Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo pareiškėjų V. Š., T. G. ir A. G., V. Z. ir J. Z. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas pareiškėjams nuosavybes teise priklausančiam turtui, pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 16 d. iki 2026 m. liepos 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 5 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, BK 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. kaltinamas dalyvavimu „Džerkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, taip pat tuo, kad būdamas vienu iš „Džerkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu ir dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – 879 kg kanapių dervos (hašišo) už ne mažiau kaip 2 270 242 Eur įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje(iš viso ne mažiau kaip 634,493 kg kanapių dervos (hašišo) už ne mažiau kaip 3 806 958 Eur), o dalis narkotinės medžiagos – 244 506,99 g kanapių dervos (hašišo) 2021 m. spalio 9 d., 20 val., buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą 2024 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Zdislav Tuliševski nutarimu M. Š. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo, sutuoktinės V. Š., sutuoktinės tėvų J. Z. ir V. Z., bei jo sesers T. G. ir jos sutuoktinio A. G. turtui:

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š. sutuoktinei V. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 14 539 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š. sutuoktinei V. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 61 600 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– automobiliui BMW X7 ((duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiam M. Š. sutuoktinės tėvui V. Z., vertė: 91 880 Eur), taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam M. Š. seseriai T. G., ir jos vyrui A. G., (duomenys neskelbtini), vertė: 55 800 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– (duomenys neskelbtini) daliai gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam M. Š. sutuoktinės tėvams J. Z. ir V. Z., (duomenys neskelbtini), vertė: 127 000 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 3 215 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 7 704 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 6 719 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini) vertė: 3 591 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 1 512 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 2 586 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini) vertė: 6 169 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 3 446 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š. sutuoktinei V. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 2 880 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– žemės sklypui ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam M. Š. sutuoktinei V. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 3 380 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– javų kombainui „C. L. 540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (pagaminimo data 2005 m. sausio 1 d., nuosavybės teise nuo 2006 m. spalio 5 d. priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini), vertė: 49 200 Eur) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, teises į turtą;

– ratiniam traktoriui „MTZ 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (pagaminimo data 2001 m. sausio 1 d., nuosavybės teise nuo 2004 m. birželio 17 d. priklausančiam M. Š., (duomenys neskelbtini)) taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis, bet uždraudžiant realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į turtą;

– gryniesiems pinigams, rastiems ir paimtiems atliekant kratą automobilyje BMW X7 (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė: 1 860 Eur; taikomas visiškas nuosavybės teisės apribojimas.

3. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo šios nutarties 2 pastraipoje nurodytam turtui, terminas dar kartą pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams – nuo 2026 m. sausio 16 d. iki 2026 m. liepos 16 d. Apygardos teismas nustatė, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, o kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė nėra per griežta ir yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Pareiškėja V. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria šešiems mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jai nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. žemės sklypams ir gyvenamajam namui.

4.1. Skunde pareiškėja V. Š. nurodo, kad su sutuoktiniu, t. y. kaltinamuoju M. Š., dar 2009 m. rugpjūčio 12 d. yra sudarę vedybų sutartį, kuri buvo pateikta ir apygardos teismui, tačiau ši sutartis skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo įvertinta. Atsižvelgiant į tai, jog sutartis yra galiojanti, todėl visas po jos sudarymo jos vardu įgytas turtas – piniginės lėšos, kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, įskaitant skundžiamoje nutartyje nurodytus žemės sklypus ir gyvenamąjį namą, yra asmeninė jos nuosavybė. Tai, jog turtas buvo įgytas teisėtai iš pareiškėjos uždirbtų pajamų, patvirtina byloje pateiktos mokesčių deklaracijos, kurių apygardos teismas taip pat nevertino. V. Š. pažymi, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęsiamas kaltinamojo M. Š. turtui, kadangi turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, juo labiau kad ši aplinkybė nurodoma ir skundžiamoje nutartyje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. Š. nemažą santuokinio gyvenimo dalį atlikinėjo paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjos teigimu, vien tai, kad ji yra ištekėjusi už kaltinamojo M. Š., neturėtų būti pagrindas apriboti jos nuosavybės teises, kadangi jai nėra pareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai, o jų turtas (taip pat ir turtinės prievolės) padalintas jau labai seniai. Be to, gyvenamajame name, kurio nuosavybės teisės apribotos, gyvena ir jų nepilnametis sūnus D. Š., todėl tokia situacija pažeidžia ir nepilnamečio sūnaus teises. Taip pat akcentuojama, kad skundžiama nutartis grindžiama motyvu, iš dalies perrašytų iš ankstesnių nutarčių.

