- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 1N-29/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00127-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė (pirm.), Viktoras Kažys, Jonas Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- M. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. (M. B.) gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties, kuria nušalintas kaltinamojo M. B. gynėjas advokatas A. Š. nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Prokuroras kreipėsi į teismą nurodydamas, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-321-468/2011, kurioje kaltinimai pateikti 33 asmenims, tame tarpe ir M. B., kuris kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. M. B. gina advokatas A. Š..
Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje 2012 m. vasario 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-503-12 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio liudytojui piktnaudžiaujant tarnyba.
Šioje byloje A. Š. 2012 m. vasario 13 d. surašytas pranešimas apie įtarimą, kad jis piktnaudžiaudamas tarnyba padarė poveikį liudytojui, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – versdamasis profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas – užsiimdamas advokato praktika, dirbdamas advokato A. Š. kontoroje, teikdamas teisines paslaugas kaltinamajam M. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-468/2011 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, adresu Vilnius, Laisvės pr. 79 A, patalpose, siekdamas, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. tokiu būdu pagerinti pastarojo padėtį, pasiūlė liudytojui J. A. pakeisti savo parodymus baudžiamojoje byloje kaltinamojo M. B. naudai, pažadėdamas už šiuos veiksmus atsidėkoti, o J. A. nedavus jokio konkretaus atsakymo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teismo, adresu Vilnius, Gedimino 40/1, patalpose, tarp 9 val. 4 min. ir 9 val. 32 min., du kartus pakartotinai paprašė liudytojo J. A., jei pastarasis tą dieną būtų apklausiamas, teismo posėdžio metu nurodyti tikrovės neatitinkančias žinias, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu ne pats atpažino, o atpažino dėl to, kad jam kaltinamojo M. B. nuotrauką parodė ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai bei nurodę, kad pastarasis jį sumušė, liepė parodyti konkrečiai į M. B. nuotrauką, bei pažadėjo už šių melagingų parodymų davimą atsilyginti, tokiu būdu būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, sulaužydamas valstybei duotą šio įstatymo 19 straipsnyje numatytą advokato priesaiką dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeisdamas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 punkto reikalavimus, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, šio kodekso 1.3 punkto reikalavimus, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, pažadėdamas atlygį siekė paveikti liudytoją, kad šis teisme duotų melagingus parodymus, ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Lietuvos advokatūrai – ir valstybei, bei didelę neturtinę žalą fiziniam asmeniui.
Pranešimas apie įtarimą A. Š. įteiktas 2012 m. vasario 14 d., jis apklaustas kaip įtariamasis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi nušalino kaltinamojo M. B. gynėją advokatą A. Š., motyvuodamas tuo, jog susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir iš A. Š. pateiktų įtarimų matyti, jog advokatas savo veiksmais galimai siekė neteisėtais būdais paveikti nukentėjusįjį ir dėl to jam oficialiai yra pareikšti įtarimai. Kadangi advokato A. Š. galimai padarytos veikos yra tiesiogiai susiję su galimu poveikiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-468/2012 nukentėjusiajam J. A., todėl teismas manė, jog kaltinamojo M. B. gynėjas advokatas A. Š., teikdamas jam teisinę pagalbą, nesilaikė įstatymų ir naudojo neteisėtas gynybos priemones.
Šalies argumentai
Kaltinamojo gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, jog baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato atvejų, kada bylą nagrinėjantis teismas turi konstatuoti, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones ir dėl to nušalinti gynėją. Taigi pranešimas apie įtarimą dėl poveikio liudytojui, remiantis BPK 49 straipsniu ir jį detalizuojančiomis baudžiamojo proceso doktrinos nuostatomis, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones ir kad jį būtina nušalinti. Šiuo atveju teismas turi įvertinti ne tik pranešimą apie įtarimą, bet ir duomenis, kurių pagrindu pranešimas apie įtarimą yra surašytas, ir motyvuotai spręsti, ar šie duomenys yra pakankami pagrįstai manyti, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones. Duomenų pakankamumas šiuo atveju negali būti vertinamas formaliai, t.y. negali būti vertinamas vien pagal duomenų pakankamumą ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tokią išvadą leidžia daryti gynėjo kaip Konstitucijoje įtvirtinto subjekto reikšmingumas (Konstitucijos 31 str. 6 d.) ir todėl paties kaltinamojo pasirinkto gynėjo nušalinimas visuomet kelia grėsmę galimam Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės turėti savo gynėją pažeidimui. Tuo tarpu pradėtas ikiteisminis tyrimas ateityje dėl jo neperspektyvos gali būti teisėtai ir pagrįstai nutrauktas ir tai nesukelia jokios grėsmės Konstitucijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms, be to, ikiteisminiam tyrimui pradėti paprastai pakanka vieno atitinkamo suinteresuoto asmens pareiškimo ir (ar) liudijimo. Dėl šių priežasčių duomenys, pakankami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl poveikio liudytojui, savaime negali būti pakankami konstatuoti pagrindui nušalinti gynėją.
