Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, išnagrinėjo kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 24 d., pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. R. turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Taip pat V. R. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu, dalyviais ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos. Šie V. R. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 25 straipsnio 5?dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).

II. Skundo argumentai ir prašymai

6.1. Skunde pažymima, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą, ypač kai jis taikomas gana ilgą laiką, turi pagrįsti konkretūs faktiniai duomenys apie turto įgijimą iš piniginių lėšų, gautų galimai darant nusikalstamas veikas, o ne prielaidos dėl nusikalstamų veikų turtinio pobūdžio. Gynėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad tik priimant galutinį procesinį sprendimą byloje bus nustatinėjama turto kilmė, kadangi tai yra viena iš įrodinėtinų aplinkybių, kuri yra susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu. Tokia pozicija neatitinka minėto įstatymo aiškinimo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas bet kurioje proceso stadijoje, nes tai nėra siejama su baudžiamosios bylos išnagrinėjimu. Tokia teismo pozicija taip pat pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą.

6.2. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. R. turtui galioja jau 2 metus 6 mėnesius. Toks laikas, gynėjo teigimu, tikrai buvo pakankamas tam, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje būtų atliktas turto tyrimas, nustatytas turto įgijimo teisėtumas ir duomenys, kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, būtų perduoti teismui. Gynėjo nuomone, nėra pateisinamas formalus procesinės prievartos priemonės taikymas, neatliekant jokių tyrimo veiksmų arba nesprendžiant šio klausimo teisme, nes tokiu atveju šios procesinės prievartos priemonės taikymo laikinumas praranda prasmę. Gynėjo vertinimu, kuo ilgiau taikomas konstitucinis nuosavybės teisės ribojimas, tuo atsakingiau turi būti vertinamas jo pagrįstumas.

6.5. Pasak kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko, laikinas nuosavybės teisės apribojimas tais pačiais pagrindais buvo taikomas su V. R. susijusių asmenų A. B. ir V. B. turtui, darant prielaidas, kad tas turtas priklauso kaltinamajam arba buvo įgytas panaudojant iš nusikalstamų veikų darymo gautas pinigines lėšas. Tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo panaikintas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartis). Gynėjo teigimu, tokia teismo pozicija patvirtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas bet kurioje proceso stadijoje ir tai nėra siejama su baudžiamosios bylos išnagrinėjimu.

6.6. Gynėjo advokato Tomo Kaminsko nuomone, apygardos teismas nepagrįstai sprendė, kad jokie baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog monetos ir grynieji pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso ne V. R.. Tokia prielaida padaryta tik dėl to, kad V. R. dukrai U. R. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu seifuose buvo rastos dėžutės su monetomis, kurios neturi jokių nuosavybės dokumentų ir tos monetos automatiškai priskirtos V. R., nors seifuose taip pat rasti ir kiti daiktai, kurie priklausė V. B.. Taip pat kratos metu rasti grynieji pinigai, kurie taip pat automatiškai priskirti V. R. nuosavybei, visiškai nesiaiškinant aplinkybių, patvirtinančių jų priklausomybę.

6.7. 2022 m. lapkričio 22 d. kratos protokolas patvirtina, kad darant kratą V. R. pareigūnams iš karto nurodė, jog visos monetos ir grynieji pinigai priklauso V. B.. Tai, gynėjo teigimu, yra logiška, nes ji tame name gyvena jau virš 20 metų ir turi sukaupusi savo asmeninio turto. 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. liepos 3 d. monetų apžiūros protokolai patvirtina, kad monetų išleidimo metai varijuoja, pradedant 2007 m. ir baigiant 2021 m. Be to, Lietuvos bankas išleidžia ribotą kiekį tam tikro nominalo kolekcinių monetų tiems metams, jos pardavime būna tikrai trumpą laiką ir yra greitai superkamos. Todėl monetų išleidimo metai gali būti prilyginami monetų įsigijimo metams, kadangi tas monetas V. B. periodiškai pirkdavo kaip investicijas taupymui arba gaudavo kaip dovanas įvairių švenčių proga. Šią aplinkybę ji pati ne kartą patvirtino apklausų metų.

6.8. Skunde pažymima, kad buvo atliktas V. B., kaip su V. R. susijusio asmens, turto tyrimas ir, gavus rezultatus, turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo panaikintas. Taigi V. B. įrodė savo turto įgijimo kilmę. V. B. turtinė padėtis buvo tikrai pakankama tam, kad ji įsigytų ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir kolekcines monetas taupymui bei turėtų grynųjų pinigų. Gynėjo manymu, visiškai nepagrįsta riboti nuosavybes teises, o vėliau galimai ir konfiskuoti turtą – monetas ir grynuosius pinigus, kurie ne tik nepriklauso V. R., bet ir buvo įgytos gerokai iki V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų – 2014 m. Skunde pažymima, kad kolekcinės monetos buvo perkamos nuo 2007 m. Šis laikotarpis nepatenka į V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiką. Akivaizdu, kad kuo ilgiau bus varžomos nuosavybės teisės į turtą, nesant tam objektyvaus pagrindo, tuo didesnė žala bus padaryta teisėtiems turto savininko interesams, šiuo atveju ir V. B. interesams.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas 6 mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. R. turtui, nutarties 1–5 ir 8–10 punktuose nurodytam turtui nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą.

10. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip ir dėl bet kurios kitos procesinės prievartos priemonės, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika.

11. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 5 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 4 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti: liudytojų parodymuose, Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos Marselio tyrimo skyriaus 2022 m. balandžio 23 d. teismo pavedimo tyrimo ataskaitoje Nr. 00133, Prancūzijos Respublikos nacionalinės žandarmerijos 2022 m. sausio 25 d. procesinės prievartos priemonių taikymo protokole Nr. 00133, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. G. 2021 m. vasario 10 d. pažymoje Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos gautos panaudojant technines priemones specialia tvarka Nr. 38-2(DS)-705-RN, duomenyse, gautuose pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, eksperto išvadose, tarnybiniuose pranešimuose, apžiūros protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Svarbu pažymėti, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, jog būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

12. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė konstatavęs, kad nėra išnykę šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 151 straipsnyje, t. y. galimas turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas.

13. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamojo turtas, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galimai yra gautas ar įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Kaip jau minėta, V. R. yra kaltinamas tuo, kad jis organizavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą. Nors V. R. iš tiesų nėra inkriminuojamas konkrečios pinigų sumos iš nusikalstamos veikos gavimas, šiuo metu baudžiamojoje byloje nėra atliktas V. R. turto tyrimas, tačiau nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis yra kaltinamas, pobūdis, jų padarymo aplinkybės bei jo vaidmuo nusikaltimų padaryme (nusikalstamo susivienijimo organizavimas, narkotinių medžiagų kiekis, jų vertė neteisėtoje rinkoje) leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų arba siekė ekonominės naudos, kuri galimai atitinka turto, kuriam būtų taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, požymius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje įstatymas reikalauja tik duomenimis pagrįsto manymo, jog konkretus turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir galėtų būti konfiskuotas ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų nagrinėjamu atveju pakanka.

14. Kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko teigimu, grynieji pinigai ir proginės monetos, priklauso ne V. R., bet jo sugyventinei V. B., o laikrodis „Rolex“ yra įgytas iš paveldėto turto. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, visos gynėjo skunde dėl turto, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklausomybės keliamos versijos, bus patvirtintos arba paneigtos teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje, BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka ir skunde minimus duomenis įvertintinus kitų byloje esančių duomenų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog V. R. turtas, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, buvo gautas arba įgytas ne iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, o iš paveldėto turto arba priklauso ne kaltinamajam, o kitiems asmenims (V. B.). Tokios pozicijos jau ne kartą laikėsi aukštesnysis teismas, pasisakydamas dėl iš esmės analogiškų gynėjo skundų argumentų ankstesnėse nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-211-843/2024, Nr. 1S-313-843/2024, Nr. 1S-39-626/2025). Be to, kaip pagrįstai skunde akcentuoja ir kaltinamojo V. R. gynėjas, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti nedelsiant panaikinamas arba jo apimtis sumažinama bet kuriame baudžiamojo proceso etape.

15. Kaltinamojo V. R. gynėjo teigimu, ankstesnėmis aukštesniojo teismo nutartimis buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas A. B. ir V. B. turtui. Atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami, vertinant individualias byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad, nepriklausomai nuo šios procesinės prievartos priemonės taikymo V. R. laikotarpio, tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teismas proceso metu nustatys, kad taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo V. R. turtą nėra pagrindo, procesinės prievartos priemonės taikymas privalės būti nedelsiant nutrauktas (BPK 151 straipsnio 8 dalis) arba pakeistas procesinės prievartos priemonės taikymo mastas.

16. Nekyla abejonių dėl to, kad taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų, todėl šiuo atveju šios priemonės taikymo proporcingumo ir reikalingumo nepaneigia ir šios priemonės taikymo trukmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, pareikštų kaltinimų kiekį, bylos apimtį ir sudėtingumą (kaltinimai pareikšti 16 asmenų; byloje yra 51 liudytojas; bylą sudaro 213 tomų), bylos nagrinėjimo stadiją (byloje atliekamas įrodymų tyrimas; posėdžiai suplanuoti iki 2025 m. gruodžio 9 d.), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikoma procesinės prievartos priemonė proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis) nepažeidžia.

17. Priešingai nei skunde tvirtina kaltinamojo V. R. gynėjas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, jog ji negali būti taikoma ilgą laiko tarpą, netgi iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki teismui byloje priimant galutinį sprendimą nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, šiuo konkrečiu atveju – galimas turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas. Šiuo metu kaltinamojo V. R. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. R. turtui, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl skunde išdėstytų argumentų šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.