Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties, kuria R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. kaltinamas tuo, kad dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, t. y. jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (konkretus nusikalstamų veikų aprašymas pateiktas kaltinamojo akto 55–66 lapuose).

2. Prokuroro 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. L. pripažintas įtariamuoju, inkriminuojant jam BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2022 m. lapkričio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO). R. L. sulaikytas (duomenys neskelbtini) Karalystėje ir 2023 m. sausio 13 d. 00.02 val. perduotas Lietuvos Respublikai.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 13 d. nutartimi R. L. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas nustatytas 3 mėnesiams – iki 2023 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų, vėliau Vilniaus apygardos teismo nutartimis R. L. taikomos kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis apygardos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtinti suėmimo skyrimo (jo pratęsimo) pagrindai ir sąlygos vis dar egzistuoja.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo R. L. gynėjas Raimundas Jurka skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir kaltinamajam paskirti kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad duomenų pakankamumo kriterijus turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, ypač kai nagrinėjamoje byloje yra keliolika kaltinamųjų. Taikant griežčiausią kardomąją priemonę turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina kaltinimų pagrįstumą, bet ir nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas.

5.2. Apygardos teismo argumentai, kuriais jis rėmėsi pratęsdamas R. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, neparemti konkrečiais bylos duomenimis. Nagrinėdamas šį klausimą teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, jog pareikšti kaltinimai padarius nusikaltimą savaime nėra pakankama priežastis skirti suėmimą – nesvarbu, koks sunkus yra inkriminuojamas nusikaltimas ir kaip įtikinamai atrodo prieš įtariamąjį ar kaltinamąjį surinkti įkalčiai.

5.3. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad suėmimas kaltinamajam buvo paskirtas dar 2022 m. lapkričio 4 d., ir taikomas jau daugiau kaip du metus, todėl akivaizdu, kad jo paleidimas iš suėmimo nepakenktų baudžiamojo proceso sėkmei. Byla nagrinėjama teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti ir mažiau griežtomis kardomosiomis priemonėmis, kurios kartu leistų kaltinamajam toliau palaikyti tvirtus ryšius su savo vaikų motina ir vaikais, kitais artimaisiais. Vien tai, kad R. L. gyveno užsienyje, ir šio fakto nedeklaravo, dar nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis, gali bėgti ar slėptis nuo teismo proceso. Teismo nutartyje abstrakčiai teigiama, kad kaltinamojo gyvenimas užsienyje esą rodo, jog asmens nesieja artimi ryšiai su šeimos nariais Lietuvoje. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnė J. S. 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl R. L. gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad po narkotinių medžiagų sulaikymo vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių R. L. kartu su sugyventine ir bendrų vaikų motina D. T. ir mažamečiais vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini) Karalystę, kur šiuo metu nuolat gyvena. Svarbu įvertinti ir tai, kad pastaruoju metu R. L. palaiko ryšius su savo mažamečiais vaikais, trumpalaikių pasimatymų metu su jais bendrauja. Ši ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti tuo, kad būdamas laisvėje R. L. ne tik nebėgtų nuo teisėsaugos ar teismo, bet to ir nenorėtų daryti dėl ryšio su savo vaikais. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis užsienyje gyveno vienas, nors gynėjo į bylą pateiktos nuotraukos rodo priešingai.

5.4. Sprendžiant klausimą dėl suėmimo pratęsimo apygardos teisme išties buvo pateiktas R. L. sugyventinės D. T. prašymas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo R. L.. Prašymas grindžiamas tuo, kad dėl R. L. ilgalaikio suėmimo, kuris trunka jau daugiau kaip dvejus metus, jo atžalos – dvi mažametės dukros patiria didžiulę žalą nesant namuose tėvo, negalėdamos su juo bendrauti joms įprastoje aplinkoje.

5.5. Be to, R. L., priešingai, negu teigiama skundžiamoje nutartyje, turi stiprius ryšius su tėvais, gyvenančiais ne Vilniuje.

