Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 91-84 taikyti nuteistajam K. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. Š. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 3 d.

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Kauno apylinkės teismas, 2019 m. birželio 26 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 91-84 taikyti nuteistajam K. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nurodydamas, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog K. Š. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. Š. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. Š. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimą. Taip pat nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 25 balai ir priskiriama žemai rizikos grupei. Aplinkybės, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje elgiasi gerai, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuteistojo skundo argumentą, jog pataisos įstaigoje nuteistasis ieškojo darbo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Nuteistojo požiūris į darbą yra vienas iš pagrindinių požymių, rodančių apie asmens nuoširdų siekį pasitaisyti, nes būtent gebėjimas užsitikrinti lėšas pragyvenimui teisėtais būdais yra viena iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. gegužės 19 d., o 2017 m. birželio 14 d. gavo nuobaudą už tai, kad atsisakė administracijos siūlomo darbo. Kaip savo skunde nurodo pats nuteistasis ir kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, prašymą dėl įdarbinimo VĮ „Mūsų amatai“ nuteistasis pateikė tik 2019 m. balandžio 2 d., todėl šis nuteistojo argumentas, jog įdarbintas nebuvo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, laikytinas nepagrįstu ir yra neatitinkantis faktinių duomenų. Nors nuteistasis ir pateikė prašymą įdarbinimui, tačiau akivaizdu, kad tai padarė tik prieš pateikiant prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nuteistojo siekio įsidarbinti nuoširdumu taip pat rodo, kad nuo bausmės atlikimo pradžios, t. y. nuo 2017 m. gegužės 19 d. nuteistasis nepaisė BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos dirbti. Atsižvelgiant į tai atmetamas, kaip deklaratyvus ir lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturintis nuteistojo argumentas dėl siekio išlaikyti savo vaiką. Kaip minėta, nuteistajam darbas buvo pasiūlytas, jis turėjo realią galimybę gauti pajamų ir prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau pasiūlyto darbo atsisakė.

10. Nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatintas 6 kartus ir tai rodo nuteistojo pastangas elgtis tinkamai, tačiau negali būti ignoruojama ir tai, kad vos tik atvykęs į pataisos įstaigą K. Š. 2 kartus baustas drausmine tvarka, iš kurių vieną kartą už tai, kad atsisakė atlikti anksčiau skirtą nuobaudą. Paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau pats baustumų faktas yra asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, rodanti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu ypatingai teigiamu elgesiu nepasižymėjo.

11. Teisėjų kolegijos nuomone teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis K. Š. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis būdamas pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vertintina teigiamai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodikos vertinimo duomenimis nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, išlieka nustatytas pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Šiuo aspektu kolegija atkreipia dėmesį į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą bei įvykdymo aplinkybes. K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nors tai nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo atveju padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, jog remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis ne savo nusikalstamus veiksmus, o būtent paskirtą bausmę įvardina kaip problemą. Tai rodo, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo veiksmus, nesugeba atpažinti problemų, taip pat nesuvokia pasekmių, o tai suponuoja teisėjų kolegijos nuomonę, jog būdamas laisvėje nuteistasis negalėtų atsispirti neigiamą įtaką darančių asmenų spaudimui dalyvauti įstatymų imperatyvus pažeidžiančioje veikloje. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis nedaro, reikšmingi pozityvūs pokyčiai su nuteistojo mąstymu ir elgesiu susijusiose srityje neįvyko. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistajam nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, todėl K. Š. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal nustatytas problemines sritis, riziką nusikalsti pakartotinai gali sumažinti.

12. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą dėl Komisijos nutarimo, kaip turinčio didesnę įrodomąją reikšmę, vertinimo pažymima, kad remiantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

13. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.