Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad organizavo „X.“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir nuo 2014 m. iki 2022 m. pabaigos jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir organizavo jų kontrabandą: būdamas „X.“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu ir vienu iš organizatorių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, šių medžiagų kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos; taip pat būdamas „X.“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu ir vienu iš organizatorių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir kitais ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d., organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo) – įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje.

2. Be to, D. P. pagal BK 25 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad, būdamas „X.“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir jais disponavo.

3. Aukštesnysis teismas pažymi, kad detalūs kaltinimai, pareikšti D. P., yra išdėstyti kaltinamajame akte, taip pat ne kartą buvo nurodyti ir ankstesnėse Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, todėl šioje nutartyje detaliai atkartoti D. P. pareikštų kaltinimų nėra tikslinga.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Kardomoji priemonė – suėmimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys išsamiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, taip pat ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, nagrinėjant skundus dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo. Vertindamas duomenų pakankamumą, Vilniaus apygardos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, todėl nėra pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti D. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia jam taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą. Duomenų pakankamumo kriterijus šiuo konkrečiu atveju neginčijamas ir kaltinamojo gynėjo skunde.

13. Konstatuojant šią išvadą atsižvelgtina ir į tai, kad D. P. yra kaltinamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, veikiant ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurioje D. P. vaidmuo, sprendžiant iš jam pareikštų kaltinimų, nebuvo antraeilis. Priešingai, jis galimai organizavo šį nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir koordinavo kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių veiksmus, šiems darant apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurie buvo iš anksto detaliai suplanuoti, siekiant disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei neteisėtu ginklų laikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje baudžiamajame įstatyme yra numatyta pati griežčiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Sutiktina su D. P. gynėjo skundo teiginiais, kad vien tik asmeniui gresianti ilgalaikė, net ir pati griežčiausia, laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau neabejotina, kad galimas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali turėti didesnę įtaką asmens slapstymuisi. Todėl spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto suėmimo pagrindo buvimo, kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą apygardos teismas įvertino ne atsietai, kaip teigiama skunde, o kartu su D. P. socialiniais ir ekonominiais ryšiais Lietuvos Respublikoje bei kitose užsienio valstybėse, taip pat kaltinamojo asmenybe, padarydamas pagrįstą išvadą, kad vien tam tikrų skunde deklaruojamų ryšių turėjimas Lietuvos Respublikoje nėra pakankamas pagrindas galimam kaltinamojo pasislėpimui užkardyti.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki sulaikymo kaltinamasis D. P. nors ir buvo deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turėjo įgijęs nekilnojamojo turto, tačiau su sugyventine ir dvejais mažamečiais vaikais pakankamai ilgą laiką gyveno Prancūzijoje. Remiantis SODRA duomenimis, D. P. iki 2022 m. gruodžio 30 d. dirbo UAB „S.“, tačiau duomenų apie gautą darbo užmokestį iki sulaikymo nėra. Be to, kaip nurodė pats kaltinamasis, šioje įmonėje jis dirbo nuotoliniu būdu, kas apygardos teismui pagrįstai neleido D. P. ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika laikyti itin tvirtais, kurie galėtų pakankamai sumažinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką.

15. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad be kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, D. P. kaltinamas kartu su kitais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais vykdęs itin stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabandą iš Libano Respublikos, Ispanijos Karalystės, per Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją, į Rusijos Federaciją ir kitas kaltinime nurodytas užsienio valstybes, todėl neabejotina, kad kaltinamasis gali turėti ryšių ir šiose valstybėse. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, susijusios su didelio masto narkotinių medžiagų kontrabanda, apimančia didelę dalį skirtingų pasaulio valstybių, paprastai savaime leidžia spręsti apie galimas asmens sąsajas su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, be kita ko, ir su užsienyje veikiančiais asmenimis, todėl tokie asmenys, kurių dalis šio baudžiamojo proceso metu vis dar nenustatyti, būdami suinteresuoti nuslėpti savo dalyvavimą vykdant nusikaltimus, gali padėti slapstytis kaltinamajam. Juo labiau jog pagal D. P. pareikštus kaltinimus, dalis galimai jo organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavusių asmenų yra ir užsienio valstybių piliečiai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje išsamiai aptartus galimus kaltinamojo ryšius užsienio valstybėse, vien faktas, kad D. P. Lietuvos Respublikoje turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią po kaltinamojo sulaikymo sugrįžo ir jo šeima, nesudaro pagrindo manyti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas šiuo atveju nustatytas nepagrįstai.

16. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

17. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas D. P., susiję su pavojingiausia nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo forma bei narkotinių medžiagų kontrabanda iš užsienio valstybių, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, todėl jokių formalių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teisėjų kolegija neįžvelgia. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad nors kaltinamasis laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau anksčiau vis dėlto buvo fiksuotas nusikalstamas D. P. elgesys – Lietuvos Respublikoje D. P. buvo teistas 1993 metais, o 2005 metais – Nyderlandų Karalystėje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog apygardos teismas, vertindamas ankstesnius kaltinamojo teistumus, pažeidė draudimo du kartus bausti už tą patį (non bis in idem) principą, kadangi iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog ankstesni kaltinamojo teistumai buvo vertinti tik kaip kaltinamąjį D. P. charakterizuojantys duomenys, kurie, be kita ko, leido žemesniajam teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti ir pirmiau aptarti kaltinamojo socialiniai bei šeiminiai ryšiai realios įtakos D. P. polinkiams nusikalsti taip pat neturi, kadangi ir anksčiau kaltinamojo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl vien tik tam tikrų ryšių turėjimas laisvėje nelaikytinas pakankama garantija, eliminuojančia naujų nusikaltimų darymo riziką. Be to, iš D. P. pareikštų kaltinimų turinio matyti ir tai, kad kaltinamasis, galimai darydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, siekė ne tik materialinės naudos, tačiau ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe. Tokios faktinės aplinkybės, įvertinus dar ir tai, kad jokie duomenys apie oficialias D. P. pajamas, gautas Lietuvoje ar Prancūzijoje, bent jau šioje baudžiamojo proceso stadijoje negauti, patvirtina apygardos teismo pagrįstą manymą apie galimą kaltinamojo pajamų gavimą iš prekybos narkotinėmis medžiagomis. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis D. P., būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus analogiško pobūdžio naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT praktikoje, vertinant asmenims taikomo suėmimo teisėtumą ir proporcingumą narkotikų prekybos bylose, iš esmės pripažįstama šių nusikaltimų ir kovos su jais sunkumo reikšmė nustatant naujų analogiškų nusikaltimų padarymo pavojų kaip suėmimo pagrindą (pvz., EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje S. D. prieš Rusiją; 2021 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Ryazanov prieš Rusiją; 2019 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Velečka ir kiti prieš Lietuvą), todėl nagrinėjamu atveju ir šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija įžvelgia pagrindą tęsti kaltinamajam taikomo suėmimo terminą ir taip užtikrinti viešąjį interesą – apsaugoti visuomenę nuo galimų itin pavojingų nusikalstamų veikų ir įvykdyti teisingumą. Teismo vertinimu, šie interesai nusveria kaltinamojo interesus ir yra būtini, nes kitomis priemonėmis, bent jau šiuo metu, jų užtikrinti nėra galimybių.

19. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamojo gynėjo skundo motyvai, susiję su D. P. sveikatos būkle. Suimtieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti tokios pat kokybės ir lygio, kaip ir laisvėje esantys asmenys, gydymo paslaugas. Tai, kad sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją, o visi kalinami asmenys turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kalinami asmenys gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kalinamam asmeniui turi būti suteiktos, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2). Suimtųjų asmenų sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 24 straipsnyje, pagal kurį, būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam D. P. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis, jį yra ištikęs (duomenys neskelbtini) , taip pat diagnozuotos kitos lėtinio pobūdžio ligos. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad dėl tokios kaltinamojo sveikatos būklės D. P. negali būti taikomas suėmimas ar kad suėmimo taikymo vietoje, kur šiuo metu laikomas kaltinamasis, neužtikrinamas reikiamas gydymas, nėra. Duomenų, jog įtariamajam būtų reikalinga tokia medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje taip pat nėra. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nuo 2024 m. gegužės 14 d. numatyta, kad kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose įstaigos nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos suimtiesiems gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad D. P. sveikatos būklė nepaneigia tolimesnio jo izoliavimo nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų, galimybės ir neleidžia spręsti, kad dėl patiriamų suvaržymų kaltinamasis patiria nežmonišką ar kankinantį elgesį.

21. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skunde minimi pažeidimai dėl suėmimo sąlygų, t. y. pelėsio, netinkamos ventiliacijos suėmimo vietoje, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 37 straipsniu, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų veiksmai ir sprendimai, įskaitant ir skunde minimus pažeidimus dėl suėmimo vietos sąlygų tinkamo neužtikrinimo, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, šie skunde minimi argumentai nėra nauji, į juos ne kartą jau buvo atsakyta ankstesnėmis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, sprendžiant D. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo klausimą.

22. Kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti D. P. atžvilgiu taikant 100 000 Eur dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą ir kitas tarpusavyje suderintas kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Žemesnysis teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. P., pobūdį, sunkumą, jį charakterizuojančius duomenis, gresiančios bausmės dydį, padarė pagrįstą išvadą, kad siūlomas 100 000 Eur dydžio užstatas bei kitos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės šioje proceso stadijoje nėra pakankamos eliminuoti D. P. slapstymosi ir naujų nusikaltimų darymo riziką. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, jog kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Darydamas tokią išvadą, aukštesnysis teismas įvertina tai, kad šiuo atveju, pritaikius užstatą, galimas tik tam tikrų pajamų, o ne fizinės laisvės netekimas. Be to, teisėjų kolegos vertinimu, 100 000 Eur dydžio užstatas šiuo atveju nėra pakankamo dydžio, kuris kaltinamąjį D. P., atsižvelgiant į jam pareikštų kaltinimų pobūdį ir gresiančios bausmės dydį, galėtų atgrasyti nuo pasislėpimo ar naujų nusikaltimų darymo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 100 000 Eur dydžio užstatas šioje proceso stadijoje nėra pakankama kardomoji priemonė BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų užtikrinimui.

23. Priešingos išvados teisėjų kolegijai taip pat neleidžia daryti ir kaltinamojo gynėjo skunde prašoma paskirti kita švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Sutiktina su skundo argumentais, jog ši kardomoji priemonė ir (ar) kitų kompleksas yra efektyvios ir daugeliu atvejų gali padėti sumažinti asmens pasislėpimo riziką, tačiau nustačius kaltinamojo D. P. realias galybes išvykti į kitas užsienio valstybes, be kita ko, ir tokias, su kuriomis Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas yra neįmanomas arba itin apsunkintas (Rusijos Federacija) ir kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas bent jau šioje proceso stadijoje nebūtų pakankamas ir neatitiktų baudžiamojo proceso tikslų. Todėl apygardos teismo išvada, kad nė viena švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, šioje proceso stadijoje yra pagrįsta.

24. Kitiems skunde nurodytiems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės savaime nėra aplinkybė, leidžianti spręsti dėl šioje proceso stadijoje D. P. taikomo suėmimo nepagrįstumo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo joks kitiems baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems asmenims paskirtų kardomųjų priemonių lyginimas neatliekamas, nes kardomųjų priemonių skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia pareikštų kaltinimų pobūdis, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu kaltinamuoju, jo vaidmeniu galimai padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, asmenybe ir kt. Pagal baudžiamąją teisę, lygybės įstatymui principas realizuojamas pripažįstant, kad nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Tačiau vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, kad visiems asmenims, kaltinamiems padarius tokius pat nusikaltimus, turi būti paskirta ir vienoda kardomoji priemonė.

25. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo D. P. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šios išvados kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga, yra labai didelės apimties. Nepagrįsto bylos vilkinimo požymių teisėjų kolegija nenustatė, tokių požymių nenurodoma ir gynėjo skunde. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla nagrinėjama gana intensyviai, iki 2026 m. birželio 3 d. su proceso dalyviais suderinti net 20 teisiamųjų posėdžių laikai. Taigi toks operatyvus baudžiamasis procesas byloje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo D. P. kiek ilgiau nei 3 metus patiriami suvaržymai šioje proceso stadijoje nėra neproporcingi ir netruks neribotą laiką.

26. Pažymėtina, jog visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą bei siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Taigi įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui ir yra pateisinama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

27. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi kaltinamajam D. P. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 20 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.