Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. R. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 9 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. R. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 30 balų (žema). Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. R. bausmės atlikimo metu lankė (duomenys neskelbtini), įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, nuo 2019 m. vasario 18 d. pradėjo dirbti įmonėje UAB ,,E.“, dirba iki šiol. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, už gerą elgesį atliekant bausmę buvo skatintas 17 kartų, dengia priteistą civilinį ieškinį. Nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vėliau buvo perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją, kartą į savaitę suteikta teisė parvykti į namus iki 2 parų, 2019 m. suteikta teisė atostogų metu parvykti į namus. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. R. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis prieš suėmimą niekur nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi darbinės patirties. Šios aplinkybės verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe ir tuo, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos, nuteistasis vėl nepradės pragyvenimui lėšų prasimanyti nusikalstamu keliu, juo labiau, kad šiuo metu bausmę atlieka tame tarpe už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Be to, nuteistasis, siekdamas kitų paklusimo, yra naudojęs smurtą kitų atžvilgiu, yra linkęs pateisinti savo nusikaltimus, lygindamas jį su kitų asmenų įvykdytais nusikaltimais, dėl vienos iš nusikalstamų veikų – nužudymo, kaltę neigia. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

9. Pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje (nusikalstamame susivienijime), o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai kelia abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju S. R. nekartos savo priešingo teisei elgesio ir nepasiduos kitų asmenų neigiamai įtakai. Tai kartu rodo ir padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei. Įvertintina ir tai, kad S. R. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurio pasėkoje mirė žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu S. R. 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo baustas drausmine nuobauda. Nors šiuo metu nuobauda yra negaliojanti, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, nustatytas ir vienas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 8 dienos, paskirta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam S. R. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo S. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.