4.2. V. Š., skunde cituodama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą ikiteisminio tyrimo metu toje pačioje baudžiamojoje byloje, kuria buvo pripažintas nepagrįstai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam baudžiamojoje byloje kaltinamam asmeniui, akcentuoja, kad iš esmės esant analogiškai situacijai, teismas privalėjo vadovautis ir atsižvelgti į anksčiau priimtą galutinę ir neskundžiamą nutartį bei laikytis joje pateiktų išaiškinimų.

4.3. Skunde V. Š. nurodo, kad baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ji dirba, deklaruoja gaunamas pajamas, moka būtinus mokesčius, o lėšos, panaudotos nekilnojamojo turto įsigijimui, buvo uždirbtos sąžiningai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ji jau buvo apklausta dėl turto įsigijimo aplinkybių bei davė paaiškinimus dėl pateiktų rašytinių duomenų. Šiais paaiškinimais buvo pašalintos bet kokios abejonės, jog jai nuosavybės teise priklausantis turtas galėtų būti įgytas už M. Š. lėšas. Be kita ko, taip pat pateikė auditoriaus Č. M. išvadą, kurioje taip pat išanalizuotos jos pajamos bei išlaidos, rodančios, kad jokių neteisėtų pajamų ar pajamų, viršijančių darbinėje veikloje generuojamas pajamas, negavo. Todėl, pareiškėjos teigimu, esant šioms aplinkybėms, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, jau šioje proceso stadijoje yra pagrindas panaikinti jos turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

5. Pareiškėjai T. G. ir A. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria šešiems mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jų turtui – gyvenamajam namui.

5.1. Skunde pareiškėjai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nurodė, kad T. G. yra M. Š. sesuo, nes T. G. yra M. Š. sutuoktinės V. Š. sesuo. Pareiškėjų teigimu, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Taip pat pažymima, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęsiamas M. Š. priklausančiam turtui, nes turtas priklauso pareiškėjams, t. y. T. ir A. G., ką iš esmės skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje konstatavo ir apygardos teismas. Taigi, pareiškėjų teigimu, apygardos teismas be jokio pagrindo jiems priklausantį turtą vadino kaltinamajam M. Š. priklausančiu turtu. Skunde pažymima ir tai, jog baudžiamojoje byloje jiems nėra pareikšti jokie kaltinimai, nėra jokių duomenų, kad jiems priklausantis turtas buvo įgytas iš M. Š. ar perkant turtą būtų panaudotos jam priklausančios lėšos, todėl, esant tokioms aplinkybėms, jie neturėtų patirti jokių neigiamų teisinių pasekmių vien dėl to, kad T. G. sesuo yra ištekėjusi už kaltinamojo M. Š.

5.2. Pareiškėjai T. ir A. G., skunde cituodami Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą ikiteisminio tyrimo metu toje pačioje baudžiamojoje byloje, kuria pripažintas nepagrįstai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam baudžiamojoje byloje kaltinamam asmeniui, akcentuoja, jog esant iš esmės analogiškai situacijai, teismas privalėjo vadovautis ir atsižvelgti į anksčiau priimtą galutinę ir neskundžiamą nutartį bei laikytis joje pateiktų išaiškinimų. Taip pat pažymima, kad pateikti duomenys apie tai, jog T. ir A. G. dirba, deklaruoja pajamas (yra pateikę mokesčių deklaracijų nuorašus) ir moka mokesčius, patvirtina, kad lėšos, kurios panaudotos namo Palangoje įsigijimui, yra uždirbtos sąžiningai. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jie jau buvo apklausti kaip liudytojai ir paaiškino aplinkybes dėl namo įsigijimo, patvirtino, jog namas buvo įgytas jų lėšomis, o kaltinamasis M. Š. prie namo pirkimo neprisidėjo. Todėl esant šioms aplinkybėms, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, jau šioje proceso stadijoje yra pagrindas panaikinti jų turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

6. Pareiškėjai J. Z. ir V. Z. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria šešiems mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jų turtui, t. y. automobiliui bei daliai gyvenamojo namo.