5.6. Bylos duomenimis nepagrįsti ir teismo teiginiai, kad darbo, už kurį kaltinamajam būtų mokama minimali mėnesio alga, potencialus praradimas nesulaikytų jo nuo bandymo pabėgti (pasislėpti) nuo teismo, kaip ir teiginys, kad R. L. gyvenimo būdas nepagrindžiamas oficialiomis pajamomis. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog tyrimas dėl nepagrįsto praturtėjimo atliekamas kitame ikiteisminiame tyrime ir šiuo metu nėra baigtas. Todėl šie teismo argumentai negali būti vertinami ir sprendžiant dėl kito suėmimo pagrindo pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jog kaltinamasis galimai darys naujas nusikalstamas veikas.

5.7. Teismas nesivadovavo gynybos pateiktais argumentais, kad šiuo metu taikoma kardomoji priemonė apriboja kaltinamojo galimybę palaikyti tamprius ryšius su savo artimaisiais ir visapusiškai dalyvauti jo mažamečių vaikų gyvenime. Teismas nepateikė faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, kad R. L. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Gynėjo teigimu, užstato paskyrimas, taip pat atsižvelgiant ir į nuteistojo šeiminius ryšius, būtų pakankama priemonė užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas R. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes ir laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

8. Būtina bet kokios kardomosios priemonės taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šią aplinkybę skundžia kaltinamojo gynėjas, skunde nurodydamas, kad skundžiamoje nutartyje išvardinti duomenys, kurie, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, jog R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nėra susieti su konkrečiu kaltinamuoju, t. y. R. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys – užsienio valstybių pagal Europos tyrimo orderius bei tarptautinės teisinės pagalbos prašymus pateikta informacija, taip pat veikiant Jungtinėje tyrimo grupėje (dėl bendravimo kriptuoto ryšio platforma, dėl narkotinės medžiagos sulaikymo Latvijos Respublikoje ir kt.), procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktoje medžiaga, kratų, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek skirtingose užsienio valstybėse protokolai, specialistų išvados (dėl narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, DNR), liudytojų parodymų, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog juose atsispindi R. L. bei kitų kaltinamųjų veiksmai, bendravimas (pvz., duomenys apie R. L. atsispindi Europolo pateiktoje informacijoje, Prancūzijos institucijų pranešimuose, „SKY Ecc“ platformos duomenų apžiūros protokoluose, kratose protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose). Svarbu pažymėti, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

9. Vilniaus apygardos teismas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamojo atžvilgiu pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

11. R. L. kaltinamas vieno sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga suėmimo taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju šios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos tinkamai įvertino apygardos teismas.

12. Iki sulaikymo R. L. Lietuvoje oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, Lietuvoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, pagal EAO buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Karalystėje, anksčiau gyveno ir JAV. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas R. L., yra tarptautinio pobūdžio, jų vykdymas galimai truko ilgą laiką (daugiau nei 8 metus). Kaip matyti iš R. L. pareikštų kaltinimų turinio, nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, buvo gerai organizuotos, vykdomos sistemingai. Taigi minėti duomenys suteikia pagrindo manyti, kad R. L. gali turėti ryšių užsienio valstybėse ir jais pasinaudodamas bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia ir jo bendravimas su artimaisiais. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Karalystėje R. L. gyveno kartu su artimaisiais, ką, pasak gynėjo, patvirtina ir skunde cituojamas tarnybinis pranešimas. Nagrinėjant skundą gynėjas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog kaltinamasis 2022 m. su šeima kartu laiką leido užsienyje. Sutiktina, kad šios aplinkybės rodo R. L. ryšius su artimaisiais, tačiau, teismo vertinimu, jos leidžia spręsti ir tai, kad kaltinamojo ryšiai užsienyje yra pakankamai stiprūs, ir kad jis turi galimybę svetur sukurti gyvenimo centrą.

