Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. (A. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. vasario 12 d. priimto nutarimo Nr. 93-90 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis dėl A. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: A. R. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 8 (aštuoneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 22 d.2018 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-90 nutarta netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, penkis kartus baustas drausmine tvarka, atsisakė administracijos pasiūlyto mokamo darbo, t. y. atlikdamas bausmę, nesielgė nepriekaištingai. Be to, egzistuoja kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Padaryta išvada, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodant, kad su Komisijos padaryta išvada pilnai sutinka. A. R. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, turi polinkį nusikalsti ir lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu keliu. Nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau labai artima vidutinei. Be to, nuteistasis palaiko neformaliąsias nuteistųjų elgesio tradicijas. Visa tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs 4/5 paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (37 balai pagal OASys metodiką). Apylinkės teismas neįvertino jo stabilių socialinių ryšių, tai, kad yra kreipęsis dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumų nebuvo įdarbintas. Be to, Komisijai jis buvo pateikęs dokumentus dėl nedarbingumo. Nuteistasis teigia, kad atmetus jo lygtinio paleidimo prašymą, iš jo atimami lūkesčiai ir viltys. Nesvarbu, kokias dideles pastangas jis dėtų, vis tiek prisidengiama hipotetiškais formalumais. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti saugikliai, jei jis, paleistas lygtinai, nevykdytų numatytų įpareigojimų, t. y. probacijos tarnyba galėtų kreiptis į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo.Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Nagrinėjamu atveju Komisija lygtinio paleidimo A. R. netaikė, o apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą, nenustatęs, jog Komisija būtų netinkamai įvertinusi pateiktos, A. R. charakterizuojančios, medžiagos visumą, t. y. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Šiuo atveju pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, nes A. R. neatitinka nei formalaus, nei materialaus lygtinio paleidimo pagrindų.Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad A. R. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 bausmės), kas leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teisėjų kolegija abiejų minėtų kriterijų nenustatė.Nuteistajam individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių nuobaudų; ieškoti galimybės įsidarbinti pataisos įstaigoje; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas M. J. pateiktoje išvadoje (b. l. 25) nustatė, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes 2017 m. liepos 5 d. atsisakė administracijos pasiūlyto mokamo darbo. A. R. skunde teigia, kad turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl negalėjo priimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlymo dėl įdarbinimo, tačiau šį paaiškinimą teisėjų kolegija vertina kritiškai. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nedarbingumo pažymėjimas nuteistajam buvo išduotas 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. po penkių mėnesių nuo pasiūlymo gavimo. A. R. negalima kilnoti sunkaus svorio ir ilgai stovėti vertikalioje padėtyje. Pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kokio pobūdžio darbas buvo siūlomas dirbti nuteistajam, tačiau BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Daryti išvados, jog pataisos įstaigos administracija nesivadovavo minėta nuostata, tinkamai neatsižvelgė į A. R. turimus darbinius įgūdžius bei darbingumo lygį, nėra jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis siūlomo darbo atsisakė be pateisinamos priežasties, be to, jis pats savo iniciatyva po ankstesnio jo lygtinio paleidimo svarstymo nesikreipė dėl darbo suteikimo, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad nuteistasis nevykdo jam nustatytos nusikalstamo elgesio riziką mažinančios rekomendacijos, kuri buvo įtvirtinta ir individualiame socialinės reabilitacijos plane. Tai patvirtina formalaus lygtinio paleidimo taikymo nebuvimą.A. R. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 37 balai pagal OASys metodiką, ankstesnių svarstymų metu jam buvo nustatyta aukštesnė rizika – 40, 43 ir 58 balai, taigi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta teigiama linkme, vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Nors nuteistasis pataisos namuose mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, šiuo metu lanko lietuvių kalbos kursus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau nustatyto režimo reikalavimų bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesilaikė. A. R. šešis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, dėl ko penkis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Du kartus nuteistasis buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kas patvirtina, jog padaryti pažeidimai buvo itin šiurkštūs. Nors A. R. penkis kartus yra skatintas už gerą elgesį, tačiau akivaizdu, jog šie gero elgesio laikotarpiai buvo trumpalaikiai. Ilgesnį laikotarpį išlaikyti pavyzdingą elgesį nuteistajam nepavyksta, tai liudija ir nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymo tvarka. Šiuo metu visos nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis dar nėra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Teisėjų kolegija aktyvios A. R. atgailos dėl padarytų nusikalstamų veikų bei režimo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę neigė, šiuo metu jo nuostatos yra nė kiek nepakitusios, t. y. kaltė neigiama, aiškinant, jog nusikalstamame susivienijime jis nedalyvavo. Tokios nuteistojo nuostatos, t. y. negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo poelgius, teisėjų kolegijos vertinamos neigiamai, kaip trukdančios nuteistajam siekti sėkmingos probacijos. Nuteistojo mąstymo nesikeitimą patvirtina ir palaikomos kriminalinio pasaulio nuostatos – neformaliosios nuteistųjų elgesio tradicijos. Šias neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas A. R. vertina kaip neišvengiamus tarpusavio santykius didelėje žmonių grupėje, t. y. jis net nebando atsiriboti nuo netinkamas pažiūras palaikančių nuteistųjų. Duomenų, kad A. R. keistų savo draugų bei pažįstamų ratą, stengtųsi atsakingiau rinktis draugus, bylos medžiagoje nėra, o tai itin svarbu, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikaltimai buvo padaryti veikiant sunkiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime.Tai, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, puoselėja planus dėl darbinės veiklos išėjus į laisvę, nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą. Vien pozityvus laisvalaikio leidimo būdas, dalyvavimas sporto renginiuose, nerodo didelių pastangų integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių teises bei teisėtus interesus. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad A. R. nedalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, kylančias problemas sprendžia rinkdamasis nekonstruktyvius būdus, pavyzdžiui, nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. jis dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš BVK pakeitimus. Be to, bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, jo elgesys dar neleidžia jo perkelti į lengvąją nuteistųjų grupę.Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Nors A. R. teigia dedantis dideles pastangas, siekdamas tęsti bausmės atlikimą neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau teisėjų kolegija šį skundo teiginį vertina kaip deklaratyvų, nes realių veiksmų mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis nesiima. Iš nustatytų 37 balų pagal OASys metodiką 20 balų yra statiniai, vadinasi, 17 balų yra dinaminiai ir dar gali būti koreguojami.Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo A. R. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. (A. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.