Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties, atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2021 m. gruodžio 20 d. priimtą nutarimą Nr. 95-804 taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. Č. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

3. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 22 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Č. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad T. Č. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), leidžiančią paleisti jį lygtinai. Ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 7 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

11. Skundžiamos nutarties turinys patvirtinta, jog žemesnės instancijos teismo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, lėmė šios aplinkybės: 1) bausmės atlikimo metu T. Č. padaryti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai (iš viso yra baustas keturiolika kartų); 2) duomenys apie jam nustatytus kriminogeninius veiksnius; 3) nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis, jų padarymo aplinkybės; 4) socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, neigiamai charakterizuojanti T. Č.. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, neįžvelgia pagrindo konstatuoti, jog T. Č. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Iš esmės pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams, apygardos teismas dar kartą jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus, papildomai nurodydamas ir tam tikras apylinkės teismo nepaminėtas, tačiau nagrinėjimo klausimo teisingam išsprendimui svarbias aplinkybes.

12. Teisėjų kolegija pritaria nuteistajam, kad jis deda tam tikras pastangas keisti savo netinkamą elgesį ir mąstyseną, ką yra pastebėjusi bei įvertinusi ir pataisos įstaigos administracija – nuo 2015 m. lapkričio 30 d. T. Č. yra perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, o nuo 2019 m. gegužės 7 d. jis tęsia bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje. Nors pastaruoju metu nuteistasis sugeba laikytis nustatytos tvarkos bei režimo taisyklių, tačiau jo palaikomos nuostatos viso bausmės atlikimo metu iš esmės nesikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teistumas T. Č. nėra pirmasis, nusikaltimus jis pradėjo daryti būdamas nepilnametis, pirmą kartą buvo nuteistas vos 15 metų, po to sistemingai susidurdavo su teisėsaugos institucijomis, jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėjo, kol galiausiai T. Č. su kitais bendrininkais susivienijo į nusikalstamą susivienijimą ir įvykdė, be kita ko, sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės jis visiškai nepripažino, šiuo metu kaltę pripažįsta tik iš dalies, t. y. tik dėl mažiausiai pavojingų veikų padarymo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis vis dar negeba kritiškai įvertinti savo neteisėtų veiksmų ir prisiimti už juos atsakomybę. Nesuvokdamas savo veiksmų neteisėto pobūdžio, paleistas lygtinai jis vėl gali užsiimti ta pačia įstatymų imperatyvus pažeidžiančia veikla.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvados rengimo metu T. Č. reiškė ištikimybę savo „bičiuliams“, t. y. jis nėra pasiryžęs nutraukti ryšių su nusikalsti linkusiais asmenimis, kas taip pat gali skatinti pakartotinį jo nusikalstamumą. Nuteistasis paprastai vadovaujasi savo įsitikinimais ir vertybėmis, prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir įvykdyti jam keliamus reikalavimus jis geba, tačiau tik jei to nori. Be to, T. Č. dažnai siekia vadovauti, kontroliuoti situaciją, greitą veikimą jis vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu asmeniu. Spręsdamas problemas, jis nevengia naudoti fizinę jėgą, yra egocentriškas. Šie nuteistojo būdo bruožai rodo, jog jis nėra linkęs ieškoti visas puses tenkinančio kompromiso, o tai gali apsunkinti probacijos vykdymą, kurios metu jam tektų bendradarbiauti su probacijos tarnybos darbuotojais ir detaliais atsiskaityti, kaip yra vykdomi nustatyti draudimai bei įpareigojimai. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad T. Č. vis dar svarbios kriminalinės subkultūros pažiūros. Jis tvirtai laikėsi neformaliųjų nuteistųjų taisyklių beveik dešimtmetį ir tik pastaruosius keletą metų jo nuostatos šios subkultūros atžvilgiu yra kiek susilpnėjusios, ką patvirtina vykdoma darbinė veikla.

14. Analizuojant nuteistojo motyvaciją dirbti bei turimas tam kompetencijas, pažymėtina, kad vidurinį išsilavinimą T. Č. įgijo pataisos namuose 2014-2015 m., vėliau mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, taip pat apdailininko-statybininko specialybę. Vis dėlto, dirbti pagal šias specialybes jis nesiekė, t. y. priskirdamas save „aukštesnei kastai“, nedirbo, tik perteistas į atvirąją koloniją nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. pradėjo dirbti UAB „K.“, tačiau bendradarbiavimo sutartis su įmone buvo nutraukta dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nuteistasis liko be darbo. Tačiau netrukus (nuo 2019 m. spalio 1 d.) įsidarbino UAB „U.“, kur dirba iki šiol. Taigi, T. Č. darbinė veikla trunka tik kiek daugiau nei dvejus metus, kas palyginti su atliekamos bausmės laikotarpiu (bausmę atlieka jau dvylika metų), yra trumpas laiko tarpas. Be abejo, šie pokyčiai yra teigiami, vis dėlto, teisėjų kolegija negali daryti patikimos išvados, kad nuteistasis yra tvirtai pasiryžęs puoselėti darbinius santykius ir būdamas laisvėje.

15. Nors T. Č. skunde apygardos teismui prašo nevertinti jo elgesio bausmės atlikimo pradžioje, tačiau lygtinio paleidimo taikymui yra reikšmingas visas pataisos proceso laikotarpis, o ne kuri nors jo atkarpa. Bylos medžiaga liudija, kad pirmuosius ketverius bausmės atlikimo metus nuteistasis sistemingai pažeidinėjo pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, po to pamažu pradėjo koreguoti savo elgesį ir jau septyneri metai neturi galiojančių nuobaudų. Vis dėlto, laikytis nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju, kalinimo sąlygos yra griežtinamos, todėl vien nuobaudų neturėjimas nėra pakankama aplinkybė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas bei BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tai negali būti laikoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką principo pažeidimu, kadangi, svarstant klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Žinoma, ši aplinkybė, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien ja ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.

17. T. Č. skunde nurodo ir tai, jog teismas nėra tas subjektas, kuris gali atlikti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas minėtos rizikos ir nenustatinėjo, tačiau analizavo, ar pagal OASys metodiką nustatytą pakartotinio nusikalstamumo riziką (šiuo atveju nustatyta vidutinė rizika) yra pakankamai aktyviai stengiamasi sumažinti. Akivaizdi pažanga nebuvo nustatyta, nes socialinio tyrimo išvadoje išskirti kriminogeniniai veiksniai nėra reikšmingai koreguojami. Nors socialinio tyrimo išvados rengėjai yra nurodę ir T. Č. riziką nusikalsti mažinančius veiksnius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jų nepakanka sėkmingai reintegracijai į visuomenę.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas buvo šališkas ir netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie T. Č. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.