Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo J. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo J. S. turtui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-186-1053/2024, kurioje, J. S. kartu su kitais asmenimis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, prokuroro 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo J. S. piniginėms lėšoms, esančioms Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jomis disponuoti, leidžiant įplaukas į šią sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismo nutartimis procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas, pakeitus ribojimų taikymo pagrindą – siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo J. S. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, nuo 2024 m. lapkričio 24 d., paliekant anksčiau galiojusias ribojimų sąlygas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo J. S. gynėjas advokatas V. Sirvydis skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir pakeisti laikino nuosavybės teisės ribojimo sąlygas – leisti kaltinamajam kas mėnesį disponuoti 924 Eur suma savo mažamečių vaikų išlaikymui.

4.1. Nurodo, kad kaltinamasis J. S. turi dvi mažametes dukras, ilgą laiką jam buvo taikomas suėmimas, neturėjo galimybės dirbti, todėl itin sumažėjo jo šeimos pajamos ir santaupos. Gynėjo vertinimu, aplinkybė, kad J. S. 2024 m. lapkričio 21 d. buvo paleistas į laisvę, galės dirbti, gauti teisėtų pajamų ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, nelaikytina pakankamu pagrindu pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi J. S. paskirtas 50 000 Eur dydžio užstatas, kurį kaltinamojo sugyventinė ir kiti asmenys įnešė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, dalis šios sumos yra pasiskolinta, pinigai, esantys banko sąskaitoje, kuriai taikomas apribojimas, yra būtini šeimos išlaikymui. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, nuo šios pareigos neatleidžia procesinis statusas baudžiamojoje byloje.

4.2. Gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, susijusius su tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K‑3‑236/2006, Nr. 3K-3-7/2013, Nr. 3K‑3-596/2013). Pažymi, kad kaltinamasis J. S. ilgą laiką nedirbo, prarado dalį profesinių įgūdžių, jo darbas yra susijęs su statybomis, dėl sezoniškumo tokių darbų paklausa yra itin nedidelė. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismai dažnai nustato tik dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžia naudotis tam tikro dydžio suma, paprastai ne mažiau nei 1 000 Eur (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S‑300‑1076/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1-75-1049/2023).

5. Atsiliepimu į skundą negauta. Prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. S. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo J. S. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundą, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad žemesnysis teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą visoms kaltinamojo banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms ir neleisdamas naudotis jų dalimi savo asmeninėms reikmėms, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taikomų ribojimų svarbą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Priešingai, nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, nagrinėjamu atveju vis dar nėra pagrindo keisti procesinės prievartos priemonės sąlygas, griežti nuosavybės teisių ribojimai yra būtini siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, todėl laikytina, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

7. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo ir pratęsimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 151, 152 straipsniuose. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti įtariamajam/kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už jo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas: 1) įtariamiesiems/kaltinamiesiems; 2) pagal įstatymus materialiai atsakingiems fiziniams asmenims; 3) fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą; 4) juridiniams asmenims, ir tik nustačius vieną iš trijų tokių ribojimų pagrindų: 1) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą; 4) nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui.

8. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek pagrindai, tiek sąlygos kaltinamojo J. S. nuosavybės apribojimams: laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tinkamam asmeniui – J. S., kuris yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, iš kurių galimai buvo gauta turtinė nauda. Egzistuoja taikomų nuosavybės apribojimų pagrindai – procesine prievartos priemone siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, jei bylą išnagrinėjus teisme J. S. banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos bus pripažintos atitinkančiomis BK 72 straipsnyje ar 72³ straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, todėl ribojimų taikymas nagrinėjamu atveju yra galimas ir pateisinamas.

