Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Š. (K. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 93-596 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams.

2. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 4 d. Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. lapkričio 15 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 19 dienų.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis K. Š. nedalyvauja nusikalstamoje veikloje, nepalaiko socialinio ryšio su bausmę atliekančiais asmenimis, bendrauja tik su šeimos nariais, yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

5.2. Pasak nuteistojo, teismas skundžiamojoje nutartyje nevertino svarbių faktinių aplinkybių, kad nusikaltimus jis padarė prieš daugiau nei devynerius metus, per šį laikotarpį septynerius metus jam buvo taikytas namų areštas, atliko laisvės apribojimo bausmę. Iki bausmių paskyrimo jis dirbo, išlaikė šeimą. Pataisos namuose mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.

5.3. Nuteistasis nesutinka su išvada, jog esant kriminogeninių taškų sumai – 27 balams, jo elgesys vertinamas kaip neatitinkantis keliamų reikalavimų, o teismo argumentas, jog jo elgesio riziką didinančiu veiksniu laikytinas draugų faktorius, visiškai nepagrįstas.

5.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas imperatyviai nedraudžia taikyti lygtinio paleidimo asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, o nagrinėjamu atveju jo elgesys pataisos namuose parodo jo asmenybę, neigiamą elgesio vertinimą po padarytos nusikalstamos veikos, vertybes ir padarytas išvadas. Bausmės atlikimo metu nėra fiksuoti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis yra vedęs, turi nepilnametę dukrą, su šeima palaiko artimus ryšius. Daugiau kaip prieš devynerius metus padaryti nusikaltimai yra skaudžiai išgyventi, dėl jų padarytos griežtos išvados, ką patvirtina aplinkybė, jog nuteistasis per visą laiką neturėjo absoliučiai jokių susidūrimų su teisėsauga.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis K. Š. nėra atlikęs minimalios įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės), tačiau atsižvelgiant į tai, kad svarstomas klausimas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir įvertinus nuteistajam likusią atlikti bausmės dalį, tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, nuteistajam nustatoma žema – 27 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistajam sudaro tik 2 statiniai ir net 25 dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybes sumažinti, todėl nagrinėjmu atveju jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. Š., atlikdamas bausmę pataisos namuose, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo keturis kartus paskatintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, nesudaro pagrindo spręsti, jog jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Bausmę atlikdamas nuo 2017 m. gegužės 19 d., nuteistasis jau tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Priešingai nei nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus vien tai, kad šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų jis neturi, negalima konstatuoti, kad nuteistasis vykdo 2017 m. birželio 6 d. jam nustatytą individualų pataisos planą, kuriame, be kita ko, buvo numatyta pareiga ne tik neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau ir nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų.

10. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, atvykęs bausmės atlikimui į pataisos namus, nedirbo, raštiškai atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos jam siūlomą darbą. Atlikdamas bausmę nuteistasis yra išlaikomas artimųjų, nesiekė užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, todėl jo elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme, todėl ši aplinkybė vertintina itin kritiškai. Nors, siekdamas pozityvaus užimtumo, K. Š. pataisos namuose mokėsi ir įgijo vieną specialybę, tęsia mokslus 9 klasėje, tačiau vien šios individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytos priemonės vykdymas, įvertinus aptartus argumentus, nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą nenusikalsti. Pažymėtina, jog nuteistasis pataisos įstaigos administracijai pateikė pažymą, patvirtinančią, jog išėjęs iš pataisos įstaigos, jis įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis dirbti atsisakė, minėtoje pažymoje nurodyti duomenys vertintini kaip prielaidos ir niekaip nepatvirtina fakto, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis minėtoje bendrovėje iš tikrųjų įsidarbins.

11. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pataisos proceso metu sumažėjo, tačiau itin kritiškai vertintina tai, kad kaltės dėl nusikaltimo padarymo nuteistasis iki šiol nepripažįsta. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kaltės nuteistasis nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar išlieka ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistajam kaltės nepripažįstant, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už BK 249 straipsnyje numatytą nusikaltimą (dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje), nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

12. Susipažinus su nuteistojo skundu aukštesnės instancijos teismui matyti, kad apeliantas nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad nuteistajam kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažįstant, atsisakius pataisos įstaigoje dirbti, teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad K. Š., išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Jo skunde dėstomi argumentai dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo po nusikalstamos veikos padarymo ir šeiminės aplinkybės nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinamas nuteistojo elgesys bei pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, o už naujų nusikalstamų veikų padarymą jis būtų baudžiamas atskirai. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo K. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.