Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. I. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. birželio 27 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. I. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmės pradžia – 2017 m. birželio 16 d., pabaiga – 2019 m. gruodžio 22 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam I. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo I. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatę įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis I. I. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.Skunde nuteistasis teigia, jog nutartis nepagrįsta, paremta vien formaliais teiginiais. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog nauja nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo metu, nes ši aplinkybė jau įvertinta skiriant bausmę.Taip pat skunde teigiama, jog teismas neteisingai nurodė, kad jis (apeliantas) bendrauja su nusikaltėliais, nes telefoniniai pokalbiai bei susirašinėjimai patvirtina, jog jis bendrauja tik su savo šeima. Skundo autorius taip pat teigia, jog dalyvauti papildomose socialinės reabilitacijos programose negali dėl savo silpnos sveikatos – jo darbingumas tik 35 procentai, dėl sąnarių ligos negali savarankiškai vaikščioti, būseną apsunkina taip pat ir jo psichinė liga. Nuteistojo vertinimu, teismas neatsižvelgęs į visas šias aplinkybes, taip pat neįvertinęs to, kad jis prašo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kas savaime panaikina riziką nusikalsti, priėmė neteisingą sprendimą. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo I. I. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. I. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka taikyti lygtinį paleidimą. Pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus I. I. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (39 balai). Vis dėl to šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors I. I. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sprendžiant apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialųjį kriterijų), turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais išraišką ar jų pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai, jam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.Kaip matyti iš Kauno apygardos teismui pateiktų duomenų, nors I. I. priskiriamas žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, tačiau balų suma artima vidutinei rizikos grupei. Be to, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo rizikos vertinimas nuo pirmojo vertinimo nekito, t. y. nebuvo jokios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 39 nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų, tik 10 yra statiniai, o kiti 29 – dinaminiai, kurių pokytis priklauso išimtinai vien tik nuo nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčių, todėl nuteistasis turi visas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinti.Apygardos teismui pateikti duomenys taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog I. I., bausmės atlikimo metu vykdydamas socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones ir dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose, iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis vis dar išlieka aktualūs jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Išvadą, kad nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, patvirtina duomenys apie tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir pavyzdingai, kas iš tiesų parodytų nuteistojo norą ir realias pastangas keistis. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad I. I. papildomose socialinės reabilitacijos programose ar kituose užsiėmimuose nedalyvavo, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį skatintas tik vieną kartą. Nors skunde apeliantas teigia, jog jam būseną apsunkina liga ir sveikatos būklė, tačiau pažymėtina, jog dalyvauti privalomose programose tai nesukliudė. Be to, Kauno apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog jau po to, kai Komisija priėmė 2018 m. birželio 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo I. I. taikymo, 2018 m. liepos 13 d. atliktos kratos metu nuteistojo asmeniniuose daiktuose rasta ir paimta mobiliojo ryšio SIM kortelė „Pildyk“, t. y. nuteistasis disponavo uždraustais daiktais. Ir nors nuobauda šiuo atveju nebuvo skirta, tai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio korekcija. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į priežiūrą, pastangas padėti nuteistajam pasitaisyti ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog nuteistasis net ir būdamas lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, sugebės laikytis nustatytų draudimų, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, svarbu įvertinti ir tai, jog I. I. laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių. Nors apeliantas teigia, jog jis bendrauja vien tik su šeimos nariais, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis. Ši aplinkybė kartu su kitomis leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę šiuo metu.Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino tai, kad nuteistasis anksčiau pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Pareigą vertinti asmenybę, asmens pavojingumą įpareigoja bendrieji bausmių vykdymo individualizavimo principai. Vadovaujantis BVK 8 straipsniu, pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, o taip pat ir tai, kad jis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, t. y. ankstesnė probacija nebuvo veiksminga, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Teisėjų kolegija, įvertindama visus išdėstytus duomenis, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Taigi, nesant įstatyminio pagrindo I. I. taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo I. I. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.