Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2024 m. lapkričio 24 d. buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. P. turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, D. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 199 straipsnio 4 dalį.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. P. turtui: 1) žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3/40 žemės sklypo dalis, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 6 607.50 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, valdyti; 2) butui/patalpai – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 49 300 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, valdyti; 3) negyvenamajai patalpai – požeminiui garažui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 26/171 patalpos, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 12 847.95 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, valdyti; 4) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 34 400 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant turtu naudotis, valdyti; 5) piniginėms lėšos, esančioms D. P. vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, draudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau neuždraudžiant įplaukų į šią sąskaitą. Paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas pratęstas šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 24 d. Apygardos teismas konstatavo, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad D. P. inkriminuojamais veiksmais galėjo būti įgytas turtas, kuris gali būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas bei būtų galimas ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymas. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, jog kaltinamasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog banko sąskaitoje esančios lėšos yra gautos teisėtu būdu. Taip pat kaltinamasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nėra patenkinami kaltinamojo vaikų būtiniausi poreikiai, dėl ko atmetė kaltinamojo gynėjo prašymą leisti disponuoti banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas kaltinamojo D. P. gynėjo 2024 m. spalio 9 d. prašymas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo piniginėms lėšoms, esančioms D. P. vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas – leisti kaltinamajam D. P. ar jo įgaliotam asmeniui D. G. kiekvieną kalendorinį mėnesį disponuoti 1416 Eur suma iš piniginių lėšų, esančių D. P. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas atmesdamas kaltinamojo prašymą ignoravo kaltinamojo konstitucinę pareigą išlaikyti savo mažamečius vaikus. Teismas, pratęsdamas visoms piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje, laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nesivadovavo proporcingumo principo nuostatomis, taip pat nesivadovavo ir teismų formuojama praktika, jog fiziniam asmeniui paprastai paliekama galimybė naudotis tam tikra pajamų dalimi, reikalinga būtiniems kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl kaltinamajam privalo būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams poreikiams tenkinti.

4.2. Gynėjas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje yra išvardytas sąrašas daiktų (pinigų), į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Į šį sąrašą yra įtraukta ir pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris vadovaujantis Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516, yra 924 Eur („į rankas“ 708 Eur). Todėl dviejų vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintas dvigubos minimalios mėnesinės algos dydžio – 1416 Eur išlaikymas.

4.3. Gynėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas nenurodė motyvų, kuo ši situacija yra išskirtinė, dėl ko būtų galima nesivadovauti teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, dėl kurių iš D. P. būtų galima atimti galimybę disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. D. P. jau ilgą laiką, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 22 d., yra laikomas suėmime, todėl jis jau ilgiau nei du metus negali dirbti ir gauti teisėtų pajamų bei nebeturi jokių galimybių įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigos prisidėti prie mažamečių vaikų išlaikymo.

4.4. D. P. iki suėmimo dirbo (nė vienu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad jo darbo santykiai būtų fiktyvūs), jo gaunamos pajamos buvo skiriamos šeimos bei mažamečių vaikų išlaikymui ir būtiniausių poreikių tenkinimui.

4.5. Byloje buvo apklaustas liudytojas V. B., kuris patvirtino, jog D. P. iki suėmimo eilę metų dirbo UAB „S.“, ši bendrovė jam mokėjo darbo užmokestį. Būtent šis darbo užmokestis ir buvo pervedamas į D. P. banko sąskaitą, iš kurios ir prašoma leisti disponuoti pinigais. Taigi, priešingai nei deklaratyviai teigiama nutartyje, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad D. P. turėjo teisėtas pajamas. Jo banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nėra jokiu būdu susijusios su jam inkriminuojamomis veikomis, byloje nėra nė vieno duomens, kad darant bent vieną nusikaltimą būtų naudojami bankiniai atsiskaitymai. Būdamas suimtas jis neturi jokių kitų galimybių gauti jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais. Tuo tarpu, kaltinamojo vaikų motina D. G. šiuo metu nedirba, viena rūpinasi jų mažamečiais vaikais ir šiuo metu ji viena neturi galimybių užtikrinti tinkamo ir pakankamo vaikų išlaikymo. D. G. tėvai neturi teisinės pareigos išlaikyti anūkų, o D. G. galimybės dirbti yra ribotos, kadangi ji viena priversta rūpintis mažamečiais vaikais ir negali gauti vyro pagalbos.

