- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-376-307/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00127-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- K. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo prašymas dėl kardomajame kalinime išbūto laiko įskaitymo į bausmės atlikimo laiką.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. K. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. K. L. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (A. Š. ginklas) ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeitė K. L. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) metams;
2.2. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis, kuriomis K. L. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį (Telšių epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (R. V. turto sugadinimas), BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (L. V. nužudymas), BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) ir šiose dalyse K. L. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį;
2.3. Panaikino nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo K. L. ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi K. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. K. šaudmenys) paskirtas bausmes ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus paskirtą bausmę subendrino apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskyrė K. L. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
3. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas K. L. prašymas, kuriame jis prašė sumažinti jam paskirtą bausmę dėl ilgo proceso trukmės bei dėl to, kad dėl dalies nusikalstamų veikų padarymo buvo išteisintas, taip pat prašė į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. bei laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. (nuosprendžio priėmimo).
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi nuteistojo K. L. prašymą tenkino iš dalies, patikslino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir šio nuosprendžio rezoliucinės dalies 25 punkto 18 pastraipą dėl K. L. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę bei bausmės pradžios skaičiavimo išdėstė taip: „Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. balandžio 8 d.“.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis K. L. skundu prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. balandžio 8 d.
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad nuo 2010 m. vasario 23 d. jis yra nepertraukiamai kalinamas. Kardomasis kalinimas jam buvo pradėtas taikyti 2010 m. vasario 23 d. baudžiamojoje byloje, kurios proceso Nr. 1 – 10 – 9 – 00127 – 2011 – 5, ir kurioje priimtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis šiuo metu atlieka. Tačiau, anot nuteistojo, tuo pačiu metu jo atžvilgiu buvo pradėtas ir antrasis baudžiamasis procesas (bylos proceso Nr. 1-10-1-01713-2009-6), kuriame jis 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, pirmiau paskirtoji kardomoji priemonė pakeista į suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir jį pagal BK 181 straipsnio 2 dalį išteisino. K. L. teigimu, antrajame baudžiamajame procese priėmus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį, jis buvo suimtas ir pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, o pirmajame baudžiamajame procese (proceso Nr. 1 – 10 – 9 – 00127 – 2011 – 5) apygardos teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2011 m. lapkričio 23 d. buvo panaikinta. Prieš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio priėmimą antrajame baudžiamajame procese (bylos proceso Nr. 1-10-1-01713-2009-6), Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1 – 10 – 9 – 00127 – 2011 – 5 jam vėl buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nuteistasis nurodo, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje jo nepertraukiamo kalinimo laikotarpio dalis – nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. (503 dienos) į atliktą bausmę įskaityta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo K. L. skundas tenkinamas.
7. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš teismui pateiktos medžiagos, o taip pat iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad K. L. baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5), kurioje jo atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi K. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. lapkričio 24 d.
9. Kitoje baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-10-1-01713-2009-6) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu K. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. lapkričio 11 d. K. L. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendis buvo panaikintas ir K. L. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį išteisintas, šioje byloje K. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta.
10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi K. L. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. L. atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis (proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5). Kardomosios priemonės – suėmimo terminas šioje baudžiamojoje byloje K. L. buvo tęsiamas iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimo.
11. Iš aptartų faktinių duomenų matyti, jog nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. K. L. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu. Minėtas nuosprendis buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu (bylos proceso Nr. 1-10-1-01713-2009-6). Nesant kitų K. L. atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, nei Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu neturėjo pagrindo bendrinti K. L. paskirtų bausmių su kokiomis nors kitomis bausmėmis. Kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta nuostata, jog teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę į jos laiką privalo įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo), jeigu jis buvo taikomas nuteistajam, laiką. Nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės įskaityti į Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu (bylos proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5), K. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką, kurį nuteistasis įkalinimo įstaigoje praleido atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu buvo panaikintas ir su kuriuo bausmės nėra ir negali būti bendrinamos (bylos proceso Nr. 1-10-1-01713-2009-6).
12. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu, o šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ir laiko, kurį nuteistasis K. L. praleido įkalinimo įstaigose įskaitymo į galutinę laisvės atėmimo bausmę, aspektu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-6/2013, 2K-174/2014).
14. Iš aukštesniajam teismui pateikto medžiagos, taip pat iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje (bylos proceso Nr. 1-10-1-01713-2009-6), kurioje Vilniaus apygardos teismas K. L. atžvilgiu 2011 m. lapkričio 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymo Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas 2009 m. rugsėjo 8 d. Ši baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota 2010 m. spalio 28 d. Tuo pačiu metu Vilniaus apygardos prokuratūroje K. L. atžvilgiu buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas (proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5), kuriame K. L. inter alia buvo pareikštas įtarimas ir pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2011 m. rugpjūčio 1 d.
15. Taigi darytina išvada, kad K. L. atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūroje vienu metu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai atskirose baudžiamosiose bylose - Nr. 1-10-9-00127-2011-5 ir Nr. 1-10-1-01713-2009-6, kuriuos pabaigus, bylos 2010 m. spalio 28 d. ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. buvo perduotos teisminiam nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs abi jo žinioje buvusias K. L. baudžiamąsias bylas, priėmė atskirus procesinius dokumentus – apkaltinamuosius nuosprendžius. Tačiau, Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo K. L. buvo paskirtas suėmimas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, liko neišspręstas klausimas dėl kardomojo kalinimo šioje byloje įskaitymo į paskirtą bausmę laiko.
16. Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teisme K. L. atžvilgiu išnagrinėjus dvi atskiras byla atskiruose teisminiuose procesuose , kai vienoje baudžiamojoje byloje (bylos proceso Nr. 1-10-1-01713-2009-6) priėmus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį K. L. atžvilgiu ir pasiuntus nuteistąjį atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o šiuo pagrindu kitoje baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5) panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą ir šios priemonės terminą pratęsus prieš pat apeliacinės instancijos teismui panaikinant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis), bei neišsprendus bylų sujungimo klausimo, susidarė teisinė situacija, ženkliai apsunkinanti ir pabloginanti nuteistojo K. L. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį, buvo eliminuota teisinė galimybė minėtu nuosprendžiu K. L. paskirtą bausmę subendrinti su vėlesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o taip pat iš dalies atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti į galutinę bausmę.
17. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. nutartis keistina, į nuteistajam K. L. paskirtą bausmę įskaitant laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. balandžio 8 d., kurį nuteistasis K. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį (kuris buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu) praleido įkalinimo įstaigoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį pakeisti, K. L. į Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. balandžio 8 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.