Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svet­la­nos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. R. (A. R.) skun­dą dėl Kaišiadorių rajono apy­linkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas nu­teis­tojo A. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pra­vieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dek­so (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir priimtas naujas nuosprendis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 1 dalį – 4 metai laisvės atėmimo. Ši bausmė subendrinta su bausme pagal 249 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi subendrintos 2014 m. gegužės 22 d. ir 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 23 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 12 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Ko­misijos nutarimo.Nuteistasis A. R. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teis­mo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Komisijos nutarimą ir tai­kyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismas neįvertino Komisijos argumentų nepagrįstumo, duomenų, reikš­mingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pastangų reso­cia­li­zuo­tis. Nu­teistasis mokėsi Elektrėnų profesinio mokymo centre, prašė jį įdarbinti, tačiau darbo jam nepa­siūlė. Vėliau darbas jam buvo pasiūlytas, tačiau ne pagal specialybę. Nuteistasis vykdė visas socialines programas, neturi galiojančių nuobaudų, byloje yra pažymos, jog jis išėjęs į laisvę bus priimtas į darbą. Nuteistasis pažymi, jog jau atliko didžiąją dalį paskirtos bausmės ir jam nesuprantama, kodėl jam nesuteikiamas šansas pasitaisyti. Nuteistasis skatintas penkis kartus, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nu­si­kalstamumu, pozityviai nusiteikęs. Nuteistasis taip pat pažymi, jog jo socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Nuteistojo tėvai yra pakankamai seni, todėl jiems reikalinga sūnaus parama. Sutinka, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nu­teis­tojo teigimu, teismas nevertino ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo. A. R. teigimu, aplinkybių visuma pa­tvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo el­ge­sio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo el­ge­sys pataisos įstaigoje teigiamas ir tai rodo, jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip impe­ra­tyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numa­ty­tą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nu­tarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. yra at­li­kęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio pa­lei­di­mo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors nustatyta nu­teistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų pagal „OASys“ metodiką) ir šiek tiek sumažėjusi (ankstesnio vertinimo metu – 43 balai), tačiau sumažėjo neženkliai ir vis dar išlieka labai artima vidutinei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – in­formacija apie teisės pažeidimus (anksčiau yra teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas vei­kas), netinkamų draugų pasirinkimas (nusikalstama veika įvykdyta su bendrininkais – nusi­kals­ta­mas susivienijimas). Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo penkis kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, jis turi penkis paskatinimus. Ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, ko­legija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nu­teistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, sie­kiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina, jog paskutinė nuo­bauda buvo skirta praėjus beveik penkeriems metams nuo bausmės atlikimo pra­džios, kai nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos namuose galiojančią tvarką, tačiau vis tiek jai nepakluso. Nu­teistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų balansas taip pat neteikia pagrindo spręs­ti apie pakankamą jo elgesio pažangą.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. R. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Viena iš nuteistajam numatytų socialinės reabilitacijos priemonių buvo ieškoti galimybės įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau nuteistasis atsisakė administracijos jam siūlomo apmokamo darbo. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia kons­ta­tuoti aki­vaiz­džios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atė­mi­mo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukš­tesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžia­mosios teisės esmę ir paskirtį, su­formuotų nebau­džiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą – nusikalstamą susivienijimą. Manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti vir­šesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgus į nu­teistojo A. R. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duo­menų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Nors A. R. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos rekomendacijomis, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lyg­ti­nio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skun­dus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikš­mingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įka­li­ni­mo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo tei­sė­tumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis išsamiai argumentuota, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, nu­tar­ties motyvų nekartoja. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nu­teis­tajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta.Konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos nai­kinti pagal nu­teistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. (A. R.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.