Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. priimtą nutarimą Nr. 67-23 taikyti nuteistajam I. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. I. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo I. I. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir daromą pažangą ją mažinant.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju I. I. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos Komisija pritarė, tačiau apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, išdėstydamas nesutikimo su Komisijos narių sprendimu motyvus, kurie, priešingai nei vertina pats nuteistasis, yra pakankamai išsamūs bei pagrįsti. Vertinti, kad skundžiama nutartis nėra individualizuota ar yra šabloniška, nėra pagrindo. Nuteistojo skundo tenkinimui reikiamų pagrindų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad I. I. atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 bausmės), kas leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

11. I. I. iš tiesų yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 31 balas pagal OASys metodiką, ankstesnio svarstymo metu jam buvo nustatyta aukštesnė rizika – 38 balai, taigi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta teigiama linkme. Vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, vadinasi, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Atkreiptinas dėmesys, kad I. I. pirmą kartą buvo teistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus, tyčinio, smurtinio nusikaltimo padarymą. Kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis elgėsi pavyzdingai, todėl jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas (neatliktoji bausmės dalis buvo beveik treji metai). Vis dėlto, probacija nebuvo sėkminga, nes I. I., tik išleistas į laisvę, iš karto įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo, kuris platino narkotines medžiagas ir vykdė kitus nusikaltimus, veiklą, t. y. lygtinio paleidimo metu buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, dėl kurio jis šiuo metu ir vėl yra izoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu turi būti vertinamas itin kruopščiai, kadangi vieną kartą jis jau nepateisino jam parodyto pasitikėjimo.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai įvertino faktą, kad 2018 m. liepos 13 d. I. I. asmeniniuose daiktuose buvo rasta ir paimta mobiliojo ryšio SIM kortelė, t. y. draudžiamas pataisos įstaigoje turėti daiktas. Nors drausminė nuobauda nebuvo paskirta, tačiau šis nuteistojo poelgis neigiamai atspindi jo požiūrį į pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei jų laikymąsi. Apygardos teismui pateiktame skunde nuteistasis nieko blogo dėl turėtos SIM kortelės neįžvelgia, iš skundo turinio matyti, kad, jo nuomone, ši aplinkybė yra pernelyg sureikšminta. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis (norintis būti paleistas lygtinai) įkalinimo įstaigoje galiojančio režimo privalo laikytis nepriekaištingai ir savo elgesiu nekurti dviprasmiškų situacijų, dėl kurių gali būti svarstomas drausminėje komisijoje.

13. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad I. I. kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino. Nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas tik 2017 m. balandžio 24 d. Vadinasi, atgaila dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo prasidėjo iš esmės tik tuomet, kai atsirado lygtinio paleidimo taikymo galimybė. Tokio kaltės pripažinimo teisėjų kolegija nelaiko nuoširdžiu bei atsakingu. Pažymėtina, jog bausmę I. I. atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, pataisos įstaigos administracija jo pataisos proceso taip pat nevertina kaip pažangaus, leidžiančio tęsti bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nėra aktyvus socialinės reabilitacijos priemonių dalyvis. I. I. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, Alytaus pataisos namuose socialinės reabilitacijos programose, taip pat dalyvauja individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistais. Taigi, nuteistasis daugiausia dalyvauja privalomose pataisos programose, tačiau nesprendžia jo nusikalstamą elgesį lėmusių veiksnių, pavyzdžiui, nesiimama jokių priemonių pakartotinio smurtinio elgesio prevencijai, savitvardos, valios ugdymui, kad būnant laisvėje galėtų atsispirti neigiamą įtaką darančių asmenų spaudimui dalyvauti įstatymų imperatyvus pažeidžiančioje veikloje.

14. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog I. I., kalbėdamas apie ateitį, mini ne abstrakčius, o labiau konkrečius planus, susijusius su darbinės veiklos vystymu, tačiau tuo pačiu pažymėta, jog po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja kreiptis dėl įsidarbinimo į neįgaliųjų bendriją. I. I. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, tačiau tai nereiškia, kad pagal esamą sveikatos būklę jis negali sėkmingai integruotis į darbo rinką. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis pats būtų aktyviai domėjęsis įsidarbinimo laisvėje galimybėmis, o ir į neįgaliųjų bendriją jis tik planuoja kreiptis, realiai jokios užklausos nėra išsiuntęs. Pažymėtina, jog I. I. jokios specialybės įgijęs neturi, pataisos įstaigoje jis taip pat neišreiškė noro mokytis ar įgyti kokį nors konkretų amatą, kuris padėtų užsitikrinti stabilias pajamas būnant laisvėje. Į šią aplinkybę visiškai pagrįstai dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas, tačiau nuteistasis, akivaizdžiai nesuvokdamas išsilavinimo svarbos, skunde aukštesnės instancijos teismui atsainiai nurodo neva nesuprantantis, kokią discipliną turėtų studijuoti ir kam jam tai reikalinga, kas rodo, jog skundo autorius iš esmės yra pasiruošęs gyventi iš neįgalumo pašalpos ir neužsiimti jokia prasminga, pozityvia veikla. Toks nuteistojo požiūris į integravimąsi į visuomenę akivaizdžiai prieštarauja probacijos tikslams.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Šiuo metu I. I. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, jog nuteistasis planuoja grįžti gyventi tuo pačiu adresu, kur gyveno ir iki suėmimo, taigi, jo gyvenamoji aplinka nepasikeis, I. I. nėra išreiškęs pasiryžimo nutraukti visus ryšius su buvusiais kriminaliniais kompanionais, todėl vien aplinkybė, kad pataisos įstaigoje jis nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog būdamas laisvėje jis taip pat vengs destruktyvių grupių ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

16. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nesureikšmino nei I. I. nusikalstamų veikų sunkumo ir pobūdžio, nei neatliktos bausmės dydžio, buvo įvertinta visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie objektyviai neleido padaryti išvados, jog I. I. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.