Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. RV-22-10422 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. Č. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10422 nutarta taikyti nuteistajam T. Č. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 3 mėnesių 26 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2023 m. spalio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisija nurodė, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią gyvenamąją vietą, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija priimdama nutarimą pažymėjo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikalsti.

Nuteistasis T. Č. pateikė papildymą prie Komisijos pateikto nutarimo, kuriame nurodo, kad jo tėvui yra diagnozuotas gerklų viršutinės dalies piktybinis navikas – II stadijos gerklės vėžys ir nustatytas 80 procentų nedarbingumas bei, kad nuteistojo motinai yra nustatytas 55,5 procentų nedarbingumas, ir jo abiem tėvam yra reikalinga nuolatinė priežiūra, kurios jis negali suteikti. Nuteistasis T. Č. pridėjo tėvų sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus.

T. Č. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 23 d., pabaiga – 2025 m. vasario 22 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kas yra akcentuota ir tvirtinti pateiktame Komisijos nutarime, nuteistasis T. Č. šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta kaip vidutinė. Ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio jos vertinimo, o nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi darbinė patirtis; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai visiškai nepasikeitė po paskutinio atlikto vertinimo, kuris Socialinio tyrimo išvados duomenimis buvo atliktas 2023 m. balandžio 21 d., kas jau supnuoja išvadą, kad nuteistasis iš esmės nekoreguoja savo nusikalstamo elgesio teigiama linkme. Būtent šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar galėjo, bet privalėjo sumažinti, juo labiau siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą į labiau pozityvesnį, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nestebimas pokytis nuteistojo elgesio korekcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė tai iš esmės jau nesudaro pagrindo vertinti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vis tik reikalinga vertinti ar nuteistasis asmuo daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir tik įvertinus šias aplinkybes galima priimti galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis asmuo, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia priešingo teisei elgesio kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nors kaip teigiama, Komisijos nutarime, nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, septyniolika kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas šių aplinkybių išskirtinai teigiamomis ar sudarančiomis pagrindą spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nelaiko. Įvertinus duomenų visumą spręstina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis ir pataisos procese dalyvaujantis asmuo. Vis tik norint įvertinti tai ar asmuo jau yra pasirengęs savo tikslų siekti išimtinai tik teisėtais būdais reikalinga jo elgesį vertinti kompleksiškai viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesuabsoliutinant išskirtinių teigiamų momentų.

Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vertinant nuteistojo T. Č. nuostatų ypatumus, stebimas tam tikras kriminalinių nuostatų palaikymas, kas reiškia, kad nuteistasis nekeičia savo pažiūrų, nesiekia savo elgesio korekcijos kreiptis tik pozityvia, moralinėmis nuostatomis paremta, linkme. Taip pat iš pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, kad ankstesnio vertinimo metu nuteistasis įstaigoje reiškė ištikimybę savo „bičiuliams“, ilgą laiką bausmės atlikimo metu nesilaikė nustatytos tvarkos, darė pažeidimus, ir nors išvadoje nurodyta, kad ilgainiui bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi koreguoti savo elgesį, laikytis nustatytos tvarkos, įsitraukti į mokslus, pozityvų užimtumą, tačiau vis dar išlieka rizika, kad nuteistojo negebėjimas atsiriboti nuo jį destabilizuojančios aplinkos gali skatinti pakartotinio nusikalstamo elgesio raišką. Todėl įvertinus šias aplinkybes, vis dar vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, negalima spręsti, kad nuteistasis jau ilgą laiką pasižymi nuosekliai teigiamu elgesiu ir tai jau sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pateikti duomenys apie tėvų sveikatos būklę, neturi įtakos teismo sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi lygtinio paleidimo institutas yra išskirtinai susijęs su nuteistu asmeniu ir jo asmenybės pokyčiu atliekant laisvė atėmimo bausmę, kuris leistų spręsti, kad nuteistojo teigiami asmenybės pokyčiai jau yra tokie akivaizdūs ir įtikinantys, kad būtų galima spręsti apie lygtinio paleidimo efektyvumą, tuo tarpu nuteistojo tėvų sveikatos būklė, jokia prasme necharakterizuoja nuteistojo ir nėra susijusi su lygtinio paleidimo taikymu, todėl nevertinama.

Be to išskirtinai teigiamai vertinti aplinkybės, kad nuteistasis išėjęs į laisvę turės pastovią gyvenamąją vietą, taip pat negalima, kadangi darydamas nusikalstamas veikas tokią gyvenamąją vietą jis taip pat turėjo, tačiau tai neturėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Pasisakytina ir tai, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dalis kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Priešingai, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema ir teismas nenustato akivaizdžios pažangos ją mažinant, neatliktos bausmės dalis yra taip pat svarbus veiksnys sprendžiant ar yra sąlygos konstatuoti, kad pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas nebe struktūruotoje aplinkoje. Vis tik nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad T. Č. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai ir 26 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinus visus nuteistąjį T. Č. charakterizuojančius duomenis spręstina, kad jo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu, šiuo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio riziką, kuri vis dar išlieka nepakitusi, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti jo akivaizdžias pastangas savo elgesį koreguoti išimtinai pozityviai, todėl spręstina, kad pataisos procesas, kaip vientisas ir nesavitikslis procesas, vis dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dar nėra prielaidų spręsti, kad nuteistasis T. Č. paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10422.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10422 taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.