6.1. Pareiškėjų J. Z. ir V. Z. teigimu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti taikomas jiems priklausančiam turtui, nes jie yra kaltinamojo M. Š. sutuoktinės tėvai ir nepatenka į artimųjų giminaičių, nurodytų BK 248 straipsnio 1 dalyje, sąrašą. Pareiškėjai pažymi, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęsiamas kaltinamojo M. Š. turtui, kadangi turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, juo labiau kad ši aplinkybė nurodoma ir skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jie jau buvo apklausti kaip liudytojai ir paaiškino aplinkybes dėl automobilio bei namo dalies įsigijimo, patvirtino, jog turtas buvo įgytas jų lėšomis, o kaltinamasis M. Š. prie šio turto įsigijimo neprisidėjo. Todėl esant šioms aplinkybėms, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, jau šioje proceso stadijoje yra pagrindas panaikinti jų turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Pareiškėjai J. Z. ir V. Z., skunde cituodami Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą ikiteisminio tyrimo metu toje pačioje baudžiamojoje byloje, kuria pripažintas nepagrįstai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam baudžiamojoje byloje kaltinamam asmeniui, akcentuoja, kad esant iš esmės analogiškai situacijai, teismas privalėjo vadovautis ir atsižvelgti į anksčiau priimtą galutinę ir neskundžiamą nutartį bei laikytis joje pateiktų išaiškinimų.

6.2. Pareiškėjų teigimu, skundžiama nutartis grindžiama vien tik formaliais motyvais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta galimybe taikyti procesinės prievartos institutą. Tačiau BPK numatyta galimybė taikyti procesines prievartos priemones negali pateisinti ilgo nuosavybės teisės ribojimo, ypatingai tais atvejais, kuomet yra ribojama kaltinamojo M. Š. giminaičių nuosavybės teisė. Be kita ko, pareiškėjai yra pateikę auditoriaus Č. M. išvadą, kurioje išanalizuotos jų pajamos bei išlaidos, rodančios, kad jokių neteisėtų pajamų ar pajamų, viršijančių darbinėje veikloje generuojamas pajamas, negavo. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, jau šioje proceso stadijoje yra pagrindas panaikinti jų turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

7. Atsiliepimų į pateiktus skundus, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjų V. Š., T. G. ir A. G., V. Z. ir J. Z. skundai atmetami.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. Š., T. G. ir A. G., J. Z. ir V. Z. skundų argumentus, įvertinusi pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad apygardos teismo nutartis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas tiek kaltinamojo M. Š., tiek jo šeimos nariams (giminaičiams) priklausančiam turtui, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų. Pateiktų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pareiškėjų V. Š., T. G., A. G., V. Z. ir J. Z. turtui.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, tai yra kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos. Svarbu, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

10. M. Š. baudžiamojoje byloje yra kaltinamasis ir, kaip minėta, jam pareikštas kaltinimas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 5 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymo. BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

11. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – terminas pratęstas ne tik kaltinamojo M. Š., bet ir jo šeimos narių – pareiškėjų V. Š., T. G., A. G., V. Z. ir J. Z. nuosavybės teise priklausančiam turtui, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar galimą išplėstinį turto konfiskavimą.

12. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamajam M. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį (galimą dalyvavimą „Džerkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu), teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su materialinės naudos gavimu arba su siekiu tokią naudą gauti, tad M. Š. galimai padarytų nusikalstamų veikų tikslas – neteisėtu būdu pasipelnyti, užtikrinti savo ir šeimos narių, giminaičių finansinę gerovę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėdamas klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo pagrįstumo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

13. Atsižvelgiant į M. Š. galimai padarytas nusikalstamas veikas, kurios susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų dėl savanaudiškų paskatų – siekiant nusikalstamai praturtėti, sunkumą, pobūdį, mastą (879 kg kanapių dervos (hašišo) buvo įgyta už ne mažiau kaip 2 270 242 Eur, o dalis – ne mažiau kaip 634,493 kg kanapių dervos (hašišo) realizuota už ne mažiau kaip 3 806 958 Eur), pakankamai ilgą jų darymo laikotarpį, yra pagrindas manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių M. Š. pragyvenimo šaltinių. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis M. Š. galimai galėjo gauti finansinės naudos, kuri galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, kaip tai apibrėžta BK 72 straipsnio 2 dalyje, arba galimai atitiktų turto, kuriam būtų taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius pagal BK 72³ straipsnį. Taigi, tuo atveju, jeigu kaltinamasis M. Š. pirmosios instancijos teismo baigiamuoju aktu būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, byloje būtų sprendžiamas baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo) taikymo klausimas, o tai, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, sudaro pagrindą ne tik kaltinamojo M. Š., bet ir jo šeimos narių bei giminaičių turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundų argumentus, susijusius su M. Š. šeimos nariams nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Be to, BK 72³ straipsnio 3 dalies 1 irt 2 punktuose nurodyta, kad gali būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas turtui, perleistam sudarius apsimestinį sandorį arba kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams. Taigi, priešingai nei teigiama skunduose, gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininko vardu registruotas, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas.