Gynėjas mano, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime esantys duomenys nėra pakankami nušalinti gynėją nuo M. B. gynimo. Pažymėtina, kad pranešime apie įtarimą nurodytas labai tikslus veikos padarymo laikas (minučių tikslumu). Pagal laiką matyti, kad tai buvo dar iki 2012 m. vasario 8 d. posėdžio pradžios (posėdžiai byloje prasidėdavo apie 10 val.). Taigi, jei iš tikrųjų pranešime apie įtarimą nurodytu laiku gynėjas būtų daręs poveikį J. A., būtų sulaikytas pareigūnų ir tą dieną į vykusį teismo posėdį nebūtų įleistas. Tačiau pranešimas apie įtarimą gynėjui buvo įteiktas praėjus savaitei po neva padarytos veikos. Be to, nėra tiesioginių įkalčių kad gynėjas būtų daręs poveikį. Apklausos metu gynėjas nurodė, kad pranešime apie įtarimą jam priskirtų nusikalstamų veiksmų niekada nėra padaręs, tyrimas jo atžvilgiu pradėtas tik Policijos departamento pareigūno R. J. iniciatyva pasitelkus nukentėjusįjį J. A., kuris ne kartą buvo priėjęs prie gynėjo ir aiškino, kad jis M. B. neturi jokių pretenzijų. Pažymi ir tai, kad gynėjui nėra inkriminuojamas koks nors susitarimas su M. B., ar jo pavedimas daryti poveikį J. A..
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.
BPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju BPK 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas. BPK nenurodo, kokios gynybos priemonės laikytinos neteisėtomis. Be to, neapibrėžti kriterijai, kuriais vadovaujantis galima būtų teigti, jog naudojamos gynybos priemonės neteisėtumo laipsnis yra pakankamas siekiant gynėją nušalinti. Tačiau gynėjo nušalinimas komentuojamame straipsnyje nurodytu pagrindu yra prievartinio pobūdžio priemonė, kuria tiesiogiai kėsinamasi pažeisti Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtintą teisę gintis padedant savo paties pasirinktam gynėjui, todėl priimant sprendimą nušalinti gynėją būtina vadovautis pagrindiniais valstybės prievartos leistinumo kriterijais ir tik tuomet, jei neginčijamai nustatomas faktinis ir teisinis pagrindai, leidžiantys taikyti šią teisę gintis turinčią esminės įtakos (kraštutinę) priemonę. Tai yra kiekvienu atveju, vertinant, ar yra pagrindas gynėjui taikyti procesinę prievartinio pobūdžio priemonę – nušalinimą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias tyrimo aplinkybes, pasitelkiant teisinę sąmonę, bei pasiremiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Gynėjo nušalinimas kaip kraštutinė procesinė prievartos priemonė taikytina tik tuomet, jei teisėtomis ir leistinomis priemonėmis surinkti faktiniai duomenys (įrodymai) patvirtiną pagrįstą įtarimą, pavyzdžiui: gynėjas dalyvavo kaip bendrininkas kartu su ginamuoju darant nusikalstamą veiką, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas (bylos nagrinėjimas); suimtas ginamasis per gynėją daro naujas nusikalstamas veikas; siekiama neteisėtais būdais paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, naikinti ar klastoti dokumentus ar pan.
Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatavo, jog yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas advokato nušalinimui, nes advokatas savo veiksmais galimai siekė neteisėtais būdais paveikti nukentėjusįjį ir dėl to jam yra pareikšti įtarimai. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra tokios, kurios sudaro pagrindą taikyti kraštutinę procesinę prievartos priemonę – gynėjo advokato A. Š. nušalinimą nuo tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Patikrinus pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis, teisėjų kolegija laiko, jog yra pakankamai faktinių duomenų, kurie patvirtina pagrįstą įtarimą, kad galimai buvo siekiama neteisėtais būdais paveikti nukentėjusįjį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo gynėjui A. Š. taikė kraštutinę procesinės prievartos priemonę – nušalinimą nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo.
Atmestini kaip nepagrįsti kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, jog pranešimas apie įtarimą dėl poveikio liudytojui, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones ir kad jį būtina nušalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik tuo atveju, kai gynėjas dalyvavo kaip bendrininkas kartu su ginamuoju darant nusikalstamą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas (bylos nagrinėjimas), nušalinti gynėją galima tik jei gynėjui yra oficialiai praneštas įtarimas bendrininkavus padarant tiriamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju pakanka, jog teisėtomis ir leistinomis priemonėmis surinkti faktiniai duomenys (įrodymai) patvirtina aplinkybę, jog gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones – galimai siekia neteisėtais būdais paveikti nukentėjusįjį.
Kaltinamojo gynėjas skunde taip pat nesutinka su pranešimo apie įtarimą turiniu ir teigia, jog nėra jokių jo kaltės įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas gynėjimo nušalinimo klausimą, aukštesnės instancijos teismas surinktų ikiteisminio tyrimo metu įrodymų nevertina ir advokato A. Š. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nesprendžia. Nagrinėjamu atveju pakanka faktinių duomenų, jog advokatas galimai siekė neteisėtais būdais paveikti nukentėjusįjį ir dėl ko jam yra pareikšti oficialūs įtarimai.
Nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas, kad paties kaltinamojo pasirinkto gynėjo nušalinimas kelia grėsmę galimam Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės turėti savo gynėją pažeidimui. Pažymėtina, kad tokiu atveju BPK 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas. Taigi, nušalinus pasirinktą gynėją nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kaltinamasis M. B. turi teisę pasirinkti kitą gynėją.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m.vasario 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.