Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viktoro Preikšo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2018 m. kovo 5 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. R. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų; bylos dalis dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos nusikalstamos veikos perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. S. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 21 d.Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam S. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, motyvuodama tuo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau jis nesuvokia savo veiksmų pasekmių, yra nekritiškas savo elgesiui, neįvertina padarytų nusikaltimų rimtumo visuomenei, visiškai nesigaili, todėl nėra pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, sutikdamas su Komisijos išvadomis, atmetė nuteistojo S. R. skundą dėl Komisijos 2018 m. kovo 5 d. priimto nutarimo.Nuteistojo S. R. skunde prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. LK-33, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, skundžiama teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams ir teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Skunde nurodoma, kad Kybartų pataisos namuose dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, yra daug kartų skatintas, drausminių nuobaudų neturi. Pagal aprobuotą „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sudaro 37 balus ir pagal tai jis yra priskiriamas žemos rizikos grupei. Taip pat nustatyta, kad ši rizika jam yra sumažėjusi 26 balais, kas yra didelė pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tai neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnį. Skunde S. R. pabrėžia, kad apylinkės teismas yra patvirtinęs daugybę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Kybartų pataisos namuose priimtų nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodiką buvo tris kartus didesni ir kurių rizikos vertinimo pokytis buvo ženkliai mažesnis (pvz., Komisijos 2016 metų nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siūloma lygtinai paleisti asmenį, kurio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką buvo 85 balai; 2017 metų Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siūloma lygtinai paleisti asmenį, kurio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką buvo 91 balas; šie nutarimai buvo teismo patvirtinti). Taigi, akivaizdu, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Komisija nuteistąjį atvirai diskriminuoja kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas, atžvilgiu, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 14 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių Pakto 14, 26 straipsnius.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio atsiliepime į nuteistojo S. R. skundą prašoma šio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Prokuroro nuomone, S. R. asmenybės pavojingumas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir jo nuostatos nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau yra pasiruošęs toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad S. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus S. R. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskirtinas prie žemos rizikos grupės (37 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ši rizika nuo 2015 m. balandžio 30 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo yra sumažėjusi 26 balais, tačiau šioje išvadoje nėra nurodyta, su kuo siejamas nuteistojo pavojingumo mažėjimas. Be to, priešingai nei nurodoma S. R. skunde, apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama ne vien tik formaliai atsižvelgiant į minėtos rizikos vertinimo rezultatus, bet ir vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Atitinkamai, skunde minimi atvejai, kuomet lygtinis paleidimas buvo taikytas asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo didesnis, yra pagrįsti ne vien tik šiais duomenimis, bet visapusišku bausmę atliekančio asmens pažangos (elgesio ir nuostatų aspektais) įvertinimu.Nagrinėjamu atveju S. R., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam privalomose elgesio pataisos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (anksčiau vieną kartą teistas, šiuo metu bausmę atlieka už daugiau nei dešimt nusikaltimų, tarp jų ir už labai sunkius) ir gyvenimo būdas, siejamas su nuteistojo mąstymu. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad S. R. nusikaltimus pradėjo daryti būdamas 26 metų, kas rodo, kad jam įstatymams priešingo elgesio nuostatos susiformavo jau pakankamai subrendus ir teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu iš esmės pakeitė savo nuostatas. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo ir teismo nutarties turinio, abejonių pakankama S. R. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką būtent ir kelia jo mąstymo pokyčiai nusikalstamo elgesio analizės aspektu.Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad S. R. labai gerai save vertina, ypač kompanijose, pasižyminčiomis panašiomis vertybėmis. Jis negeba atskirti probleminių sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Stebima tam tikrų prieštaravimų jo požiūryje į priežastis, lėmusias nusikalstamų veikų padarymą, nuteistasis pateikia su tuo susijusių nesuprantamų vertinimų. Šiame kontekste įvertintini ir duomenys apie nuteistojo darbinę motyvaciją. Nors S. R. nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju jis dirbs transporto vadybininku, tačiau teismui kelia abejonių nuteistojo darbinė motyvacija laisvėje. Nuteistasis iki bausmės atlikimo niekada nėra dirbęs, darbo biržoje registruotas nebuvo, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi (šiuo metu pataisos įstaigoje siekia įgyti suvirintojo specialybę). Svarbu tai, kad ir bausmės atlikimo metu jis nepasižymėjo teigiama darbine motyvacija, nedirbo, nors nurodė, kad dirbti neatsisakytų, tačiau teigė, kad sutiktų dirbti ne bet kokį darbą. Šių duomenų įvertinimas, sprendžiant klausimą, ar S. R. paleistas lygtinai savo tikslų sieks tik teisėtais būdais yra aktualus, nes nusikaltimai, už kuriuos paskirtą bausmę jis šiuo metu atlieka, yra savanaudiško pobūdžio, susiję su finansinės naudos siekimu (su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, susijusios veikos).Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad S. R. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (mąstymo ir nuostatų pokyčiai) dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais.Nenustačius įstatyminio pagrindo nuteistajam S. R. taikyti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. kovo 5 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo S. R. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.