Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-513-579/2026Teismo proceso Nr. 1-01-2-00004-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 19 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant prokurorui Zdzislav Tuliševski,kaltinamojo N. T. gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimto kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 23 d. iki 2026 m. gruodžio 23 d. Teisėjų kolegija, nustatė:Bylos esmėN. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) tuo, kad organizavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kuriam vadovavo D. P., neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, taip pat tuo, kad būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos, ir tuo, kad būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo) įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje. Teisėjų kolegijos pastaba: N. T. pareikšti kaltinimai išsamiai aprašyti kaltinamajame akte, ankstesnėse Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse dėl kardomųjų priemonių skyrimo ir jų termino pratęsimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi N. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant jos termino. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 18.40 val., N. T. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi N. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Pastarosios kardomosios priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo ne kartą tęsiamas, paskutinį kartą – skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 23 d. iki 2026 m. gruodžio 23 d.Skundo aukštesniajam teismui argumentaiKaltinamojo N. T. gynėja advokatė Egidija Belevičienė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam N. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui ir skirti kaltinamajam N. T. užstatą, intensyvią priežiūrą (nustatant griežčiausias jos taikymo sąlygas) ir kitų suderinamų kardomųjų priemonių kompleksą. Anot kaltinamojo gynėjos, skundžiama nutartis yra formali ir deklaratyvi. Joje nevertintos arba neteisingai vertintos naujos esminės aplinkybės, rodančios, kad dabartiniame proceso etape siekiant užtikrinti kaltinamojo N. T. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą nebėra neišvengiamos būtinybės taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Tolesnis šios kardomosios priemonės taikymas yra akivaizdžiai neproporcingas, nutartyje išdėstyti motyvai nėra pakankami. Atsižvelgus į šias aplinkybes, skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina. Skunde aukštesniajam teismui remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11, 122 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir kitais nutarimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose Jėčius prieš Lietuvą, Balčiūnas prieš Lietuvą, Morkūnas prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Bykov prieš Rusiją, Tomasi prieš Prancūziją, Borzhonov prieš Rusiją, Forminster,Enterprises Limited prieš Čekijos Respubliką, Smirnov prieš Rusiją bei kt., kasacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-34/2001, 3K-3-895/2003, 3K-3-390/2005), nustatančius reikalavimus kardomųjų priemonių taikymui. Be kita ko, nustatančius kardomųjų priemonių taikymo teisėtumo reikalavimus, reikalavimus pagrįsti realų (ne paremtą spėlionėmis ar prielaidomis), reikšmingą ir pakankamą (ne abstraktų) bent vieno suėmimo taikymo pagrindą, tinkamai motyvuoti teismų sprendimus nagrinėjamu klausimu, apsvarstant visus argumentus už ir prieš laisvės suvaržymą, įvertinant ar teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas EŽTK atžvilgiu. Anot kaltinamojo gynėjos, skundžiama nutartimi pratęsiant jos ginamajam N. T. suėmimo taikymą iki 4 metų ir 1 mėnesio nurodytų imperatyvių reikalavimų nesilaikyta, pažeistas proporcingumo principas. Teismas nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl šiam kaltinamajam ir toliau turi būti taikoma išimtinė, pati griežčiausia kardomoji priemonė – Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje perrašė (nukopijavo) tuos pačius teiginius iš ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo paskyrimo ir jo termino pratęsimo, nevertindamas šiuo metu egzistuojančių aplinkybių. Teismas, sprendžiantis dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo, negali apsiriboti ankstesniais procesiniais sprendimais, turi vertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio, anot kaltinamojo N. T. gynėjos, akivaizdu, kad nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi. Taip pat nebuvo laikomasi reikalavimo kas kartą vertinti, ar kardomųjų priemonių tikslų, įtvirtintų BPK 119 straipsnyje, neįmanoma pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šiuo atveju akivaizdu ne tik tai, jog naujų aplinkybių, kurios leistų dar kartą pratęsti jau ilgą laiką taikomo suėmimo terminą, neatsirado, bet ir esminės aplinkybės, kurios buvo akcentuojamos ankstesniuose teismų sprendimuose, išnyko arba prarado savo reikšmę.Skunde aukštesniajam teismui aptardama nustatytą kaltinamojo N. T. suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, gynėja pažymi, kad skundžiamoje nutartyje išimtinis dėmesys buvo suteiktas jos ginamajam pareikštų kaltinimų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui. Pastarosios aplinkybės BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra paminėtos. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti ar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tuo tarpu nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai tokią išvadą patvirtina kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas nesivadovavo EŽTT praktika, kurioje aptariamas suėmimo skyrimo termino ilgumas, gresiančios bausmės griežtumas, ryšiai užsienyje, ankstesnis asmens elgesys, susijęs su pasislėpimu (EŽTT sprendimai bylose Celejewski prieš Lenkiją, Osuch prieš Lenkiją, Idalov prieš Rusiją, Becciev prieš Moldovą, W. prieš Šveicariją, Sulaoja prieš Estiją, Galambos prieš Vengriją, Chernyshov prieš Lenkiją, Topekhin prieš Rusiją). Taip pat neatsižvelgė į EŽTT suformuluotus išaiškinimus, kad kaltinimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą – nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai bebūtų ir kaip įtikinamai atrodo prieš kaltinamąjį surinkti duomenys. Suėmimo negalima pagrįsti remiantis vien galimos bausmės griežtumu.Skundžiamoje nutartyje teismas, anot kaltinamojo N. T. gynėjos, tinkamai neįvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių. Prielaidos, kad N. T. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais, kurių pagalba galėtų bandyti bėgti bei slėptis, yra nepagrįstos, deklaratyvios. Nenurodžius konkrečių duomenų, vien kaltinamajam pareikštų kaltinimų pobūdis, t. y. faktas, kad jam inkriminuotas veikimas nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo forma, kad inkriminuoti nusikaltimai yra tarptautinio pobūdžio, nepagrindžia fakto, jog šis kaltinamasis gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais, kurių pagalba galėtų bandyti bėgti bei slėptis. Tai, jog kaltinamasis anksčiau kurį laiką gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o pastaruoju metu dalį laiko su savo šeima gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), anot gynėjos, taip pat nereiškia, kad šiose užsienio šalyse N. T. įgijo nusikalstamų ryšių, kuriais naudodamasis gali slapstytis. Savo išvykimą į užsienį kaltinamasis N. T. buvo oficialiai deklaravęs, Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pastarojo gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys buvo iš anksto žinomi (kaltinamasis savo gyvenamosios vietos niekada neslėpė). Kaltinamasis N. T. JAV sudarė santuoką, oficialiai gyveno, dirbo, jo vaikai lankė ugdymo įstaigas. Per pastaruosius metus gyvenimo JAV N. T. užmegztų socialiai pozityvių ryšių negalima prilyginti nusikalstamiems ryšiams. Anot kaltinamojo gynėjos, jos ginamasis niekada nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, o apie savo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo tik sulaikymo metu. Akivaizdu, kad baimindamasis suėmimo termino pratęsimo N. T. nebūtų atvirai deklaravęs savo turimų ryšių užsienio valstybėse. Šiame kontekste pažymėtina, jog N. T. yra Lietuvos Respublikos pilietis, niekada neketinęs nutraukti ryšių su Lietuvos Respublika, reguliariai čia lankydavęsis. Net ir gyvendamas JAV pastaruosius metus N. T., anot jo gynėjos, išlaikė iš esmės visus objektyviai įmanomus socialiai pozityvius ryšius su Lietuvos Respublika. Teismų praktikoje pažymima, jog ryšiai užsienyje bendriausia prasme yra reikšmingi vertinant pabėgimo pavojų, tačiau jų buvimas turi būti vertinamas ne savaime, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, rodančias tikimybę, kad kaltinamasis iš tiesų jais pasinaudos pabėgdamas. Svarbus veiksnys vertinant pabėgimo pavojų yra ankstesnis asmens elgesys šiuo aspektu, pavyzdžiui, ankstesnis pasislėpimas, bandymas tai padaryti. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, iš esmės laikomasi pozicijos, kad giminaičių ar verslo ryšių turėjimas užsienyje, nors gali būti reikšmingas vertinant pabėgimo pavojų, savaime, nekonkretizuojant, kaip šis pavojus galėtų būti įgyvendintas konkrečiu atveju, paprastai nepatvirtina kaltinamojo pabėgimo pavojaus. Tačiau šiuo atveju, anot kaltinamojo N. T. gynėjos, teismas nenurodė absoliučiai jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad N. T. turėtų būtent nusikalstamų ryšių užsienyje, kurie sudarytų galimybę jam bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo proceso. Teismas nenurodė ir nei vieno pagrįsto motyvo, kodėl N. T. turėtų norėti slapstytis. Tokių motyvų ir nėra, nes N. T. savo kaltės nepripažįsta, siekia įrodyti, jog yra kaltinamas nepagrįstai. Tai jis gali padaryti tik betarpiškai dalyvaudamas Lietuvoje vykstančiame baudžiamajame procese. Aukštesnės instancijos teismų sprendimuose pripažįstama, kad Europos Sąjungoje esant laisvam asmenų judėjimui, geram ir pigiam susisiekimui, įtariamasis/kaltinamasis bet kada gali grįžti į Lietuvą, o jam neatvykus pagal Europos arešto orderį gali greitai būti išduotas Lietuvai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-V-1919686/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-240-495/2018 ir kt.). Lietuvos Respubliką su JAV sieja dvišalė tarptautinio bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu N. T. pasislėpimo atveju jis galėtų būti sulaikytas ir operatyviai perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms (kaip ir tuo metu, kai N. T. buvo sulaikytas JAV).Advokatės Egidijos Belevičienės skunde aukštesniajam teismui kritikuojami skundžiamos nutarties motyvai, kuriuose nurodoma, kad disponavimu suklastotais asmens tapatybės dokumentais yra kaltinami kiti N. T. baudžiamosios bylos kaltinamieji, tad nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai turi galimybę gauti padirbtus asmens dokumentus, o tai ženkliai palengvintų kaltinamojo pasislėpimą nuo teisėsaugos institucijų. Anot gynėjos, šie teismo motyvai yra teisiškai ydingi, parodo teismo nusistatymą konkretaus kaltinamojo atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje N. T. niekada nebuvo įtariamas ar kaltinamas dokumentų suklastojimu ar disponavimo suklastotu dokumentu, todėl aptariami teismo motyvai, sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo, yra nereikšmingi.Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nutylėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems kaltinamiesiems J. S., E. J., M. Š., V. R. bylą nagrinėjant teisme buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės (intensyvi priežiūra, užstatas, kurio didžiausia suma 100 000 Eur). Šiems asmenims pareikšti kaltinimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų, kaip ir N. T., taip pat papildomai ir kaltinimai dėl disponavimo suklastotu dokumentu, o V. R. taip pat yra kaltinamas vadovavimu nusikalstamam susivienijimui. Atitinkamai, advokatės Egidijos Belevičienės teigimu, nėra pagrindo kaltinamojo N. T. atžvilgiu taikyti griežtesnes kardomąsias priemones nei nurodytų kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Skunde aukštesniajam teismui lyginama, kad J. S., kaip ir N. T., turi išnykusi teistumą. E. J. nuspręsta paskirti švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą nepaisant to, jog jis anksčiau teistas 3 kartus, o šiam asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos tiek iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. M. Š. taip pat nuspręsta taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, nepaisant to, jog jis anksčiau teistas 11 kartų ir nagrinėjamoje byloje inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarė būdamas laisvės atėmimo vietoje. Šios aplinkybės, anot kaltinamojo gynėjos, rodo, jog kitų įvardytų kaltinamųjų teisinė padėtis, sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, iš esmės buvo net blogesnė nei jos ginamojo. Taigi, N. T. yra nepagrįstai išskiriamas iš vienodą teisinį statusą turinčių baudžiamojo proceso dalyvių. Anot kaltinamojo N. T. gynėjos, skundžiamą Nutartį priėmęs teismas ignoravo visus faktus, rodančius, kad jos ginamasis yra susaistytas stipriais pozityviais socialiniais (šeiminiais) bei ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, čia kaltinamasis turėtų darbą, deklaruotą gyvenamąją vietą. Duomenų, pagrindžiančių galimybę N. T. išvykti į kitas valstybes baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Be to, pastarasis kaltinamasis turi nepilnamečių vaikų, kuriems ilgalaikis tiesioginio tarpusavio bendravimo su tėvu apribojimas sukelia itin dideles neigiamas pasekmes. Šios pasekmės ateityje neabejotinai gali turėti didelę įtaką kaltinamojo asmenybės vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. Tai, anot skundo aukštesniajam teismui autorės, rodo, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas N. T. atžvilgiu sukelia neproporcingas neigiamas pasekmes ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams. Vilniaus apygardos teismo abejingumas aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, anot gynėjos, parodo, kad šioje byloje yra suabsoliutinamas pareikštų kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas, kurioms suteikiamas prioritetas visų kitų aplinkybių atžvilgiu.Įvertinus N. T. socialinių, šeiminių ryšių stiprumą, jo sveikatos būklę bei kitomis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, galimus taikyti suvaržymus, byloje nustatyti ryšiai, anot skundo autorės, yra pakankami užtikrinti, jog paleidus N. T. iš suėmimo jis nesislėps (nebėgs) nuo baudžiamojo proceso subjektų bei kitais būdais netrukdys proceso sėkmei. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad nuo N. T. faktinio sulaikymo momento jau praėjo beveik 4 metai, tad vien toks ilgas kaltinamojo laisvės suvaržymo laikotarpis taip pat gerokai mažina riziką, jog asmuo galėtų turėti intenciją slėptis.Aptariant kaltinamojo N. T. atžvilgiu nustatytą kitą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, įtvirtintą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, skunde aukštesniajam teismui pažymima, kad vien tai, jog prokuroro manymu, veikas reikia kvalifikuoti pagal konkretų baudžiamojo įstatymo straipsnį, be kita ko, kaip padarytas veikiant nusikalstamame susivienijime, nereiškia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Byla nėra išnagrinėta teisme, nėra nustatyta, ar inkriminuojamos veikos apskritai buvo padarytos, jei taip – kokia bendrininkavimo forma, todėl susiję teismo motyvai nėra pagrįsti.Teiginiai, jog kaltinamasis N. T. galimai gyvena iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, anot jo gynėjos, taip pat nėra pagrįsti bylos duomenimis. Į bylos medžiagą buvo pateikti duomenys, rodantys, kad N. T. net ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu JAV turėjo savo vardu registruotų įmonių, taigi buvo dirbančiu ir teisėtas pajamas gaunančiu asmeniu. Pasisakant dėl šių aplinkybių, skundžiamoje nutartyje deklaratyviai nurodyta, kad teisėtų pajamų gavimas galimai nesulaikė kaltinamojo nuo (labai) sunkių nusikaltimų darymo, tačiau išteisinamojo nuosprendžio atveju tokios prielaidos būtų paneigtos ir patvirtintų faktą, jog griežčiausia kardomoji priemonė N. T. ilgą laiko tarpą buvo taikoma nepagrįstai. Darant prielaidas apie asmens polinkį nusikalsti svarbesnė yra ne kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija, o objektyvūs duomenys apie kaltinamojo asmenybę. Kiekvienu atveju vertinant, ar asmens praeityje padaryti teisės pažeidimai liudija apie jo polinkį nesilaikyti įstatymų turi būti atsižvelgiama į tokių teisės pažeidimų skaičių, pobūdį ir kt. Nors N. T. anksčiau ir buvo teistas, tačiau tai įvyko prieš eilę metų, jis yra pilnai atlikęs paskirtą bausmę, teistumas yra išnykęs. Taigi, jis, anot gynėjos, yra laikomas neteistu. Ankstesnė nusikalstama veika buvo įvykdyta, kai N. T. buvo pakankamai jauno amžiaus, stokojo gyvenimiškos patirties. Valstybės moderni, šiuolaikinė baudžiamoji politika turėtų sudaryti sąlygas, kad dėl vieno savo gyvenimo tarpsnio asmenys nebūtų teisiami, kriminalizuojami bei stigmatizuojami visą likusį gyvenimą. