- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 1N-122/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00127-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
teismo posėdyje išnagrinėjo N. V. ir N. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria netenkinti N. V. ir N. V. prašymai suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su R. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Vilniaus apygardos teisme 2011 m. lapkričio 3 d. buvo gauti N. V. (mamos) ir N. V. (žmonos) prašymai suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su R. V..
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi netenkino N. V. ir N. V. prašymų suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su R. V.. Teismas nutartyje nurodė, jog byla yra didelės apimties, sudėtinga, jos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas, kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, todėl siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims darymui, pažymint, jog dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių pažįsta kitus kaltinamuosius, kitus byloje dalyvaujančius asmenis ar jų šeimos narius, yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais, konstatavo, kad tenkinti N. V. ir N. V. prašymus netikslinga.
N. V. ir N. V. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog skundžiama nutartis neteisėta, pažeidžia ne tik kaltinamojo, bet ir jo artimųjų teises, nepagrįsta ir prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims.
Skunde nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsniu, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį bausmę atliekantis asmuo bet kokiu atveju turi teisę pasimatyti su artimaisiais, tuo tarpu teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nepagrįstai riboja nekalto asmens, kurio atžvilgiu nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio, teisę matytis su artimaisiais. Mano, jog skundžiama teismo nutartimi netiesiogiai nurodoma, jog nuteistojo teisinė padėtis yra palankesnė nei asmens, kuris įstatymų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka yra laikomas nekaltu.
Skunde taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu artimiesiems buvo leista pasimatyti su R. V., tačiau nei tyrimo eigai, nei įrodymų rinkimui nebuvo sutrukdyta, nebuvo derinamos ir kaltinamųjų pozicijos ir pan. Jokių trukdžių negali iškilti ir esant baudžiamajai bylai teisme.
N. V. ir N. V. remiasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad teismo sprendimas atsisakyti leisti pasimatyti su suimtuoju turi būti motyvuotas ir paremtas objektyviais įrodymais. Teismas privalo turėti pakankamai įrodymų bei duomenų, jog iš tiesų yra tikimybė, kad pasimatymas su artimaisiais gali pakenkti bylos eigai, o ne hipotetiškai svarstyti tokios galimybės buvimą. Pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartyje Nr. 1S-259/2011, spręsdamas klausimą dėl suėmimo panaikinimo, pasisakė, jog iš bylos medžiagos nėra matyti, jog kaltinamasis kokiu nors būdu bandytų trukdyti procesui ar jį apsunkinti. Taip pat pažymi, jog akivaizdu, R. V. neturėjo ir neturi tikslo kaip nors paveikti bylos eigą.
Be to, suimtajam R. V. svarbu palaikyti nuolatinius santykius su artimaisiais, pastarieji padeda išgyventi aplinkos pasikeitimą, įveikti psichologines problemas. Teismas, atmesdamas artimųjų prašymą pasimatyti su suimtuoju, nepagrįstai apsunkino R. V. galimybę adaptuotis prie aplinkos ir palaikyti santykius su artimaisiais. Matytis su kaltinamuoju svarbu ir pastarojo artimiesiems, kurie jaučia nerimą ir įtampą. Be to, kaltinamasis, nesimatydamas su artimaisiais, negali tiesiogiai sužinoti apie neįgalaus sūnaus būklę.
Teismo posėdyje dalyvavusi N. V. prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
N. V. ir N. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasimatyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Minėto įstatymo 22 straipsnis suformuluotas taip, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tik išimtiniais atvejais ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurioje žinioje yra byla, motyvuotu sprendimu gali nesutikti leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis. Nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, tačiau sisteminiu būdu aiškinant įstatymą, laikytina, jog pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas N. V. ir N. V. prašymus leisti pasimatyti su R. V., skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byla yra didelės apimties, sudėtinga, jos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas, kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, todėl siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims darymui, pažymima, jog dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių pažįsta kitus kaltinamuosius, kitus byloje dalyvaujančius asmenis ar jų šeimos narius, taip pat susiję draugystės ar giminystės ryšiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra pakankami atmesti N. V. ir N. V. prašymus pasimatyti su kaltinamuoju. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti N. V. ir N. V. prašymus, siekia visapusiškai išnagrinėti ir teisingai įvertinti faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus bei tinkamai kvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamas veikas. Kaip jau buvo minėta, pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties. Be to, BPK 341 straipsnyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga suteikti pasimatymą suimtojo nuteistojo šeimos nariams ar jo artimiesiems giminaičiams gavus atitinkamą jų prašymą. Todėl siekiant, kad visos bylos aplinkybės būtų išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, N. V. ir N. V. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. V. ir N. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.