4.6. Gynybos pateiktos sutartys su ugdymo įstaiga patvirtina, kad vaikų ugdymui yra būtinos piniginės lėšos, vaikus buvo būtina leisti į privačią ugdymo įstaigą, kadangi iki D. P. suėmimo jų šeima gyveno Prancūzijos Respublikoje, vaikai lankė ugdymo įstaigas, kuriose ugdoma prancūzų kalba, todėl grįžę į Lietuvą jie negalėjo eiti į valstybines ugdymo įstaigas, kurios nėra adaptuotos užsienyje gyvenusiems ir užsienio kalba besimokiusiems vaikams. Dėl dabartinės situacijos ir taikomų apribojimų, D. G., norėdama teikti išlaikymą savo vaikams, yra priversta skolintis pinigines lėšas iš aplinkinių, tačiau tokios galimybės yra ribotos ir laikinos.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. P. gynėjo skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinės prievartos priemonė, yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Taigi laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. P. šios procesinės prievartos priemonės terminas skundžiama nutartimi pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą.

7. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatas yra tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72³ straipsnio 1 dalį išplėstinis turto konfiskavimas taikomas kaltininko turtui ar jo daliai, kuri yra neproporcinga kaltininko teisėtoms pajamoms, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. D. P. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam, taip pat organizavimu ir disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), šios narkotinės medžiagos kontrabanda į Lietuvos Respubliką ir iš jos, taip pat šios medžiagos realizavimu. Taigi D. P. inkriminuojamos veikos susijusios su turtinės naudos gavimu. Byloje esantys duomenys, D. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo gauti ekonominės naudos, kuri galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, kaip tai apibrėžta BK 72 straipsnio 2 dalyje, arba galimai atitiktų turto, kuriam būtų taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius pagal BK 72³ straipsnį, todėl žemesnysis teismas pagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. P. turtui.

8. Skunde kaltinamojo gynėjas prašo leisti kaltinamajam arba jo įgaliotam asmeniui – D. G. kas mėnesį disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis – 1416 Eur suma, motyvuodamas vaikų išlaikymu. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau šiuo atveju prašymas leisti kas mėnesį disponuoti atitinkama pinigų suma faktiškai reikštų palaipsnį šių piniginių lėšų grąžinimą, nors taikoma procesine prievartos priemone kaip tik siekiama panaikinti galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar perleisti kitiems asmenims.

