Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Audriaus Meilučio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų‑atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 95-300 taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. Č. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis – išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl subendrinimo, perkvalifikuotos veikos: iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 253 straipsnio 1 dalies į 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, iš 25 straipsnio 4 dalies, 146 straipsnio 2 dalies į 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, iš 25 straipsnio 4 dalies, 284 straipsnio 1 dalies į 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, iš 25 straipsnio 4 dalies, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų į 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, iš 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalies, 263 straipsnio 2 dalies į 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. vasario 23 d., jos pabaiga – 2025 m. vasario 22 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 9 mėnesiai 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Č. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju T. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus, suvirintojo elektra rankiniu būdu, apdailininko – statybininko specialybes, dirba, laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, drausminės nuobaudos negaliojančios, septyniolika kartų skatintas, jam nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu kartą per savaitę, laisvu nuo darbo metu, iki 2 parų grįžti į namus, 2020 m. nuteistajam buvo suteikta teisė 10 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų metu grįžti į namus, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Skunde nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu sukūrė šeimą ir jam tenka padėti rūpintis savo sutuoktine bei sutuoktinės dukra, o tai rodo, jog nuteistasis turi aiškius tikslus ir siekia tapti pilnateisiu visuomenės, kurioje laikomasi teisės normų reikalavimų, nariu. Teismas pažymi, jog šeimos sukūrimas ir rūpinimasis ja yra teigiamas nuteistojo pokytis, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį T. Č. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

12. Šiuo atveju matyti, kad T. Č. nuteistas ne už vienos nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai), padarymą, veikiant su nusikalstamu susivienijimu. Anksčiau teistas. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent 2022 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63(BS21)-4/9 nurodyti duomenys apie nuteistajam T. Č. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam T. Č. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pasižymi gerais komunikaciniais sugebėjimais, tačiau yra arogantiškas, egocentriškas, dažnai siekia vadovauti pokalbiui, kontroliuoti situaciją. Retai praranda savitvardą, smurtinis elgesys turėtų būti siejamas ne su savitvardos problemomis, bet su siekiu kontroliuoti aplinką. Nuteistajam būdingas agresijos kitų atžvilgiu naudojimas tiek vaikystėje, tiek suaugus. Geba įvardinti kaip kurias savo problemas, tačiau ne visas. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį, įžvelgia, kad jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos jaunas amžius, augimas be tėčio, noras būti materialiai apsirūpinusiu, nepriklausomu. Nuteistasis leidžia laiką su kitais žmonėmis, jis nėra atsiskyręs, tačiau dažniausiai bendravimas su kitais žmonėmis neperauga į artimus, palaikančius santykius Save stengiasi pateikti socialiai priimtinesnių asmeniu. Save vertina labai gerai, tačiau jo „aš“ vaizdas remiasi netinkamais veiksniais. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis prisiima tik dalį kaltės už padarytus nusikaltimus. Nors skunde pažymi, kad drausminės nuobaudos nebegaliojančios, paskutinį kartą baustas 2014 m. sausio 22 d., tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, 2012 m. sausio 23 d. nuteistasis buvo perkeltas į drausmės grupę 12 mėnesių, per kuriuos 3 kartus pažeidė nustatytą tvarką, tik vėliau, kai buvo perteistas į atvirąją koloniją, pradėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, dirbti, taigi nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis, kartu su bendrais susivienijęs į nusikalstamą susivienijimą, veikdamas kartu su bendrais įvykdė sunkias ir itin sunkias nusikalstamas veikas (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai), o spręsdamas savo problemas naudoja fizinę jėgą, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas, be to, pataisos namuose nuteistasis išreiškė ištikimybę savo „bičiuliams“, tvirtai laikėsi kriminalinės subkultūros pažiūrų, kurios susilpnėjo tik perteisus jį į atvirąją koloniją, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.

15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, remiantis tik subjektyviomis aplinkybėmis ir neatsižvelgus į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. Č. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. Č. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.