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad asmens nuteisimas praeityje, kaip faktas, nekinta visą likusį žmogaus gyvenimą, neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo. Pastarųjų metų aukštesnės instancijos teismų praktika taip pat patvirtina, jog ankstesni teistumai nėra besąlyginis pagrindas tęsti kardomosios priemonės – suėmimo – taikymą neribotą laiko tarpą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-13870/2024, Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-124-999/2026 ir kt.). Tuo tarpu jokių duomenų, kad N. T. rengtųsi, planuotų daryti kokį nors nusikaltimą, anot jo gynėjos, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Kaltinamojo N. T. gynėjos skunde aukštesniajam teismui, aptariant motyvus dėl suėmimo taikymo proporcingumo, pažymima, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo, tad kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-216-483/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-24-626/2019 ir kt.). Todėl sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 7 dalimi, 125 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pirmiausia turi būti svarstoma galimybė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones, taip siekiant užtikrinti ir EŽTK 5 straipsnio 3 dalyje garantuojamas suimtojo teises. Skundo autorės teigimu, skundžiamoje nutartyje aplinkybės, kodėl BPK numatytų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Taip pat nesukonkretizuota ir neanalizuota, kokios konkrečios kardomosios priemonės yra nepakankamos BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, šiuo metu už N. T. yra sumokėtas 60 000 Eur dydžio užstatas, o posėdžio metu skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo informuotas, jog kaltinamojo artimieji yra pasirengę įmokėti didesnę teismo nustatytą užstato sumą. Tačiau šios aplinkybės teismas iš esmės nevertino, vien tik deklaratyviai nurodydamas, jog užstatas nėra pakankamas siekiant užtikrinti N. T. dalyvavimą procese. Juolab, kad nenurodė, kokio dydžio užstatas būtų pakankamas. Tuo tarpu aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje jau buvo paskirti švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksai, be kita ko, užstatai, siekiantys 60 000 Eur sumą, akivaizdžiai paneigia galimybę sieti užstato sumą su galimai veikusio nusikalstamo susivienijimo disponuotų piniginių lėšų kiekiu ar galimai disponuotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų verte.Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT (pavyzdžiui, byloje Stogmuller prieš Austriją), pažymėjęs, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę. Skunde aukštesniajam teismui pažymima ir tai, kad net didelio rezonanso sulaukusiose baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui vieno didžiausių Lietuvos istorijoje „kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byloje, įtariamieji buvo paleisti iš suėmimo, teismui jų atžvilgiu paskyrus ženkliai mažesnio dydžio užstato sumas. Nurodytoje byloje teismas sprendė, kad suimti susivienijimo vadovai turi gyvenamąsias vietas, yra vedę, dirba ar planuoja įsidarbinti, tad šių aplinkybių visuma rodo, jog jie yra saistomi socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kurie mažina prielaidas išvadai, kad bandys bėgti ar slėptis. Tokie tvirti šeiminiai, socialiniai ryšiai, anot gynėjos, nustatyti ir jos ginamo kaltinamojo N. T. atveju. Kartu su užstatu, anot skundo autorės, kaltinamajam N. T. galėtų būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurią teismai sėkmingai taiko analogiškose bylose. Ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja asmens laisvę ir leidžia jį pilnai kontroliuoti realiu laiku, todėl taikant ją neabejotinai būtų užtikrinta ne tik tai, kad būdamas laisvėje N. T. negalės bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso subjektų, bet ir jokiais kitais būdais netrukdys vykstančiam procesui. Įstatymas suteikia teismui plačią diskreciją nustatyti pastarosios kardomosios priemonės taikymo sąlygas, tad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai bandyta sudaryti įspūdį, jog intensyvi priežiūra, taikant ją komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis, šiuo konkrečiu atveju nebūtų pakankama užtikrinti kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje akcentuotas aplinkybes, susijusias su N. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu, neprieštaraujama, kad paskyrus N. T. intensyvią priežiūrą būtų nustatytos griežčiausios jos taikymo sąlygos (dienotvarkė), įpareigojant visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo prietaisą ir būti savo gyvenamojoje vietoje, tokiu būdu užtikrinant jo judėjimo kontrolę ištisą parą, policijos pareigūnams kontroliuojant kaltinamąjį ir eliminuojant jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką, kurią apygardos teismas grindė išimtinai gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Nustačius itin griežtas intensyvios priežiūros taikymo sąlygas – pastovų buvimą savo gyvenamojoje vietoje, būtų eliminuota ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizika, kadangi jų darymui, ypatingai atsižvelgiant į nutartyje akcentuojamą kaltinamojo vaidmenį inkriminuotose veikose, neabejotinai reikėtų išvykti iš namų. Taigi, ši priemonė, anot gynėjos, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati N. T. inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui, bei nevaržytų jo teisių labiau nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams. Papildomai pritaikius kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, būtų užkirstas kelias išvykti į užsienio valstybes. Pažymėtina, jog laipsniškas kardomųjų priemonių švelninimas nėra negrįžtamas procesas. Kaltinamajam tinkamai nesilaikant jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, pavyzdžiui, be pateisinamos priežasties neatvykus į suplanuota teismo posėdį, vėl galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo. Juolab, kad šioje byloje spręsdamas dėl kito kaltinamojo (O. K.) suėmimo termino pratęsimo Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 24 d. nutartyje pripažino, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminui pasiekus tokią ribą (3 metai 5 mėnesiai), tikimybė, jog paleistas į laisvę kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo savaime nebepakankama, norint pateisinti ilgą suėmimo trukmę. Tokiu atveju vis labiau didėja tikimybė, jog gali būti pažeistos BPK, Konstitucijos ir EŽTK nuostatos. