Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. Č. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini).

5.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teisme bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka subjektyviuoju aspektu, ji turi išankstinį nusistatymą nagrinėjant nuteistųjų skundus arba Komisijos nutarimus, susijusius su lygtiniu paleidimu. Teisėja tokiose bylose yra tendencinga, todėl toks jos šališkumas neužtikrino, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai ir nešališkai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Č. skundas atmetamas.

7. Nuteistasis skunde nurodė, jog jo bylą išnagrinėjo šališka teisėja, turinti išankstinį nusistatymą nagrinėdama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų bylas. Dėl teismo šališkumo pažymėtina, kad aplinkybės, kurioms esant teismas gali būti laikomas šališku, yra nurodytos BPK 58 straipsnyje, tačiau nei vienos iš jų apeliantas savo skunde nenurodė.

8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas buvo šališkas, klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu bei nesuteikia pagrindo išvadai, kad jį priėmusi teisėja buvo šališka. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas tvirtinti ar ne Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų komisijos nutarimus, vertina konkretų asmenį, jį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį, pastangas pasitaisyti, daromą pažangą ir kitas aplinkybes, todėl tai, kad teisėja spręsdama kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimus priėmė daug daugiau sprendimų netaikyti jiems lygtinio paleidimo, jokiu būdu nesudaro pagrindo spręsti, kad ji yra šališka visų nuteistųjų atžvilgiu ir todėl priimdama sprendimą skundo autoriaus atžvilgiu taip pat buvo šališka. Taigi, apygardos teismas nenustatė, kad teisėja, nagrinėjusi Komisijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimą ir atsisakydama jį tvirtinti buvo subjektyviai ar objektyviai šališka, byloje nėra duomenų, kad ji turėjo išankstinę nuomonę ar negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje įvardintų priežasčių, todėl nėra pagrindo abejoti teisėjos priimta nutartimi šiuo aspektu.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimo, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Priešingai apelianto skundo argumentams, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. Č. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. Č. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

12. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais T. Č. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nevartoja narkotinių medžiagų, paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 17 kartų skatintas, už įkalinimo įstaigos ribų yra susiradęs galimą darbo vietą. Nuteistasis per nustatytą terminą įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (įgijo (duomenys neskelbtini) profesijas, sumokėjo priteistą ieškinį, dalyvavo kompiuterinio raštingumo pradmenyse, psichologo konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, išklausė teisinio – socialinio švietimo programą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nustojo vykdyti teisės aktų pažeidimus). Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja T. Č. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie nekeltų teismui abejonių dėl sėkmingų probacijos taikymo galimybių. Pažymėtina, kad nuteistasis savo skunde kategoriškai nesutinka su teismo naudojama sąvoka „nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę“, dėl ko teismas išaiškina nuteistajam, jog vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Jeigu asmuo tinkamai laikosi įstatymų ir pakeičia šį požiūrį, teismas (tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos) konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo elgiasi taip, kaip jį įpareigoja elgtis galiojančios elgesio tvarkos. Šiuo atveju būtent buvo prieita prie tokios išvados, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo privalo laikytis nustatytų elgesio normų ir tokiam konstatavimui pritaria apeliacinės instancijos teismas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. Č. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su smurtiniais nusikaltimais, disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimų vykdymu grupėse ir finansinės naudos siekiu. Nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje dėjo tam tikras pastangas suvaldyti tokį elgesį – nevartoja narkotinių medžiagų, įgijo (duomenys neskelbtini) profesijas, sumokėjo priteistą ieškinį, dalyvavo kompiuterinio raštingumo pradmenyse, psichologo konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, išklausė teisinio – socialinio švietimo programą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nustojo vykdyti teisės aktų pažeidimus. Nors nuteistasis už įkalinimo įstaigos ribų ir turi gyvenamąją vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šią gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir vykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas, tačiau tai neįtakojo jo nusikalstamo elgesio raišką, kas taip pat yra minima ir Socialinio tyrimo išvadoje. Pabrėžtina, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo tris specialybes ir už įkalinimo įstaigos ribų ir yra susiradęs galimą darbo vietą, tačiau šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog vis dar išlieka dinaminis kriminogeninis veiksmas – nepastovi darbo patirtis, kurį nuteistasis gali ir privalo keisti. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad kol nebus pašalintas šis dinaminis kriminogeninis veiksnys, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog šis veiksnys ateityje neįtakos nuteistojo kriminalinio elgesio apraiškos. Ir nors nuteistasis sumokėjo visas turimas skolas ir pragyvena iš gaunamo atlyginimo, tačiau pritartina socialinės išvados ir apylinkės teismo argumentams, jog nuteistojo kriminalinis elgesys tiesiogiai siejosi su siekiu neteisėtai praturtėti, lėšų tvarkymo sritis išlieka svarbiu kriminogeniniu poreikiu laisvėje, galinčiu daryti įtakos naujoms nusikalstamoms veikoms ateityje. Taip pat pažymėtina, kad nors nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais (mama ir žmona), tačiau šiuo konkrečiu atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuos socialinius ryšius nuteistasis turėjo ir vykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas, tačiau tai neįtakojo jo nusikalstamo elgesio raiškos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria apylinkės teismo ir socialinėje išvadoje išdėstytiems argumentams, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui didžiausios įtakos turėjo nuteistojo draugai ir gyvenimo stilius, nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas 14 metų, buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, laisvės atlikimo vietoje reiškė ištikimybę savo „bičiuliams“, bausmės atlikimo metu ilgą laiką nesilaikė nustatytos tvarkos, t. y. ilgą laiką ši sritis buvo pagrindinis veiksnys įtakojantis kriminogeninį elgesį. Taip pat svarbu pažymėti, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, jog už įkalinimo įstaigos ribų asmens gyvenimo stilius ir draugai neįtakos naujų nusikalstamų veiksmų. Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis ir emocinę gerovę svarbu pažymėti tai, kad tai nebuvo nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojantys veiksniai, buvo nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, tačiau nebuvo fiksuotas narkotinių medžiagų arba alkoholio vartojimas, taip pat nuteistojo emocinė gerovė vertintina teigiamai. Nors po psichologo konsultacijų ir dalyvavimų pozityvaus užimtumo priemonėse srityje „mąstymas ir elgesys“ ir yra užfiksuotas teigiamas rizikos pokytis, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nėra galima teigti apie ženklų situacijos gerėjimą šioje srityje. Taip pat pažymėtina, kad nors srityje „nuostatos“ ir stebima korekcija teigiama linkme (silpnėja kriminalinės subkultūros apraiška, nuteistasis nereiškia rasistinių ir užgauliojančių pareiškimų), tačiau bendros apklausos metu išryškėjo diskriminacinės prielaidos ir kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, vis dar išlieka neišspręsti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kuriuos nuteistasis gali ir privalo išspręsti. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar nėra padaręs pakankamos pažangos integruojantis į visuomenę, o laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamos jį apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14. Vienu iš skundo argumentų nuteistasis nurodo, kad netinkamai konstatuotas vienas iš Socialinėje išvadoje išvardintų dinaminių kriminogeninių veiksnių – elgesio problemos vaikystėje, nes nuteistasis šio veiksnio niekaip negalės pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems nuteistojo argumentams, tačiau atkreipia nuteistojo dėmesį, kad šio kriminogeninio veiksnio pridėjimas prie statinių kriminogeninių veiksnių sąrašo (tų kriminogeninių veiksnių, kurių nuteistasis negalės pakeisti) šioje byloje pablogintų nuteistojo charakteristiką, o tuo pačiu ir nuteistojo situaciją, dėl ko tokios klaidos ištaisymas šioje konkrečioje byloje vertinant šią konkrečią socialinę išvadą yra negalimas ir apygardos teismo nebus taisomas.

15. Be to, nuteistajam T. Č. net ir atlikus dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, šeši statiniai (kriminalinė istorija; pirmasis teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas) ir net septyni dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti (nepastovi darbinė patirtis; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Šių duomenų kontekste, vertinant nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti 4 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASYS vertinimo metodiką (2021 m. liepos 11 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. spalio 3 d.), tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo T. Č. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

17. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo teisės vertinti nusikalstamo elgesio riziką, atmetami kaip deklaratyvūs. Kauno apylinkės teismas priėmė motyvuotą nutartį, įvertinęs visus įrodymus, įskaitant ir Socialinio turimo išvadą, kuri buvo surašyta tam reikalingą kvalifikaciją turinčio specialisto, neginčijamai nustatė, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra užtikrinantis, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų teismui konstatuoti, kad yra pasiekti visi bausmių vykdymo tikslai ir nuteistasis ateityje nevykdys naujų nusikalstamų veikų.

18. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad T. Č. anksčiau teistas 7 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamame susivienijime įvykdytas sunkias nusikalstamas veikas (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas). Pirmas kontaktas su policija asmeniui būnant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir pirmas teistumas įvyko nuteistajam būnant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus už plėšimą. T. Č. taip pat buvo teisiamas už nusikaltimus nuosavybei, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, riaušių sukėlimą, viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visgi, paskirtos, atidėtos ir atliktos bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Kadangi stebimas daromų nusikalstamų veikų sunkėjimas, tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė. Ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma nustatyti neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šias aplinkybes, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

19. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji T. Č. neatlikta bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 26 dienos (skaičiuojant (duomenys neskelbtini) posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. spalio 27 d.), iš paskirtos galutinės 15 metų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, net ir taikant intensyvią priežiūrą jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.