Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas: S. R. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Taip pat perkvalifikuotos S. R. padarytos nusikalstamos veikos: iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį; iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį; iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį; iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 2 dalį. Taip pat panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys dėl bausmių subendrinimo ir, subendrinus bausmes iš naujo, paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl veikos perkvalifikavimo į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, perduodant šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat panaikintas bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, 6 dalį ir S. R., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, paskiriant galutinę subendrinta bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

1.3. 2018 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, S. R., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (trys) metai 3 (trys) mėnesiai 9 (devynios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai, t. y. 2020 m. balandžio 23 d.).

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Motyvuodamas tokį sprendimą, apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – veikiant nusikalstamame susivienijime buvo įvykdytos aštuonios sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos, be to, anksčiau jis taip pat buvo teistas, kas didina jo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Taip pat teismas sprendė, jog S. R. viso bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai - jis keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarką bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka, bei atkreipė dėmesį, kad jis pripažįsta kaltę ne dėl visų įvykdytų nusikaltimų. Be to, apylinkės teismas suabejojo, ar išėjęs į laisvę S. R. sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti, ir dėl jam nustatyto kriminogeninio veiksnio – gyvenimo stilius ir draugai.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju dar negalima daryti išvados, kad S. R. jau šioje bausmės vykdymo stadijoje gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalį), leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Jis taip pat yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, S. R. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos šio teismo nutartyje aptartos aplinkybės, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą.

11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog yra pastebimi teigiami S. R. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra penkiolika kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Teigiamai vertintina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių. Tačiau, šios S. R. elgesį pataisos namuose teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nesudaro. Teisingam šio klausimo išsprendimui, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, leidžia manyti, jog jis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį tiek, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog lygtinai paleistas, nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

12. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog bausmės atlikimo metu S. R. pataisos namuose įtvirtintas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus. Nors nuteistasis pagrįstai teigia, jog už šiuos pažeidimus jam paskirtos drausminės nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog į jo ankstesnį nubaudimą negali būti atsižvelgiama, vertinant lygtinio paleidimo jam taikymo galimybę. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia atidžiau bei griežčiau vertinti kitas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui svarbias aplinkybes. Be to, negebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir tuo, ar jis sugebėtų lygtinio paleidimo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

13. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog S. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 30 balų. Nors pagal „OASys“ metodiką tai priskirtina žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, dalį šių balų – 5 balus, sudaro ir dinaminiai veiksniai, t. y. tokie veiksniai, kuriuos nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, dar gali sumažinti arba apskritai panaikinti. Be to, S. R. yra nustatytas ir vienas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.

14. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad iki suėmimo S. R. oficialiai niekur nedirbo, jo pragyvenimo šaltinis buvo sugyventinės gaunamos pajamos. Pataisos namuose 2017-2018 metais jis lankė Marijampolės profesinio rengimo centrą, kuriame įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Perkeltas į atvirąją koloniją, nuo 2019 m. vasario 18 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol. Nors pataisos įstaigoje buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, jog nuteistasis bus įdarbintas ir po bausmės atlikimo, tačiau teisėjų kolegija labai abejoja tuo, jog jo darbinė motyvacija bei pasiryžimas sąžiningai užsidirbti pragyvenimui būnant laisvėje, yra tikrai stiprūs. Nors bausmę S. R. atlieka nuo 2014 m. gegužės mėnesio, o prieš tai - daugiau nei trejus metus - buvo laikomas kardomajame kalinime, tačiau realiai dirbti jis pradėjo tik nuo 2019 m. vasario 18 d., t. y. darbinės funkcijos yra atliekamos tik kiek daugiau nei metus laiko, nors izoliuotas nuo visuomenės jis yra jau daugiau nei aštuonerius metus. Šie duomenys patvirtina, kad darbiniu užimtumu nuteistasis susidomėjo tik tuomet, kai atsirado galimybė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas rodo, jog S. R. yra labiau suinteresuotas kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne įsitvirtinti darbo rinkoje, ugdant savo darbinius įgūdžius.

15. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis savanoriškai dengia priteistą ieškinį ir šiuo metu yra išmokėjęs 365 Eur, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš jo priteisti civiliniai ieškiniai, yra gerokai didesni. Iš S. R. ir dar dviejų nuteistųjų solidariai priteista 1575 Lt (456,15 Eur) Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, taip pat iš S. R. priteista 18 000 Lt (5 213,16 Eur) turtinės ir 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginti. Taigi, nuteistojo savanoriškai padengta ieškinio suma yra tik simbolinė, neleidžianti daryti išvadą apie jo norą bei dedamas pastangas sumažinti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, kolegijos nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai gali nulemti nuteistojo finansinį nestabilumą laisvėje, nes sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas - ypač turtinio pobūdžio. Todėl aptarta aplinkybė leidžia abejoti sėkminga nuteistojo probacija, tuo, ar jis sugebėtų, būdamas laisvėje, nenusikalsti. Tokios tikimybės nepaneigia vien tas faktas, kad nuteistajam yra leidžiama išvykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų iki šiol, o naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė savaime taip pat nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis nuosekliai laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Juo labiau, įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

16. Be to, vertinant S. R. socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies – neigia įvykdęs nužudymą. Tai rodo, jog jis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių, nėra objektyvaus pagrindo.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad S. R. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieno ar kelių nusikalstamų veikų padarymą. Jis priklausė nusikalstamam susivienijimui, kurį sudarė daugiau nei dvidešimt asmenų, vykdė įvairaus pobūdžio sunkius bei labai sunkius tyčinius nusikaltimus (disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, kito asmens nužudymas, neteisėtas laisvės atėmimas, kvalifikuotas turto prievartavimas ir kt.). Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei įvairumas, patvirtina, jog S. R. visiškai ignoravo įstatymų reikalavimus ir savo asmeninių poreikių, visų pirma, materialinės gerovės, siekė nepaisydamas kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.

18. Taigi, nors ir pastebimi tam tikri teigiami S. R. pokyčiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie faktoriai dar kol kas nenusveria visų aukščiau aptartų neigiamai jį patį, jo mąstymą bei elgesį pataisos namuose charakterizuojančių aplinkybių, vis dar nustatomo kriminogeninio veiksnio. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o šiuo metu nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

19. Skunde S. R. pažymi, jog žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nenurodė, ką jis turėtų padaryti, kiek laiko tai turėtų trukti ir t. t., kad būtų konstatuota jo lygtiniam paleidimui reikiama pažanga. Atsakydama į tokį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismo paskirtis, nagrinėjant klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų, yra tik patikrinti ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis), t. y. patikrinti Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ką nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas ir atliko. Atsižvelgiant į motyvus teismo nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, nustatyti nuteistajam socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą, privalo ne teismas, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (BVK 164 straipsnio 6 dalis).

20. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigia nuteistasis, yra teisėta ir pagrįsta. S. R. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia žymi bei akivaizdi, jog sudarytų pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis stokoja savikritikos (neįžvelgia jokių turimų problemų), racionalaus bei visapusiško mąstymo (pilnai nepripažįsta savo kaltės dėl labai sunkaus ir negrįžtamas pasekmes sukėlusio smurtinio nusikaltimo, daugiau remiasi savo patirtimi, o ne specialistų patarimais, rekomendacijomis), egzistuoja jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksnys, dinaminiai balai, todėl lygtinio paleidimo taikymas jam, kaip asmeniui dalyvavusiam nusikalstamo susivienijimo, suburto daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, veikloje, šiuo metu pažeistų teisingumo principą bei visuomenės siekį gyventi saugioje aplinkoje. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo skundas atmetamas, o pagrįsta ir teisėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.