Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. Č. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Č. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu dalis: panaikinti ir išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl subendrinimo, perkvalifikuoti veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalies, 253 straipsnio 1 dalies į 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalies, 146 straipsnio 2 dalies į 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalies, 284 straipsnio 1 dalies į 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalies, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų į 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalies, 263 straipsnio 2 dalies į 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 23 d., pabaiga – 2025 m. vasario 22 d.

Anksčiau teismo penkis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą taikyti T. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. Č. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, drausminės nuobaudos negaliojančios, septyniolika kartų skatintas, jam nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu kartą per savaitę, laisvu nuo darbo metu, iki 2 parų grįžti į namus, įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu, apdailininko – statybininko specialybes, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, T. Č. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad T. Č. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nuteistasis bausmės atlikimo metu keturiolika kartų baustas drausmine tvarka, už ką baustas drausmine tvarka, tame tarpe už itin šiurkščių pažeidimų padarymą – uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą ir draudžiamus daiktus. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką T. Č. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek T. Č. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad T. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos sunkių ir itin nusikaltimų kategorijai (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai), padarymą, veikiant su nusikalstamu susivienijimu, anksčiau teismo teistas, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pasižymi gerais komunikaciniais sugebėjimais, tačiau yra arogantiškas, egocentriškas, siekia vadovauti pokalbiui, kontroliuoti situaciją. Nuteistajam būdingas agresijos kitų atžvilgiu naudojimas tiek vaikystėje, tiek suaugus. Geba įvardinti kaip kurias savo problemas, tačiau ne visas. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį, įžvelgia, kad jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos jaunas amžius, augimas be tėčio, noras būti materialiai apsirūpinusiu, nepriklausomu. Pažymėtina, kad nuteistasis prisiima tik dalį kaltės už padarytus nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Be to, spręsdamas savo problemas naudoja fizinę jėgą, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pataisos namuose nuteistasis išreiškė ištikimybę savo „bičiuliams“, tvirtai laikėsi kriminalinės subkultūros pažiūrų, tik vėliau, kai buvo perteistas į atvirąją koloniją, kriminalinės subkultūros apraiškos susilpnėjo, pradėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, dirbti. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. Č. neatliktos bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai 6 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. Č. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis T. Č. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.