9. Skunde nurodoma, kad D. P. būdamas suėmime neturi galimybės dirbti, todėl negauna pajamų, kuriomis prisidėtų prie vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegija sutinka, kad D. P. negaunant jokių pajamų, vaikų išlaikymas tenka jų motinai. Pastebėtina, jog D. G. yra darbingo amžiaus, jos vaikai L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pakankamai suaugę, jau lankantys mokyklą, dėl ko jų priežiūra nereikalauja nuolatinio ir nepertraukiamo D. G. buvimo kartu su jais. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog D. G. kartu su vaikais gyvena pas jos tėvus, todėl akivaizdu, jog ji neturi papildomų išlaidų už būsto nuomą ar jo išlaikymą, jei ji ir prisideda prie komunalinių mokesčių apmokėjimo, tai tenkančios naštos dalis nėra didelė, todėl didžiąją dalį gaunamų lėšų ji gali skirti savo vaikų išlaikymui. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad seneliai neturi pareigos išlaikyti savo anūkų, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.237 straipsnio 2 dalies nuostatas, seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Taigi įstatymas numato, kad seneliams turint galimybę, nesant nepilnamečio vaiko tėvų arba jiems neturint galimybės teikti išlaikymo, tokią pareigą pagal įstatymą turi vaiko seneliai. Iš D. G. tėvo R. G. parodymų, duotų 2024 m. rugsėjo 25 d. teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis yra dirbantis, taip pat buvo įdarbinęs ir D. G. toje pačioje įmonėje, taip padėdavo dukrai finansiškai, nupirko automobilį bei žemės sklypą, todėl akivaizdu, jog esant poreikiui R. G. galės prisidėti prie D. G. vaikų išlaikymo. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. taip parodė, kad jos tėvai yra pasiturintys, ji dirbo tėvo įmonėje. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo manyti, jog šiuo metu kaltinamojo vaikų būtiniausi poreikiai nėra patenkinami kaltinamajam neprisidedant prie jų išlaikymo.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kartu su 2024 m. spalio 9 d. prašymu pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas buvo pateiktos ir sudarytos sutartys su mokymo įstaiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ licėjumi, kurios buvo sudarytos 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei metams laiko po kaltinamojo suėmimo pradžios bei viduryje mokslo metų. Akivaizdu, jog D. G. neturint finansinių galimybių, tokios mokymosi sutartys nebūtų sudarytos.

11. Kaltinamojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad banko sąskaitoje esančios lėšos, kurioms yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo gautos teisėtu būdu, t. y. sąskaitoje esančios lėšos yra darbo užmokestis, išmokėtas UAB „S.“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas bendrovės direktorius V. B. parodė, kad D. P. buvo įdarbintas šioje įmonėje vadybininku. Tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie kaltinamojo įdarbinimą, gautą atlyginimą bei jo dydį, sumokėtus mokesčius ir kt. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad pasak liudytojo, D. P. įmonėje veiklos praktiškai nevykdė, V. B. jo neatleido todėl, kad nenorėjo pyktis su kaltinamuoju ir tikėjosi, kad pastarasis dėl savo „žinomumo“ Kaune gali būti naudingas, taip pat ir sprendžiant galimus nesutarimus su nusikalstamu pasauliu. Nors teismo posėdyje liudytojas jau teigė, kad kai kurių aplinkybių neprisimena, o apklausos protokolo turinys iš dalies neteisingas, vis dėlto jis pagrindinius ikiteisminio tyrimo apklausos teiginius patvirtino. Kolegija taip pat pastebi, kad pagal iš Prancūzijos Respublikos institucijų gautus duomenis, D. P. su šeima iki perdavimo gyveno Prancūzijoje ir, nors oficialiai niekur nedirbo, gyveno prabangiai. Taigi įvertinus D. P. pateiktų kaltinimų pobūdį, išlieka manymas, jog banko sąskaitoje esančios lėšos galėjo būti gautos nusikalstamu būdu. Taigi panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar pakeitus taikymo mastą, gali būti apsunkintas arba tapti nebeįmanomas galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.

12. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes taip pat nėra pagrindo teigti, kad nuosavybės teisių apribojimas būtų neproporcinga kardomoji priemonė, kuri neleistinai suvaržytų D. P. ir jo šeimos turtinę padėtį bei atitinkamus įsipareigojimus išlaikyti vaikus. Baudžiamoji byla šiuo metu yra pradinėje stadijoje, yra paskelbtas kaltinamasis aktas ir pradėtas įrodymų tyrimas, kurio metu teismas turės vertinti kaltinamojo D. P. gautas teisėtas pajamas, jų dydį. Jei bylą nagrinėjantis teismas proceso metu nustatys, kad taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančias lėšas ar jų dalį nėra pagrindo, procesinės prievartos priemonės taikymas privalės būti nedelsiant nutrauktas (BPK 151 straipsnio 8 dalis) arba pakeistas procesinės prievartos priemonės taikymo mastas.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir naikinti ar keisto jos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.