Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. V. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2025 m. sausio 23 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. V. ir jo artimiesiems nuosavybės teise priklausančiam turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą 2024 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui:

1) pastatui – tvartui, įsigytam 2017 m. rugsėjo 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL-3386 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis;

2) pastatui – ūkiniam pastatui, įsigytam 2017 m. rugsėjo 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL-3386 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis;

3) pastatui – ūkiniam pastatui, įsigytam 2017 m. rugsėjo 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL-3386 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis;

4) butui, įsigytam 2023 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 8031 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis;

5) žemės sklypui, įsigytam 2022 m. spalio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1885 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis;

6) automobiliui BMW X6 XDRIVE50I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytam 2022 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklausančiam A. V. tėvui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis;

7) automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytam 2023 m. gruodžio 7 d. pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklausančiam A. V. sutuoktinei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis.

3. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. liepos 23 d. Nutarimo 1–3 ir 7 punktuose nurodyto turto saugotoja paskirta R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nutarimo 4 ir 5 punktuose nurodyto turto saugotoju paskirtas A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nutarimo 6 punkte nurodyto turto saugotoju paskirtas J. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo pirmiau išvardintam turtui, terminas buvo pratęstas 6 mėnesiams, nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2025 m. sausio 23 d.

5. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, tokiu būdu panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims, taip pat atsižvelgiant į galimą baudžiamojo proceso trukmę, sprendė, kad yra pagrindas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pirmiau išvardintam A. V. ir jo artimiesiems nuosavybės teise priklausančiam turtui terminą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 23 d., paliekant prokurorės nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas ir turto saugotojus.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Kaltinamojo A. V. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį ir nepratęsti A. V., jo sutuoktinei R. V. ir tėvui J. V. priklausančiam turtui taikomo nuosavybės teisės ribojimo termino. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. ikiteisminiu tyrimo metu 2024 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. turtui, nurodant, kad tiriamu nusikalstamos veikos laikotarpiu ir iki jos A. V. įgijo įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, galimai nesant tam objektyvaus finansinio pagrindo, dalį šio nekilnojamojo turto ir A. V. naudojamų automobilių registruojant kitų fizinių asmenų – šeimos narių ar artimųjų giminaičių vardu. Nutarime nurodyta, kad turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gali būti A. V. galimų nusikalstamų veikų rezultatas, neproporcingas jo teisėtoms pajamoms, atitinkantis turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo požymius ir galintis būti šių baudžiamojo poveikio priemonių dalyku. Gynėjo nuomone, tokia prokurorės išvada nepagrįsta, nes A. V. nėra kaltinamas gavęs turtinės ar finansinės naudos iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. turimas turtas neatitinka jo teisėtai gautų pajamų. Be to, jis nėra kaltinamas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnyje, padarymu.

6.2. Gynėjo teigimu, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis priimta remiantis abstrakčiais teoriniais teiginiais. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) draudžia terminuotą (nuolat tęsiamą) procesinę prievartą pateisinti vien tik formaliu argumentavimu. Todėl, gynėjo nuomone, žemesnysis teismas privalėjo nurodyti konkrečius įrodymus, kurie pagrindžia ir pateisina procesinės prievartos būtinumą ir adekvatumą. Be to, apygardos teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės terminą, neatsakė nė į vieną gynėjo argumentą, išdėstytą prašyme nepratęsti A. V. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino.

6.3. A. V., jo sutuoktinės R. V. ir tėvo J. V. turtas, kuriam pratęstas taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra įgytas ne A. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos darymo laiku: vieni nekilnojamojo turto objektai yra įgyti gerokai iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos darymo (daugiau nei prieš 3 metus), kiti nekilnojamojo turto objektai ir registruotinas turtas – gerokai po tariamai padarytos nusikalstamos veikos padarymo (daugiau nei po 1–2 metų).

6.4. Gynėjas pažymi, kad automobilis BMW X6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas ir nuosavybės teise priklauso A. V. tėvui J. V.. Automobilis „VW Golf” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas ir nuosavybės teise priklauso A. V. sutuoktinei R. V.. Be to, A. V. ir R. V. sudarė povedybinę sutartį.

6.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atliko A. V. ir jo sutuoktinės R. V. turimo turto bei gaunamų pajamų analizę ir nenustatė, jog A. V. būtų vertęsis kokia nors neteisėta veikla, būtų gavęs ar turėtų kokių nors „neapskaitytų ir neapmokestintų“ pajamų ar turto arba, kad A. V. ir jo sutuoktinės R. V. turtas būtų įgytas iš neteisėtų ar nežinomų šaltinių, taip pat nenustatė jokių A. V. mokestinių nepriemokų, nereiškė jokių pretenzijų dėl turimo turto neatitikties teisėtoms pajamoms.

6.6. Gynėjo teigimu, kitiems baudžiamojoje byloje apkaltintiems asmenims, kurių procesinė padėtis yra tokia pati ar galimai sunkesnė – laikinas nuosavybės teisės ribojimas nėra taikomas. Konstitucinio visų lygybės prieš įstatymą ir teismą principo kontekste tai, gynėjo manymu, leidžia daryti išvadą, kad nėra realių sąlygų, kuriomis galėtų būti taikomas A. V. turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, kaip ir nėra realios grėsmės, jog minėtas turtas galėtų būti paslėptas, siekiant išvengti konfiskavimo.