15. Aukštesnysis teismas pateiktų pareiškėjų skundų kontekste pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl minėtos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, teismas nevertina, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas ar (ir) išplėstinis turto konfiskavimas (BK 72³ straipsnis). Konkretaus turto atitikimo konfiskuotino turto požymiams, numatytiems BK 72 straipsnyje, klausimas, taip pat turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą jo išplėstinį konfiskavimą, įgijimo pagrindas ir laikas, šio turto vertė yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Todėl tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus visus joje surinktus įrodymus ir juos įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, bus galima pagrįstai spręsti, ar turtas, į kurį prokuroro nutarimu laikinai buvo apribota kaltinamojo M. Š. ir jo artimųjų, t. y. pareiškėjų nuosavybės teisė, o skundžiama nutartimi pratęstas tokio ribojimo terminas, gali būti konfiskuotas BK 72 ar BK 72³ straipsniuose numatyta tvarka, ar vis tik šis turtas yra gautas teisėtu būdu ir turi būti grąžintas turto savininkams. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka pagrįsto manymo, kad šis turtas galėjo būti įgytas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo nustatyta, kas, be kita ko, ir sudarė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą šios nutarties 2 punkte nurodytam turtui.

16. Skundų argumentai dėl sudarytos vedybų sutarties, atlikto pareiškėjų turto audito, pajamų deklaracijų, proceso stadijos bei pareiškėjų procesinės padėties (byloje apklausti kaip liudytojai ir davė išsamius paaiškinimus dėl turto įsigijimo; byloje kaltinimai jiems nėra pareikšti), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinumo šioje proceso stadijoje pratęsti pareiškėjams priklausančiam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kadangi, kaip numato baudžiamasis įstatymas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, gali būti taikomas ir asmenims, kurie baudžiamojo proceso metu neturi kaltinamojo statuso. Siekiant patvirtinti ar paneigti aplinkybę, jog turtas, į kurį apribota paminėtų asmenų nuosavybės teisė, įsigytas teisėtai ar iš nusikalstamos veikos, kas yra faktinis turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, savininkas, reikalinga atlikti ir kaltinamojo (jo šeimos narių) pajamų, turto, išlaidų analizę bei sistemiškai įvertinti visus duomenis, susijusius su nurodytu turtu. Taigi, visos pareiškėjų skunduose nurodomos aplinkybės bus įvertintos ir dėl turto padarytos išvados tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje prioritetas suteikiamas turto išsaugojimo užtikrinimui, kuris, kaip jau pasisakyta pirmiau, įmanomas tik taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tame tarpe ir kaltinamojo šeimos narių, turtui.

17. Grįsdami savo teiginius pareiškėjai kaip teismo precedentą, aktualų šios situacijos teisiniam vertinimui, skunduose nurodė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą ikiteisminio tyrimo metu toje pačioje baudžiamojoje byloje, kuria pripažintas nepagrįstai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam baudžiamojoje byloje kaltinamam asmeniui, pabrėždami, kad esant iš esmės analogiškai situacijai, teismas privalėjo vadovautis ir atsižvelgti į anksčiau priimtą galutinę ir neskundžiamą nutartį bei laikytis joje pateiktų išaiškinimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Susipažinus su skunduose pateikta nutartimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ja vadovautis kaip precedentu aptariamu klausimu nėra pagrindo, kadangi bylų aplinkybės nėra tapačios. Sutiktina, jog ši nutartis buvo priimta toje pačioje byloje, tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nurodytoje nutartyje nagrinėtos faktinės aplinkybės dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kito asmens, ne kaltinamojo, turtui nėra tapačios kaltinamojo M. Š. ir jo šeimos narių faktinėms aplinkybėms.

18. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu nagrinėjamu atveju yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, taip pat galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Taikomas laikinas nuosavybės teisė apribojimas neabejotinai sukelia nepatogumus turto savininkams, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė objektyvių duomenų, jog dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pareiškėjų turtui jie patirtų suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjų turtui nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, nedraudžiantis turtu naudotis, valdyti, tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, turtą realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Kaip minėta, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

19. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo pareiškėjų turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir (ar) išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas, todėl pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjų V. Š., T. G. ir A. G., V. Z. ir J. Z. skundus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.