Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 95-547 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 2 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 95-547 netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis keturis kartus baustas drausmine tvarka, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dar gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Komisija konstatavo, kad vien tai, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis jau pakankamai pasikeitė, jog laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis S. R. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turėjo būti vertinama tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, t. y. jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, jam suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus, nedaro pažeidimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo nusikalstamo elgesio rizika – žema ir jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis prašo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 95-547 netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 95-547 netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, veikiant nusikalstamame susivienijime, padarymą (kartu su bendrininkais susivieniję į nusikalstamą susivienijimą, įvykdė sunkias ir itin sunkias nusikalstamas veikas (nužudymas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais), nuteistasis kaltę dėl nužudymo neigia, yra linkęs pateisinti savo nusikaltimus, lygindamas juos su kitų asmenų įvykdytais nusikaltimais. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau ir toliau darė nusikaltimus, kas suponuoja išvadą, jog jis išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugeba. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą S. R., nes ji iš tiesų jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis greitą veikimą vertina kaip pasitikinčio savimi ir ryžtingo žmogaus požymį, jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai – keturis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema – 30 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. R. neatliktos bausmės dalis (2 metai 10 mėnesių 8 dienos), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, veikiant nusikalstamame susivienijime, padarymą, anksčiau teistas, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 95-547 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo S. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 95-547 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.