Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. I. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 357-262 taikyti nuteistajam I. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis I. I. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atliko daugiau nei 4/5 laisvės atėmimo bausmės, yra motyvuotas dirbti, turi gyvenamąją vietą, garantuojama intensyvi priežiūra. Nuteistasis įsipareigoja elgtis teisėtai, nepažeidinėti įstatymų ir visuomenės moralės normų. Nurodo, jog būdamas pataisos namuose suprato savo kaltę, ją pripažįstą, gailisi.

5.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė remdamasis ne nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, bet jo elgesiu laisvėje iki bausmės atlikimo, o tai prieštarauja BVK 157 straipsnyje numatytoms lygtinio paleidimo sąlygoms. Nurodo, kad du paskatinimai per 1,5 metų nėra mažai. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas neišaiškino, kas laikytina išskirtinai pavyzdingu elgesiu. Taip pat Komisija nebuvo užsiminusi, kad nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistojo I. I. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Nuteistasis I. I. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo I. I. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 38 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, I. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (28 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas vis dar yra artimas vidutinei rizikos grupei (41–99 balai) ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 1 balu. Kadangi analizuojamu atveju I. I. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – už nepriekaištingą elgesį jis du kartus paskatintas, drausmine tvarka nebaustas, pataisos įstaigoje nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Akivaizdžių I. I. pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 7 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du I. I. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais), lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek I. I. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus I. I. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.

11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas I. I. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Pažymėtina, kad I. I. jau vieną kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, nes padarė naują nusikalstamą veiką. Vien tik šis faktas, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą I. I. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Šias aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina ir 2018 m. lapkričio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (už kurios padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę) pripažįsta iš dalies, bei teigia, jog nusikaltimą įvykdė gindamas kitą asmenį, todėl iš dalies toks elgesys pateisinamas. Toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.

12. Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo stilių ir draugus, kas vis dar laikytina kriminogeniniu rizikos veiksniu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių, kadangi gyvena kartu su jais. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis bendravo su nusikaltimus dariusiais asmenimis, o visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog netinkamas draugų pasirinkimas lygtinio paleidimo atveju gali lemti pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį, t. y. naujų nusikalstamų veikų darymą.

13. Šiuo metu abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis disponavo uždraustais daiktais, t. y. 2018 m. liepos 13 d. atliktos kratos metu nuteistojo asmeniniuose daiktuose rasta ir paimta mobiliojo ryšio SIM kortelė „Pildyk“. Nors, kaip teisingai nurodo nuteistasis, jam nuobauda nebuvo skirta, tačiau ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, bei kelia pagrįstų abejonių, jog I. I. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu.

14. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad I. I. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kadangi didelę dalį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertinių balų skaičių vis dar sudaro dinaminiai balai, nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas elgesio pataisos programose ir priemonėse privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. I. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo I. I. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.