respublikos atžvilgiu nusiteikusią valstybę, kuri savo piliečių vykdomam baudžiamajam persekiojimui kitoms valstybėms neišduoda. Kaip matyti iš bylos duomenų, galimai narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš (duomenys neskelbtini), jų galutinė paskirties vieta – (duomenys neskelbtini) (kurios pilietis, kaip minėta, yra O. K.), suimtajam O. K. inkriminuotų veikų pobūdis rodo, kad jis turi kriminalinio pobūdžio ryšių ir kitose užsienio šalyse ((duomenys neskelbtini)ir kt.), kuriais, reikalui esant (siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės), gali pasinaudoti. Be to, šioje baudžiamojoje byloje O. K. kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, veikdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, už O. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, vertinant ją visumoje su kitomis šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, jos pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
12. Šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido Vilniaus apygardos teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis O. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Šios išvados nepaneigia gynėjo skundo argumentai apie pablogėjusią kaltinamojo sveikatos būklę, taip pat aplinkybė, jog O. K. Lietuvos Respublikoje sudarė buto nuomos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje suimtiesiems teikiamos pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis). Taigi kaltinamajam O. K. būnant suėmime jo sveikatos būklė galės būti stebima gydytojų, jis turės galimybę gauti jam reikalingas medicinines paslaugas. Kaltinamojo O. K. sudaryta nuomos sutartis nei sustiprina kaltinamojo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nei padės sustabdyti kaltinamąjį nuo galimo pabėgimo (pasislėpimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei O. K. sveikatos būklė, nei juo labiau buto nuomos sutarties sudarymas Lietuvos Respublikoje nėra pagrindas šioje proceso stadijoje panaikinti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
13. Nėra pagrindo sutikti ir su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu dėl O. K. diskriminavimo, kurį gynėjas sieja su kaltinamojo pilietybe. Ryšių užsienyje turėjimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų aplinkybių (BPK 122 straipsnio 2 dalis), į kurią teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą įtariamajam ar kaltinamajam, privalo atsižvelgti ir ją įvertinti. Užsienio valstybės pilietis, nusikaltęs Lietuvos Respublikoje ir su Lietuva neturintis absoliučiai jokių ryšių ir sąsajų, išskyrus nusikaltimo padarymo vietą, neabejotinai turi didesnes galimybes pabėgti ir pasislėpti užsienio valstybėje ir tokiu būdu apsunkinti jo baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijų darbą Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, aplinkybė, jog O. K. yra (duomenys neskelbtini), priešiškai nusiteikusios daugelio pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, atžvilgiu, pilietis, galintis pabėgti ir pasislėpti nuo Lietuvos Respublikoje vykdomo baudžiamojo persekiojimo (duomenys neskelbtini), buvo gana reikšminga sprendžiant griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo kaltinamajam klausimą, tačiau ji nebuvo vienintelė, šią aplinkybę apygardos teismas įvertino visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir pagrįstai pratęsė kaltinamajam taikomo suėmimo terminą dar trims mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nediskriminavimo principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.
14. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
15. O. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalies sąraše, jis kaltinamas 2014–2022 m. dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai padaryti nusikaltimai, susiję su disponavimu labai dideliu kiekiu įstatymo uždraustų medžiagų bei jų kontrabanda, kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuotose veikose nebuvo antraeilis, veikos buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, koordinuotos, galimai padarytos siekiant savanaudiškų tikslų. Gynėjas skunde akcentuoja, kad O. K. turi legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. (duomenys neskelbtini) nuomoja nekilnojamąjį turtą, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Priešingai, iš kovos su narkotikais biuro pareigūno 2022 m. sausio 12 d. protokole Nr. 00132/2022/000037 pateiktos informacijos matyti, jog O. K. nėra pagrindęs savo lėšų kilmės, nors iki sulaikymo gyveno dideliame bute (duomenys neskelbtini), naudojosi aukščiausios klasės nuomojamu automobiliu, oficialių pragyvenimo šaltinių ir pajamų neturėjo, didžioji išlaidų dalis buvo apmokama grynaisiais, be to, O. K. neturi ir banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). Įvertinus inkriminuotų nusikaltimų mastą ir jų sistemingumą, darytina išvada, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis O. K. galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų, šios lėšos buvo iš esmės pagrindinis kaltinamojo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis O. K. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.
16. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Viena iš kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, jog būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau pabrėžtina, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, jog ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariai (tarp jų ir O. K.) disponavo labai didelėmis pinigų sumomis ir prabangos daiktais, jie galimai kaupė pinigų fondą, kuriame sukauptos lėšos buvo naudojamos teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, jų advokatų darbo apmokėjimui, be to, nusikalstamo susivienijimo dalyviai galimai disponavo ir kontrabanda gabeno itin didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurių vertė juodojoje rinkoje labai didelė. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes kartu su kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bei kitais bylos duomenimis, daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje užstatas, net ir gana didelis, kokį siūlo kaltinamojo gynėjas, vis tik yra neadekvati ir netinkama kardomoji priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo O. K. skirti ir kitas, vieną ar kelias, švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
17. Kaltinamojo O. K. gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad tiek asmenims, kuriems pareikšti analogiški kaltinimai baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Latvijoje, tiek kitiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, nėra pagrindas netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės O. K.. Vien tai, jog O. K. ir kitiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje pareikšti panašūs ar analogiški kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija yra vienoda ir jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Ta aplinkybė, jog ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra priežastis netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės O. K., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Juo labiau jokios teisinės galios nagrinėjamu atveju neturi kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad Latvijoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamieji buvo paleisti iš suėmimo, teismui paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės šiose bylose yra skirtingos.
18. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo O. K. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taikoma kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. O. K. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). EŽTT praktikoje ne kartą nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jeigu tam yra svarių priežasčių. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, O. K. kalinimas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
19. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartis, kuria kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo O. K. (O. K.) gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartimi kaltinamajam O. K. (O. K.) pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.