Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 93-133 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu paskirta bausmė – 8 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta 8 metai laisvės atėmimo, 118 MGL bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu – pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis, veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmę subendrino su bausme paskirta pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir paskyrė subendrintą bausmę – 12 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtą bausmę subendrino su 2009 m. kovo 4 d. ir 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – galutinė bausmė yra 12 metų laisvės atėmimo, 118 MGL bauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeitė, – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4 dalimis paskirtą bausmę subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 11 metų 6 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – galutinė bausmė 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 118 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 28 d.

Anksčiau teismo teistas du kartus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą Nr. 93-133 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos su intensyvia priežiūra įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį.

Nuteistasis A. Š. skundžia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 93-133 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant šių nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-72-658/2020).

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 93-133 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. Š. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodikas rezultatais, nuteistojo asmens byla Nr. 12667, pažyma apie nuteistojo paskatinimus ir pažeidimus, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 93-133 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis A. Š. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų keturis kartus baustas drausmine nuobauda, tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad vadovaujantis „OASys“ metodika kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys (pasirenkamos netinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (47 balai). Visa tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vertintina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas du kartus. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia šiuo metu pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis tvirtina, jog anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Nors geba numatyti tam tikrus alternatyvius problemų sprendimo būdus, tačiau ne visuomet pasirinkti būdai yra adekvatus. Pernelyg pasitiki sėkmės galimybę, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas, nors objektyviai vertinant, pasekmės buvo visiškai nuspėjamos. Nuteistasis linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. Š. neatliktos bausmės dalis (4 metai 6 mėnesiai 7 dienos, nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 93-133 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalis, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. Š. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 93-133 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.