6.7. Gynėjo teigimu, laikotarpis, kuriuo yra taikoma procesinė prievartos priemonė, yra daugiau nei pakankamas surinkti duomenis, kurie patvirtintų turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo sąlygas. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, susijusių su turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo sąlygomis. Todėl, gynėjo manymu, skundžiama žemesniojo teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. V. gynėjo advokato Remigijus Merkevičius skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. V. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas 6 mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą: 1) pastatui – tvartui, įsigytam 2017 m. rugsėjo 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL-3386 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatui – ūkiniam pastatui, įsigytam 2017 m. rugsėjo 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL-3386 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatui – ūkiniam pastatui, įsigytam 2017 m. rugsėjo 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL-3386 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 4) butui, įsigytam 2023 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 8031 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, įsigytam 2022 m. spalio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1885 pagrindu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 6) automobiliui BMW X6 XDRIVE50I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytam 2022 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklausančiam A. V. tėvui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 7) automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytam 2023 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklausančiam A. V. sutuoktinei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Žemesnysis teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimą, tinkamai įvertino teisingam šio klausimo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, nei BPK 11 straipsnio, nei BPK 151 straipsnio reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

9. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys, arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

10. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti: 2024 m. sausio 9 d. tarnybiniuose pranešimuose, 2023 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokole, 2024 m. kovo 8 d. apžiūros protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Svarbu pažymėti, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

11. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė konstatavęs, kad vis dar nėra išnykę šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 151 straipsnyje, t. y. galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.

12. Kaltinamojo gynėjas nesutinka su žemesniojo teismo nustatytais laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindais, nes, gynėjo nuomone, A. V. nėra kaltinamas gavęs turtinės ar finansinės naudos iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Sutikti su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo. Iš A. V. pareikšto kaltinimo matyti, kad kaltinamajam inkriminuojama, jog jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių derva dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas materialinės naudos, turint tikslą neteisėtai praturtėti. A. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (narkotinių medžiagų kiekis, jų vertė neteisėtoje rinkoje) leidžia manyti, kad kaltinamasis iš savo nusikalstamos veikos galėjo gauti neteisėtų pajamų ir už jas įsigyti turtą, kuriam šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

13. Skunde akcentuojama, kad dalis turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra įsigytas iki kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo laiko. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje įstatymas reikalauja tik duomenimis pagrįsto manymo, jog konkretus turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir galėtų būti konfiskuotas ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų nagrinėjamu atveju pakanka. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, aplinkybes, iš kokių lėšų yra įgytas turtas, ar egzistuoja visos sąlygos taikyti turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, teismas nustatys tik iš esmės išnagrinėjęs bylą ir priėmęs procesinį sprendimą.

14. Gynėjo teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko A. V. ir jo sutuoktinės R. V. turimo turto ir gaunamų pajamų analizę ir nenustatė, kad A. V. būtų vertęsis kokia nors neteisėta veikla, taip pat nereiškė jokių pretenzijų dėl turimo turto neatitikties teisėtoms pajamoms. Kaip jau minėta, šios aplinkybės, kaip ir kitos gynėjo keliamos versijos, bus patvirtintos arba paneigtos teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje, 301 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka ir skunde minimus duomenis įvertintinus kitų byloje esančių duomenų kontekste.

15. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis turto, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso ne A. V., tačiau jo sutuoktinei, su kuria jis yra sudaręs povedybinę sutartį, bei pastarojo tėvui. Vis tik, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies ir 72³ straipsnio 3 dalies nuostatomis, konfiskuojamas gali būti ne vien tik kaltininkui nuosavybės teise priklausantis turtas. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę ir tuo atveju, kai asmuo, kuris turi konfiskuotiną turtą, nėra kaltinamas ar nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą (BK 72 ir 72³ straipsniai).

16. Gynėja skunde taip pat akcentuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems kaltinamiesiems, kurių, jo manymu, procesinė padėtis yra sunkesnė, šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra taikomas. Vis tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumas vertinamas individuliai, sprendžiant dėl BPK 151 straipsnyje nustatytų pagrindų egzistavimo ir būtinumo juos užtikrinti laikinai ribojant nuosavybės teises į turtą. Todėl, įvertinus tai, kad A. V. turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, atitinka konfiskuotino turto požymius, nėra jokio pagrindo A. V. procesinę padėtį lyginti su kitų proceso dalyvių, procesinių prievartos priemonių taikymo kontekste, ir šiuo pagrindu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad procesinė prievartos priemonė taikoma daugiau nei metus, nesudaro pagrindo išvadai, jog jos taikymas yra neproporcingas ir pažeidžiantis asmenų teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų, baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2024 m. gegužės 8 d. Šiuo metu byloje vyksta įrodymų tyrimas, yra numatyti tolimesni teisiamieji posėdžiai. Svarbu pažymėti, kad procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienaip ar kitaip suvaržo asmens teises, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog paskirta ir tęsiama procesinė prievartos priemonė taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, savininkai minėtu turtu gali naudotis. Todėl, įvertinus A. V. patiriamus suvaržymus BPK įtvirtintų procesinėmis priemonėmis siekiamų baudžiamojo proceso tikslų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie yra pagrįsti ir proporcingi.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. V. turtui, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. V. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.