13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbios aplinkybės, kad R. L. galimai disponavo netikrais ir suklastotais kelių valstybių (Izraelio, Rumunijos, Lietuvos) asmens tapatybės dokumentais su savo nuotraukomis, kuriuos sulaikymo metu bandė sunaikinti (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. P. 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas), (duomenys neskelbtini) Karalystėje butą nuomojosi svetimu vardu (tuo pačiu vardu buvo išduoti ir suklastoti asmens tapatybės dokumentai, kuriais R. L. naudojosi).

14. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas šiuo atveju nustatytas pagrįstai.

15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

16. R. L. anksčiau teistas, ir, nors teistumai šiuo metu yra išnykę, iš jų matyti, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu šiuo metu jis kaltinamas, yra žymiai sunkesnės nei praeityje padaryti nusikaltimai. Nors iki sulaikymo kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, tačiau atliekant kratą jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje, buvo rasti prabangos daiktai, kurių žemiausia rinkos kaina yra 478 400 Eur. Vertinant aplinkybę, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai susiję su tikslu realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Rusijos Federacijoje ir kitose valstybėse, kontrabandos būdu jas gabenant per kelias Europos valstybes, pakankamai ilgą šių nusikalstamų veikų darymo laikotarpį (daugiau nei aštuoni metai), yra pagrindas išvadai, jog kaltinamasis galėjo lėšų pragyvenimui įgyti darydamas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pagrįstai vertino, jog aplinkybė, kad R. L. paleistas iš suėmimo būtų įdarbintas ir galėtų dirbti, nebūtų esminis faktorius, sulaikantis R. L. nuo tolimesnio nusikalstamų veikų. Aplinkybė, jog, pasak gynėjo, R. L. šioje byloje nebuvo pareikšti kaltinimai pagal BK 189¹ straipsnį, teismui savaime netrukdo vertinti kaltinamojo turtinės padėties. Kaip minėta pirmiau, teismas procese dėl kardomųjų priemonių klausimo dėl asmens kaltės nesprendžia, bet nustato, ar bylos duomenys, sudaro pakankamą pagrindą manyti, ar kaltinamasis vengs baudžiamojo persekiojimo ar darys naujas nusikalstamas veikas. R. L. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, jų organizuotumas ir ilgalaikis darymas, leidžia spręsti, kad kaltinamasis galimai nusikalto neatsitiktinai, ir iš galimai gyveno iš nusikalstamų veikų darymo. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nagrinėjamu atveju nustatytas pagrįstai.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais dėl galimybės R. L. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir/ar užstatą. Byloje esantys duomenys apie galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir mastą neleidžia teismui daryti išvados, jog nurodytos kardomosios priemonės (ar bet kurių kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas), būtų tiek pat veiksmingos. Sutiktina, kad intensyvi priežiūra bei užstatas gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau vis tik šios kardomosios priemonės, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebūtų pakankamos, kad sumažintų galimybę kaltinamajam slėptis ar daryti naujas nusikalstamas veikas, veikti kartu su kitais asmenimis arba jų pagalba. Be to, kaip jau aptarta pirmiau, kaltinamasis galimai iš nusikalstamų veikų turėjo pajamų šaltinį, pinigų sumos, kuriomis asmuo galėjo disponuoti, galėjo būti pakankamai didelės, todėl net ir didelės užstato sumos praradimas gali nesulaikyti kaltinamojo nuo jo bandymo pasislėpti.

18. Sutiktina, kad suėmimas R. L. taikomas jau pakankamai ilgą laiką, tačiau įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes – inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, R. L. gyvenimo būdą – šiuo metu jam taikomos kardomosios priemonės terminas yra adekvatus kardomąja priemone siektinų tikslų atžvilgiu. Baudžiamoji byla yra didelės apimties, joje, be R. L., kaltinamai pareikšti dar penkiolikai asmenų, teisiamieji posėdžiai byloje suplanuoti iki gegužės mėnesio pabaigos, šiuo metu byloje apklausiami liudytojai, todėl akivaizdu, kad byla nėra vilkinama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti gynėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.