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas negali persverti teisėtumo – pamatinio baudžiamojo proceso principo, kadangi baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad N. T. neišvengiamai turi būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Anot kaltinamojo N. T. gynėjos, baudžiamoji byla Nr. 1-18-1053/2026 Vilniaus apygardos teisme gauta 2024 m. gegužės 8 d. ir iki šiol neišnagrinėta. Nei kaltinamasis, nei jo gynyba neatliko absoliučiai jokių veiksmų, kuriais būtų užvilkintas vykstantis baudžiamasis procesas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi prie minėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-18-1053/2026 buvo prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-145-497/2025. Vertinant dabartinę procesinę stadiją ankstesnių argumentų kontekste akivaizdu, jog tolesnis N. T. laikymas suėmime negali būti laikomas proporcingu.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmetamasTeisėjų kolegija, įvertinusi skundo aukštesniajam teismui argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžio metu išklausiusi kaltinamojo gynėjos bei prokuroro pozicijas, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria kaltinamajam N. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119, 121, 122, 125 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Išanalizavusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, gautus iš Prancūzijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lenkijos Respublikos pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus bei veikiant Jungtinėje tyrimo grupėje (dėl susižinojimo šifruoto ryšio platforma „Sky ECC“, dėl duomenų apie narkotinės medžiagos gabenimą, laikymą ir sulaikymą Latvijos ir Lenkijos Respublikose, dėl kratų ir kt.), užfiksuotus kratų ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose (Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse), specialistų išvadose (dėl narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų ir kt.), daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokoluose, liudytojų apklausų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog N. T. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje nagrinėjamoje byloje esantys duomenys (jų pakankamumas) vertinamas tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu). Juolab, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. T. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumo gynėja skunde aukštesniajam teismui iš esmės neginčija.N. T. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs BK 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) įtvirtintus nusikaltimus, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalimis, priskiriamus sunkiems (inkriminuojamas 1 nusikaltimas) ir labai sunkiems (inkriminuojami 2 nusikaltimai) nusikaltimams. Iš N. T. pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai jis ne vėliau kaip nuo 2014 m. iki 2022 m. dėl savanaudiškų paskatų (siekdamas nusikalstamai praturtėti) ir siekdamas įgyti didelę įtaką Lietuvos ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe tapo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, kartu su kitais bendrininkais (nustatytais ir nustatinėjamais šio nusikalstamo susivienijimo dalyviais), taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelkus nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis bei įvairiose užsienio valstybėse veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius, dalyvavo šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, ją organizavo bei joje galimai darė kitus nusikaltimus. Tai yra, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą. Veikos galimai padarytos atliekant ne tam tikrą, antraeilį, vaidmenį, bet jas organizuojant. Kaip inkriminuojama, būdamas vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, N. T. dėl savanaudiškų paskatų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. galimai organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo), įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje. Taigi, aptariama kaltinamajam N. T. inkriminuota nusikalstama veika galimai vykdyta reikšmingą laiko tarpą, galimai susideda iš keleto savarankiškų alternatyvių veikų – labai didelio narkotinių medžiagų kiekio neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo ir, kaip nurodoma kaltinamajame akte – realizavimo, organizavimo, galimai vykdyta įvairiose Europos valstybėse. Iš N. T. pareikštų kaltinimų matyti, kad inkriminuojami nusikaltimai galimai pasižymėjo itin dideliu organizuotumo laipsniu, buvo kruopščiai planuojami, nusikalstamo susivienijimo nariai galimai tarpusavyje bendravo laikydamiesi labai aukšto ir sudėtingo konspiracijos lygio, tad inkriminuojamos veikos galimai nebuvo atsitiktinės. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį tiek galimai padarytos nusikalstamos veikos, tiek kaltinamojo N. T. pavojingumą. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam N. T. pratęsta nustačius, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra išlikę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo termino pratęsimo pagrindai, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus. Kai pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (suėmimo taikymo terminas gali būti pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis N. T. kelis kartus buvo išvykęs nuolat gyventi į Vokietijos Federacinę Respubliką, taip pat iki jį suimant oficialiai gyveno JAV, kur sudarė santuoką, dirbo, augino savo nepilnamečius vaikus, teigia šioje valstybėje turėjęs savo vardu registruotų įmonių. Lietuvos Respublikoje kaltinamasis nedirbo, oficialių pragyvenimui skirtų pajamų negavo. Kaltinamojo gynėjos skunde aukštesniajam teismui akcentuojama, kad N. T. užsienio valstybėse oficialiai deklaravo savo gyvenamąją vietą, ten pastarojo vaikai lankė ugdymo įstaigas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina kaltinamojo turimus tamprius ryšius su užsienio valstybėmis, kuriose pastarasis tam tikrą laiką nuolat gyveno. Kaip matyti iš N. T. pareikštų kaltinimų, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai pasižymi tarptautiniu elementu – be kita ko, ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, kuriame aptariamas asmuo galimai veikė, nusikalstamoms veikoms daryti pasitelkdavo įvairiose užsienio valstybėse (Libano Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje) veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių narius, „(duomenys neskelbtini)“ GNS periodiniai pasitarimai galimai vyko tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o N. