- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 1N-13/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00127-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. Š. (G. Š.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas G. Š. prašymas suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su artimaisiais žmona D. Š., vaikais V. Š. ir V. Š., mama J. Š. bei suteikti daugkartinį leidimą skambinti žmonai ir vaikams.
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo G. Š. skundą ir susipažinusi su pateikta bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 263 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Vilniaus apygardos teisme 2011 m. gruodžio 21 d. buvo gautas G. Š. prašymas suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su artimaisiais žmona D. Š., vaikais V. Š. ir V. Š., mama J. Š. bei suteikti daugkartinį leidimą skambinti žmonai ir vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė G. Š. prašymą G. Š. prašymą suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su artimaisiais žmona D. Š., vaikais V. Š. ir V. Š., mama J. Š. bei suteikti daugkartinį leidimą skambinti žmonai ir vaikams. Teismas nurodė, jog byla yra didelės apimties, sudėtinga, iš esmės visi kaltinamieji atsisako duoti parodymus teisme, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, todėl siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims darymui, pažymint, jog dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių pažįsta kitus kaltinamuosius, kitus byloje dalyvaujančius asmenis ar jų šeimos narius, yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais, konstatavo, kad tenkinti G. Š. prašymą netikslinga.
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. Š. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti. Kaltinamasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kuriais atmestas kaltinamojo prašymas, neatitinka tikrovės. Šiuo metu byla nagrinėjama teisme, vyksta įrodymų tyrimas, visi kaltinamieji išsakė savo pozicijas. Atkreipia dėmesį, jog teisiamųjų posėdžių metu kaltinamieji sėdi vienas šalia kito, be to, į teismą vežami kartu, todėl pozicijas suderinti jau seniai galėjo.Pažymi, jog su žmona ir dukra bendrauja laiškais, ikiteisminio tyrimo metu su artimaisiais jam buvo leista susitikti dvylika kartų.
Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. Š. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasimatyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Minėto įstatymo 22 straipsnis suformuluotas taip, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tik išimtiniais atvejais ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurioje žinioje yra byla, motyvuotu sprendimu gali nesutikti leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis. Nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, tačiau sisteminiu būdu aiškinant įstatymą, laikytina, jog pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas G. Š. prašymą suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su artimaisiais bei suteikti daugkartinį leidimą skambinti jiems, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byla yra didelės apimties, sudėtinga, iš esmės visi kaltinamieji atsisako duoti parodymus teisme, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, todėl siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims darymui, pažymint, jog dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių pažįsta kitus kaltinamuosius, kitus byloje dalyvaujančius asmenis ar jų šeimos narius, yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra pakankami atmesti G. Š. prašymą leisti matytis su artimaisiais bei skambinti jiems. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti kaltinamojo prašymą, siekia visapusiškai išnagrinėti ir teisingai įvertinti faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus bei tinkamai kvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamas veikas. Kaip jau buvo minėta, pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis bei skambinimas telefonu negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties. Todėl siekiant, kad visos bylos aplinkybės būtų išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, G. Š. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.