9. Skunde nurodoma, kad šioje proceso stadijoje galėtų būti švelninamos J. S. taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygos ir leidžiama kaltinamajam kas mėnesį disponuoti 924 Eur suma savo mažamečių vaikų išlaikymui, tačiau tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo. Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos J. S. galimai buvo gautos nusikalstamu būdu, yra pagrindo manyti, kad šis turtas bus pripažintas konfiskuotinu. Nei teismui pateiktoje bylos medžiagoje, nei kaltinamojo gynėjo skunde aukštesniajam teismui ar Lietuvos teismų sistemoje LITEKO, nėra duomenų apie J. S. šiuo metu gaunamą darbo užmokestį ar Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam skiriamas nedarbo išmokas, kurie būtų pervedami į banko sąskaitą, kuriai taikomi apribojimai. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių prastą kaltinamojo šeimos turtinę padėtį. Teismui neturint jokių duomenų apie kaltinamojo teisėtai gaunamas pinigines lėšas, prastą šeimos turtinę padėtį, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl leistinos disponuoti sumos, skirtos šeimos poreikių patenkinimui, nustatymo. Kaltinamasis J. S. gali teikti bylą nagrinėjančiam teismui duomenis, susijusius apribotų piniginių lėšų kilme, gaunamu teisėtu darbo užmokesčiu ar išmokomis, šeimos turtine padėtimi ir pan., siekdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar sušvelninimo, tačiau šiuo metu, aukštesniajam teismui neturint jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apribojimų masto keitimo būtinybę (išskyrus kaltinamojo gynėjo deklaratyvius teiginius), procesinės prievartos priemonės sąlygos paliekamos nepakeistos.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad J. S. yra darbingo amžiaus asmuo, turintis galimybę susirasti kitą darbą, nesusijusį su statybų veikla, todėl negalima teigti, kad jis yra eliminuotas iš darbo rinkos ir kad dėl šios priežasties būtina jam suteikti galimybę naudotis galimai nusikalstamu būdu gautu turtu. Pareiga pasirūpinti savo šeimos finansine gerove tenka ne vien kaltinamajam J. S., bet ir jo sugyventinei E. I., byloje nėra duomenų apie tai, kad ji negali dirbti, nėra duomenų, kad iki šiol šeimos poreikiai nebuvo užtikrinti. Be to, atkreiptinas kaltinamojo ir gynėjo dėmesys į tai, kad šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas tik vienoje banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, J. S. gali laisvai disponuoti kitu turimu turtu, o pradėjęs dirbti turės galimybę atsidaryti naują banko sąskaitą ir taip prisidėti prie šeimos išlaikymo ir užtikrinti mažamečių vaikų poreikius.

11. Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja procesinės prievartos priemonės taikymo metu atsiradusias neigiamas pasekmes – sukeltus finansinius nepatogumus, tačiau bet kokia procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises ir kilusios pasekmės savaime nereiškia, kad apribojimai yra taikomi neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo/panaikinimo padarinius. Nagrinėjamu atveju tokiais griežtais nuosavybės teisių apribojimais siekiama išsaugoti kaltinamojo J. S. turtą, kad jis nebūtų perleistas kitiems asmenims ar sunaudotas, dėl ko jo konfiskavimas galėtų būti apsunkintas arba taptų neįmanomas. Atsižvelgiant į gresiančią žalą, kuri galėtų kilti pakeitus laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą, aukštesniojo teismo vertinimu, visoms J. S. banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms taikomi ribojimai yra proporcingi, suderinami su bendraisiais principais, BK, BPK išdėstytomis taisyklėmis ir šiuo metu negali būti švelninami.

12. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kitose baudžiamosiose bylose buvo taikomos švelnesnės procesinės prievartos priemonės negu J. S. (įtariamiesiems/kaltinamiesiems buvo leidžiama naudotis tam tikra pinigų suma), šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra svarbios sprendžiant J. S. turtui taikomų apribojimų pagrįstumą. Pažymėtina, jog teismas, skirdamas ar pratęsdamas procesinės prievartos priemonės terminą ir apimtį vertina su konkretaus įtariamojo ar kaltinamojo asmenybe ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis susijusią medžiagą. Skirtingų procesinės prievartos priemonių taikymas nesudaro pagrindo pažeisti lygybės prieš įstatymą principo, o užtikrina objektyvų, individualizuotą apribojimų skyrimą.

13. Nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, todėl nustačius, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, nustačius, kad piniginės lėšos buvo gautos teisėtu būdu ir negalės būti pripažįstamos konfiskuotinu turtu ar nustačius kitas reikšmingas aplinkybes, remiantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, ji galės būti nedelsiant panaikinta, o paaiškėjus, jog iš tikrųjų laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą buvo taikomas nepagrįstai ir dėl to jo savininkas patyrė nuostolių, pažeistos teisės galės būti ginamos civilinio proceso tvarka.

14. Kaltinamojo J. S. gynėjas skunde aukštesniajam teismui nepateikia jokių naujų, dar nežinomų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad būtina keisti procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygas, todėl laikytina, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo J. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.