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo vykdomos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Ispanijos Karalystėje, Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje (BK 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti inkriminuoti nusikaltimai). Visos šioje pastraipoje dėstomos aplinkybės leidžia daryti išvada, jog nepaisant turimų pozityvių socialinių (šeiminių) ryšių, kurie akcentuojami skunde aukštesniajam teismui, kaltinamasis N. T. galimai turi itin plačius ryšius įvairiose užsienio valstybėse. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad N. T. socialiniai, ekonominių, darbiniai ar kitokie ryšiai su Lietuvos Respublika nėra tokie glaudūs, kad paneigtų jo bėgimo (slėpimosi) riziką. Priešingai, kaltinamasis N. T. turi ryšių įvairiose užsienio valstybėse ir, siekdamas išvengti jam Lietuvos Respublikoje gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti pabėgdamas (pasislėpdamas) nuo teismo. Svarbu šiame kontekste pažymėti, kad teisinis bendradarbiavimas su kai kuriomis iš šioje pastraipoje paminėtų šalių (Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija, Libano Respublika) yra nutrūkęs (Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija) arba apsunkintas (Libano Respublika) , todėl N. T. pasislėpus vienoje iš šių šalių, šio asmens suradimas ir tolesnis baudžiamasis procesas taptų praktiškai neįmanomas. Tokios išvados nemažina ir jau suėmime išbūtas laikas. Pastarąsias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad paskelbus kaltinamojo N. T. paiešką, pastarojo asmens dalyvavimas vykstančiame baudžiamajame procese buvo užtikrintas tik įvykus ekstradicijai iš JAV, o kaltinamasis prašymą perduoti jį Lietuvos Respublikai ginčijo. Taigi, nepaisant to, jog sutiktina su skundo aukštesniajam teismui argumentais, kad tarp Lietuvos Respublikos ir JAV vykstant tarptautiniam bendradarbiavimui, kaltinamojo pargabenimas iš šios valstybės būtų įmanomas, visgi darytina išvada, kad N. T. jau anksčiau iš esmės vengė atvykti į Lietuvos Respubliką, kurioje jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ir taip tam tikra apimtimi apsunkino vykstantį baudžiamąjį procesą. Pastarosios aplinkybės taip pat yra svarbios vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo (termino pratęsimo) pagrindą. Juolab, kad šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su skundo aukštesniajam teismui teiginiu, jog ankstesnis asmens bandymas bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos yra būtinoji aptariamo suėmimo pagrindo nustatymo sąlyga.Bylos duomenimis N. T. anksčiau keturis kartus teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje: 1) Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį; 2) Nyderlandų Karalystės Arnhem teismo 2005 m. lapkričio 1 d. nuosprendžiu už disponavimą narkotinėmis medžiagomis; 3) Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (tai yra, Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje teistas už rūšiniu pagrindu panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos); 4) Prancūzijos Respublikos Millau teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Be kita ko, bylos duomenimis kaltinamasis N. T. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (t. 141, b. l. 72–79). Nors skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad šie kaltinamojo N. T. ankstesni teistumai yra išnykę, todėl neturėtų būti vertinami, kaip kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ankstesni asmens teistumai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra išnykę, ne tik gali, bet ir privalo būti vertinami kaip kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Aplinkybės, jog kaltinamasis N. T. anksčiau ne kartą yra nusižengęs baudžiamosios (ir administracinės) teisės reikalavimams įvairiose valstybėse rodo, jog būdamas jauno amžiaus kaltinamasis jau turėjo susiformavęs tam tikrą, neigiamą, požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, visuomenėje sutartas taisykles. Pastarosios aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų kontekste (juolab, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamos veikos yra kur kas pavojingesnio pobūdžio nei praeityje N. T. padaryti nusikaltimai, tad galimai daromi nusikaltimai, nepaisant valstybės taikomų baudžiamųjų sankcijų, sunkėjo) neleidžia kaltinamojo N. T. charakterizuoti teigiamai ir daryti išvadą, jog jis nėra linkęs nusikalsti. Priešingai, aptariamos aplinkybės apie kaltinamojo N. T. ankstesnius teistumus bei susidūrimus su teisėsaugos institucijomis jį charakterizuoja neigiamai, t. y. kaip sistemiškai nesilaikantį teisės aktų nustatytų reikalavimų tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis gali nesilaikyti švelnesnių kardomųjų priemonių, jeigu tokios būtų paskirtos. Visos anksčiau išanalizuotos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog kaltinamojo N. T. atžvilgiu šiuo metu vis dar yra išlikęs suėmimo (termino pratęsimo) pagrindas, įtvirtintas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam N. T. taip pat pratęstas remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaip minėta anksčiau, bylos duomenimis kaltinamasis N. T. anksčiau teistas keturis kartus, taip pat baustas administracine tvarka ir šie duomenys charakterizuoja kaltinamąjį neigiamai, kaip (pakartotinai) nusikalsti linkusį asmenį. N. T. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs BK 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) įtvirtintus tris nusikaltimus. Tai yra tuo, kad jis galimai organizavo „(duomenys neskelbtini)“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą. Taip pat minėta, kad iš kaltinamajame akte pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamojo N. T. vaidmuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme galimai nebuvo antraeilis, kadangi galimai buvo susijęs su nurodytų nusikalstamų veikų organizavimu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodytam kaltinamajam pareikštų kaltinimų padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant nusikalstamai praturtėti, kontekste, taip pat atsižvelgęs į galimai disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 3 480 kg), kurį siekta realizuoti už 10 000 000 Eur, pelną pasiskirstant su kitais bendrininkais, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje priėjo prie pagrįstos išvados, kad kaltinamasis N. T. galėjo gauti pragyvenimo lėšų būtent iš nusikalstamų veikų darymo. Dar daugiau, lėšos, galimai gautos iš nusikalstamos veiklos, bylos duomenimis, turėjo sudaryti sąlygas pasiruošti galimai ateityje įvyksiančiam sulaikymui, kadangi, kaip nurodyta kaltinime, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo pinigų fondo lėšos buvo kaupiamos ir siekiant teikti pagalbą sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviams, apmokant gynėjų paslaugas. Šių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad skunde aukštesniajam teismui minimas teisėtas kaltinamojo pajamų šaltinis JAV savaime nepaneigia galimybės, jog kaltinamasis galėjo turėti ir kitą, kur kas didesnį, galimai neteisėtą finansinį pajamų šaltinį. Aukštesnysis teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį ir į tai, kad nurodytas kaltinamasis jau anksčiau yra teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei (vagystė), kurio paskatos iš esmės taip pat yra savanaudiško pobūdžio, o tai taip pat prisideda prie teismo vidinio įsitikinimo dėl galimai neteisėto kaltinamojo N. T. pagrindinio pajamų šaltinio. Pagal byloje esančius inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį pagrindžiančius duomenis įvertinus tai, kad nei Lietuvos Respublikoje, nei užsienio valstybėse susiformavę pozityvūs socialiniai ryšiai bei šeimos kūrimas galimai nesulaikė kaltinamojo nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymo, pagrindo manyti, jog tokį rezultatą galėjo nulemti būtent pastovus ir teisėtas pajamų šaltinis, taip pat nėra. Už kaltinamajam N. T. inkriminuotų nusikaltimų, įtvirtintų BK 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos išimtinai ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, tad yra tenkinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta suėmimo taikymo sąlyga. Aptariami sunkus ir labai sunkūs nusikaltimai taip pat patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nors analizuojami gręsiančios bausmės griežtumo ir inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio (sunkumo) kriterijai, kaip teisingai pastebėta skunde aukštesniajam teismui, nelaikytini absoliučiomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui, tačiau aprašytų aplinkybių visumoje leidžia spręsti, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė tiek BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek ir 3 punkte įtvirtintus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus.Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Tuo tarpu proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. Atsižvelgus į tai, kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas (švelnesnes už suėmimą) kardomąsias priemones. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, paskirto suėmimo trukmę bei kaltinamojo N. T. asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. N. T. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, įskaitant ilgalaikes terminuoto laisvės atėmimo bausmes (griežčiausia – iki dvidešimtiems metų) ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje yra kaltinami 16 asmenų, yra itin sudėtinga ir didelės apimties (šiuo metu ją sudaro 245 tomai), pripažinta I lygio greičiau nagrinėtina byla. Joje apklausti visi apklaustinų asmenų sąraše nurodyti liudytojai, taip pat liudytojai pagal gynybos prašymus, paskelbta baudžiamosios bylos medžiaga, pradėtos kaltinamųjų apklausos, aktyviai sprendžiami proceso dalyvių prašymai. Be kita ko, sudarytas teismo posėdžių grafikas – suplanuota visa eilė teismo posėdžių iki 2027 m. birželio mėn.. Atitinkamai atsižvelgiant į N. T. suėmime išbūtą laiką, paskirtos kardomosios priemonės taikymas nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, įvertinant ir tai, kad baudžiamoji byla šiuo metu yra aktyviai nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, yra proporcinga ir adekvati, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę N. T. bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Taigi būtina siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje reglamentuotus kardomųjų priemonių tikslus.Nors kaltinamojo gynėjos skunde aukštesniajam teismui akcentuojama, kad netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme užtikrinti ir užkardyti naujas nusikalstamas veikas būtų galima kaltinamajam N. T. pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Būtent kaltinamojo N. T. fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę jam bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, namų areštu, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu būtų taikomos griežčiausios šių kardomųjų priemonių sąlygos arba šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota N. T. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą). Tačiau kaltinamajam užsienyje turint socialinių, ekonominių ryšių (susijusių ne tik su ankstesniais teistumais, tarptautiniu inkriminuojamų nusikaltimų elementu, bet ir atsižvelgus į tai, kad N. T. Lietuvos teisėsaugos institucijoms buvo perduotas tik įvykus ekstradicijai iš JAV) įvairiose pasaulio valstybėse, be kita ko, ir valstybėse (Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika), su kuriomis teisinis bendradarbiavimas iš esmės nevyksta, arba būtų apsunkintas (Libano Respublika) realiai nebūtų užkirstas kelias bėgti (slėptis) nuo teismo bei planuoti naujas potencialias BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti. Kaip minėta anksčiau, N. T. yra kaltinamas buvęs vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių ir organizatorių, šiame nusikalstamame susivienijime ilgą laiką aktyviai veikęs, organizavęs kitų (labai) sunkių nusikaltimų darymą. Nurodytas kaltinamajam N. T. inkriminuojamas vaidmuo leidžia daryti išvadą apie galimus jo glaudžius santykius su kitais bendrininkais, be kita ko, ir tais, kuriems šioje baudžiamojoje byloje yra inkriminuotas disponavimas suklastotais asmens tapatybės dokumentais. Pastarosios aplinkybės neleidžia atmesti galimybės, kad kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams galimai turint galimybę gauti padirbtus asmens tapatybės dokumentus, tokia pasislėpimą nuo teisėsaugos institucijų palengvinančia galimybe galėtų pasinaudoti ir kaltinamasis N. T. Pastarųjų aplinkybių nepaneigia skundo aukštesniajam teismui argumentas, kad N. T. kaltinimai disponavus suklastotais asmens tapatybės dokumentais nėra pareikšti, atsižvelgus į galimai glaudžius aukšto organizuotumo nusikalstamo susivienijimo dalyvių tarpusavio ryšius. Atsižvelgus į galimą veikimą ginkluotame nusikalstamame susivienijime, galimai turėjusiame bendrą pinigų fondą, be kita ko, skirtą ir pagalbos sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviams, kaltinamojo N. T. galimai disponuotų narkotinių medžiagų labai didelį kiekį, jų vertę juodojoje rinkoje, aplinkybę, kad šiam asmeniui inkriminuota nusikalstama veika galimai buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų, taigi, iš galimai nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos galėjo būti kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu, pagrįstai vertintina, kad užstatas, kaip kardomoji priemonė, net atsižvelgus į ganėtinai reikšmingą jo sumą (60 000 Eur ar didesnė suma), šioje proceso stadijoje neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties ir kaltinamasis neprarastų objektyvių galimybių bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Tad vien tik skunde aukštesniajam teismui nurodoma aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta, kokio konkretaus dydžio užstatas būtų pakankamas, šiuo atveju nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo. Juolab, kad pastarosios kardomosios priemonės pažeidimo atveju įmokėtą sumą prarastų ne pats kaltinamasis N. T., bet užstatą įmokėję asmenys. Skunde aukštesniajam teismui išskiriama, kad kai kuriems kitiems nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims šiuo metu yra paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Tačiau, šiame kontekste pažymėtina, kad kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui yra parenkama individualiai, be kita ko, atsižvelgus į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, paskiriant tinkamiausią, konkrečiam kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę. Taigi, vien ta aplinkybė, kad daliai kitų kaltinamųjų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės buvo sušvelnintos, atsižvelgus į visas suėmimo termino pratęsimui svarbias anksčiau išanalizuotas aplinkybes, taip pat savaime nesudaro pagrindo šio proceso stadijoje švelninti N. T. paskirtos kardomosios priemonės. Konkrečios kardomosios priemonės taikymas kiekvienam asmeniui skiriamas įvertinus būtent to asmens (šiuo atveju – N. T.) galimybę daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui, todėl ir negali būti lyginama su kitiems toje byloje patrauktiems asmenims paskirtomis kardomosiomis priemonėmis net ir tuo atveju, kai tam tikra apimtimi kaltinime išdėstytas veikų kvalifikavimas sutampa su kitiems kaltinamiesiems byloje pareikštais kaltinimais. Atsižvelgus į tai, susiję skundo argumentai plačiau neanalizuojami.Taigi, nepaisant to, kad sutiktina su skundo aukštesniajam teismui argumentais, jog kaltinamajam N. T. taikomas suėmimas neabejotinai sukelia neigiamų pasekmių tiek jam pačiam, tiek ir jo šeimos nariams, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad šiam kaltinamajam šioje proceso stadijoje skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones nėra pagrindo. Būtent kaltinamojo fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę jam bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Nustatęs, kad nei suėmimo skyrimo sąlygos, nei pagrindai, nulėmę griežčiausios kardomosios priemonės taikymą kaltinamojo N. T. atžvilgiu neišnyko, Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tais pačiais pagrindais pratęsė suėmimo taikymą maksimaliam terminui. Šiame kontekste aukštesnysis teismas, vertindamas kaltinamajam N. T. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikomos griežčiausios kardomosios priemonės trukmę, atsižvelgia ir į tai, jog EŽTT suformuotoje praktikoje net ir atvejai, kuomet asmeniui taikomo suėmimo trukmė gerokai viršija 4 metus, nelaikomi pažeidžiančiais EŽTK 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Ferrari-Bravo prieš Italiją, peticijos Nr. 9627/81; Chraidi prieš Vokietiją, peticijos Nr. 65655/01; Kostov prieš Vengriją, peticijos Nr. 7869/25). Papildomai pažymėtina, kad skaičiuojant suėmime išbūtą laiką svarbu atsižvelgti į BPK 127 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad suėmimo terminas skaičiuojamas nuo fizinio perdavimo (grąžinimo) Lietuvos Respublikai dienos, o ne nuo tos dienos, kai užsienio valstybė asmenį sulaikė savo teritorijoje pagal Lietuvos paskelbtą paiešką ar Europos arešto orderį. Užsienyje išbūtas sulaikymo laikas vėliau bus įskaitomas į bendrą bausmės laiką, tačiau suėmimo terminų limitai Lietuvoje aktyvuojasi būtent nuo asmens perėmimo momento.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,n u t a r i a :kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 23 d. iki 2026 m. gruodžio 23 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Aušra Bielskė Evaldas Gražys Jūratė Jakubonienė